Kas sumokės už Briuselio ambicijas?

Tamsi migla

Briuselio valdininkija, paskelbusi apie tokius tikslus, jau žvelgia dar toliau: esą iki 2040-ųjų sumažinus ŠESD iki 90 proc., pavyks nukreipti Europą link „klimato neutralumo“ iki 2050 m., kuriant sveikesnę ir saugesnę ateitį europiečiams. Kartu esą bus užtikrintas „nuspėjamumas piliečiams, įmonėms ir investuotojams, užtikrinant, kad dabar ir ateinančiais dešimtmečiais investuojami ištekliai būtų suderinami su Europos Sąjungos (ES) klimato neutralumo siekiu, vengiant švaistomų investicijų į iškastinio kuro ekonomiką“. O tai neva leis „skatinti Europos įmonių konkurencingumą, kurti stabilias ir ateičiai atsparias darbo vietas ir sudaryti sąlygas ES pirmauti, kuriant ateities švariųjų technologijų rinkas bei padaryti Europą atsparesnę ir sustiprinti jos strateginį savarankiškumą“.

Pasiūlymas teikiamas tuo metu, kai didžioji Europos dalis susiduria su pirmosiomis vasaros karščio bangomis, kurios, pasak mokslininkų, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos tampa vis intensyvesnės, dažnesnės ir labiau paplitusios.

Po šio lozungų rinkinėlio dokumentą mėginama kiek sukonkretinti: „Pasiūlyme numatyta galimybė lanksčiai siekti tikslų ir remiamas tinkamos palankios aplinkos kūrimas. Šios naujos lankstumo priemonės apima galimą ribotą aukštos kokybės tarptautinių anglies dioksido kreditų vaidmenį antroje 2030–2040 m. pusėje, nuolatinį taršos šalinimą šalių viduje ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ES ATLPS) ir didesnį lankstumą visuose sektoriuose. Komisija užtikrins, kad į šias lankstumo priemones būtų atsižvelgta, rengiant nacionalinius teisės aktus po 2030 m., reikalingus 2040 m. klimato tikslui pasiekti ekonomiškai efektyviai ir užtikrinant teisingą bei socialiai sąžiningą perėjimą visiems.“

Vis dėlto mėginama apibrėžti ir galutinį šios „akcijos“ tikslą: „Mūsų 2030 m. klimato tikslas yra sumažinti grynąjį ŠESD išmetimą bent 55 proc., palyginti su 1990 m. O 2040 m. pasiūlymas grindžiamas šiuo tikslu ir jame nustatomas pragmatiškas bei lankstus kelias, siekiant iki 2050 m. sukurti dekarbonizuotą Europos ekonomiką.“ EK pasiūlymas dėl 2040 m. ES klimato tikslo jau pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai aptarti bei priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Lietuviškas skepticizmas

Lietuvos aplinkos ministras Povilas Poderskis LRT laidoje „Dienos tema“ sakė tokias Briuselio ambicijas vertinantis skeptiškai: „Tas ambicijos didinimas mano, kaip ministro, irgi buvo sutiktas skeptiškai, bent jau išreiškiant tai, kad mes jam negalėsime pritarti tol, kol nebus finansinių priemonių, kurios palydės tokios ambicijos iškėlimą ir tai, ką mes turime pasiekti. Nes jeigu mes sakome, kad turime pasiekti, kažkas už tai turi sumokėti. Kažkas turi modernizuoti pramonę, kažkas turi modernizuoti transportą, žemės ūkį ir visus kitus dalykus, kažkas už tai turi sumokėti...“

Kita vertus, ministras taip pat sakė manantis, kad Lietuvai pasiekti keliamą tikslą „nebūtų taip labai sudėtinga“. P. Poderskio teigimu, žaliasis kursas ES „yra paslėptas po konkurencingumo didinimo kauke“: „Vadinasi, mes modernizuojame pramonę, ji išlieka konkurencinga ir taip pat tampa tvari. Nes kai pramonė išmeta mažai atliekų, teršalų ir kažko kito, ji efektyvesnė, vadinasi, konkurencingesnė pasaulinėje rinkoje. Bet ne visur tai yra logiška, ne visur tai yra pamatuota.“

Paklaustas, kaip taršos mažinimo klausimu pavyksta susitarti su žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu, P. Poderskis patikino su kolega susikalbantis.

