Ar valstybė negalėtų surizikuoti agroverslo labui?

SAVAITĖS KOMENTARAS

28-ios ES šalys ir atskiri jų regionai yra pateikę Europos Komisijai (EK) 118 projektinių kaimo plėtros programų. Briuselis iki sausio 1-osios tikriausiai patvirtins 5 programas, o likusias – iki 2015 m. pabaigos. Lietuva neskubės – mūsų Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikisi, kad lietuviška Kaimo plėtros 2014-2020 metų programa (KPP) bus patvirtinta 2015-ųjų pavasarį. Bet tai reikštų, kad sužlugtų žemdirbių planai jau kitais metais pirkti naują traktorių ar kombainą, išsisklaidytų jaunųjų ūkininkų svajonės 2015-aisiais švęsti įkurtuves, išgaruotų kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių viltys europinėmis lėšomis išpuošti savo gyvenamąją aplinką, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas negalėtų laiduoti bankams ir kredito unijoms už ūkininkų paimtas lengvatines paskolas savo valdoms modernizuoti. Taigi visos šalies ekonomikos lokomotyvas agroverslas „nulėktų nuo bėgių“. Europos Komisija leidžia ES narėms įgyvendinti kaimo plėtros priemones nelaukiant, kol bus patvirtintos tų valstybių programos, tačiau rizikuojant, kad kai kuriems KPP projektams nebus suteikta europinė parama. „Ūkininko patarėjas“ paprašė Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų vadovų komentaro, ar Lietuva negalėtų, atsižvelgusi į EK pastabas ir pataisiusi KPP, savo rizika „paleisti“ investicinių programų nuo Naujųjų metų?

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus STANČIKAS: „Ūkininkai labai norėtų, kad KPP kryptys ir priemonės būtų kuo greičiau patvirtintos, 2007-2013 metų KPP nuo dabartinės neskirtų didelė pertrauka, ilgas atotrūkis. Vienas finansinio programavimo laikotarpis baigiasi, iškart prasideda kitas. Turėtų būti išsaugotas tęstinumas. Kiek girdėjau iš ministrės Virginijos Baltraitienės ir viceministro Ginto Sauliaus Cironkos, mūsų derybininkai dar stengiasi pakovoti, kad kai kurias priemones būtų leista įgyvendinti jau kitų metų pradžioje. Bet išsamios informacijos, kaip Lietuvos atstovams sekasi Briuselyje, nelabai ir turime. Girdime: būkite kantrūs, palūkėkite. Į paskutinį ŽŪR tarybos posėdį (lapkričio 6 d.) kvietėmės žemės ūkio viceministrą G. S. Cironką, tačiau jis atsiprašė, kad negalės atvykti, nes dar per anksti kalbėti apie KPP derinimo su Briuseliu rezultatus. Ūkininkams patogiau, kai jie gali išsidėstyti savo planus griežtai apibrėžtais laikotarpiais. Iš pradžių buvo kalbama apie 2014-2020 metų KPP startą šių metų antrojoje pusėje. Tačiau atėjo ir metų pabaiga, o KPP vežimas nejuda iš vietos. Nesame tikri, kad 2015-ųjų pavasarį KPP bus patvirtinta, gal teks laukti 2015-ųjų pabaigos ar net 2016-ųjų. Manau, Lietuva galėtų prisiimti riziką ir nuo Naujųjų metų pradėtų įgyvendinti Kaimo plėtros programą.“

Žemės ūkio ministrė Virginija BALTRAITIENĖ: „Liet­u­va savąjį Kaimo plėtros programos projektą pateikė Europos Komisijai birželio 4 d., o rugsėjį sulaukė Komisijos pastabų (rugpjūtį EK atostogavo). Spalį Briuseliui buvo išsiųsti programos pataisymai, o lapkričio 3-iąją prasidėjo derybos su EK. Viceministras G. S. Cironka ir specialistai agrarininkai vyko susitikti su EK atstovais, sužinoti, kodėl kai kurios KPP dalys netinka. EK reikalauja, kad aplinkosaugai skirtume ne mažiau nei 30 proc. KPP lėšų. Tokiam kompromisui esame pasirengę, bet Briuselis spaudžia, kad ekologijai išleistume daugiau pinigų. Tačiau tada kaimo plėtra būtų nuskriausta, jai liktų mažiau. Štai dėl ko ginčijamės. Norime labiau padėti smulkiesiems ūkininkams, bet EK ragina nustatyti didesnę jų ekonominio gyvybingumo kartelę paramai gauti negu mes siūlome. Turime vėl sėstis, derėtis. Prieš dvejus metus įsiregistravusius 40 metų nesulaukusius žemdirbius įtraukėme į jauniesiems ūkininkams įsikurti numatytos KPP paramos galimų gavėjų sąrašus. O Komisija stebisi: ką jie tuos 24 mėnesius veikė, jeigu tik dabar prašo europinės pagalbos? Privalome įtikinamai paaiškinti, į šį ir kitus Europos Komisijos klausimus atsakyti iki lapkričio pabaigos. Manau, šią savaitę baigsime taisyti KPP projektą pagal Briuselio pastabas. Vargu, ar visą mūsų programą Komisija patvirtins iki Naujųjų metų, tačiau 2015-ųjų pavasaris, gal net pirmasis metų ketvirtis – visiškai reali data. Noriu pabrėžti, kad galime kviesti ūkininkus, kaimo bendruomenes pasinaudoti ES investicine parama pagal tas priemones, kurios nei mums, nei Briuseliui nekelia abejonių. Vietos veiklos grupių strategijoms parengti jau šiemet galime skirti lėšų net neturėdami visos patvirtintos KPP. Tiesa, su sąlyga, kad atsiradus pakeitimams jie bus privalomi paramos gavėjams. Vos tik pavyksta susitarti su ES Komisija dėl kokios nors priemonės, prisiimame atsakomybę ir renkame ūkininkų paraiškas. Ministerija visada atsižvelgia ir į socialinių partnerių čia, Lietuvoje, nuomonę. Lietuva tikrai nedelsia, neatsilieka nuo kitų ES valstybių, mūsų KPP su Briuseliu derinama gana sparčiai (iš ankstesnės ES šalių patirties žinoma, kad su Komisija paprastai pavyksta susitarti per 6 mėnesius, neskaičiuojant laiko, kai valstybė taiso EK sukritikuotas programos vietas – red. past.).“

Parengė „ŪP“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŽŪM ir redakcijos archyvo nuotraukos

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.