„Manau, kad mes su žemės ūkio ministru tikrai randame bendrą kalbą. Tos diskusijos yra labai aštrios, bet visada galime surasti kompromisą. Ir kol kas dar ministrui pirmininkui neteko moderuoti mūsų konflikto“, – sakė aplinkos ministras.

Pasipriešinimas ir viltys

Tačiau Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos ir Čekijos vyriausybėms pasipriešinus, EK pasiūlė lankstumo priemones, kurios sušvelnintų pramonės šakoms keliamą tikslą 90 proc. sumažinti ŠESD.

Siekdama įtikinti šiam tikslui prieštaraujančias ES nares, EK siūlo, kad nuo 2036 m. visos 27 bloko šalys galėtų į savo išmetamųjų teršalų mažinimo apimtį įtraukti iki 3 proc. anglies dioksido kreditų, įsigytų už Europos ribų vykdomuose projektuose.

Kai kurios aplinkosaugos organizacijos griežtai nepritaria tokiai priemonei. Jos, remdamosi tiek moksliniais tyrimais, tiek EK patarėjų mokslo klausimais išvadomis, teigia, kad tarptautinių kreditų įtraukimas, pavyzdžiui, už medžių sodinimo ar atsinaujinančiosios energijos projektus, gali pakenkti ES pastangoms mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. ES aplinkos ministrai šį tikslą aptars liepos viduryje vyksiančiame posėdyje prieš rugsėjo 18 d. numatomą balsavimą dėl priemonių patvirtinimo.

EK tikisi, kad 2040-ųjų tikslas bus patvirtintas iki lapkritį Beleme (Brazilija) vyksiančios Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijos (COP30).

Europos optimistai

EK pirmininkė Ursula von der Leyen mėgino demonstruoti tvirtą valią ir optimizmą: „Europos piliečiams vis labiau jaučiant klimato kaitos poveikį, jie tikisi, kad Europa imsis veiksmų. Pramonė ir investuotojai tikisi, kad nustatysime nuspėjamą kelio kryptį. Šiandien parodome, kad tvirtai laikomės savo įsipareigojimo iki 2050 m. dekarbonizuoti Europos ekonomiką. Tikslas aiškus, o kelias yra pragmatiškas ir realistiškas.“

ES klimato kaitos komisaras Wopke Hoekstra teigė, kad šis tikslas buvo parengtas „itin sudėtingomis“ geopolitinėmis aplinkybėmis, tačiau jis sukurs investicijų tikrumą pramonės šakoms. „Ekonominiu, saugumo ir geopolitiniu požiūriu prasminga užtikrinti, kad išlaikytume klimato kaitos kursą, – sakė W. Hoekstra. – Tai susiję su mūsų žmonių apsauga nuo ekstremalių oro sąlygų. Jei mums nepavyks to padaryti patikrinamu, sertifikuojamu ir papildomu būdu, gali kilti klausimų, ar tai iš tikrųjų veiksminga. Tačiau žmonija yra padariusi ir sunkesnių dalykų, ir esu visiškai įsitikinęs, kad mums pavyks.“

Vokietijos aplinkos ministras Carstenas Schneideris teigė, kad šis tikslas yra stiprus signalas kitoms didžiosioms ekonomikoms ir kad Europa išlaikė aukštą ambicijų lygį. „Tai gali paskatinti Kiniją, Indiją, Braziliją, Pietų Afriką ir kitas šalis pasekti jos pavyzdžiu“, – sakė jis.

Teresa Ribera, EK vykdomoji pirmininko pavaduotoja, atsakinga už švarią, teisingą ir konkurencingą pertvarką, sakė: „Mes nesirenkame tarp ekonomikos ir žaliosios darbotvarkės, mes renkamės abu. Europa dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą siekti teisingo, ambicingo ir konkurencingo perėjimo prie žaliosios ekonomikos.“

Prekyba taršos leidimais

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 8 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.