Ateities ar praeities augalai? Kukurūzų poreikį reguliuoja gyvulininkystės sektorius

Klimatui šiltėjant, įvairių veislių kukurūzų grūdų branda sukelia vis mažiau problemų.

Per keliasdešimt paskutinių metų kukurūzų auginimo zona pasislinko į šiaurę kone 800 km, tad tobulėjant auginimo technologijoms, selekcininkams išvedus ankstyvos brandos hibridų, grūdus brandinti pradėta ir Lietuvoje. Kukurūzų plotai kasmet didėjo: 2012 m. apsėta per 30 tūkst. ha; 2013 m. – 41 tūkst. ha (iš jų grūdams – 18,32, pašarams – 22,45 tūkst. ha); 2014 m. grūdams pasėta per 20 tūkst. ha, pašarams – apie 27 tūkst. ha; 2015 m. grūdams skirtas plotas sumažėjo 7 tūkst. ha, o šiemet deklaruota apie 41 tūkst. ha, tačiau koks plotas skirtas grūdams – neaišku.
„ŪP“ pašnekovų teigimu, žlugus bioetanolio gamybai, grūdų poreikis smarkiai sumažėjo. Intensyviam eksportui žaliavos per mažai, tad grūdai lieka vietinėje rinkoje. Tiksliau – pašarams gaminti, kurių poreikį reguliuoja gyvulininkystės sektorius.

Veislių paskirtis – pašarai
Pagal išaugintos biomasės svorį kukurūzai labai derlingi ir šalies ūkiuose uždera apie 8–10 t/ha sausų grūdų ir iki 50 t/ha žaliosios masės, turinčios apie 30 proc. sausųjų medžiagų. Kukurūzų grūduose yra 65–70 proc. angliavandenių, 9–12 proc. baltymų, 4–8 proc. riebalų, jie gerai virškinami, todėl tinka tiek maistui, tiek pašarui. Optimaliai prižiūrimų augalų burbuolė sveria apie 300 g ir joje sunoksta apie 600 grūdų. „DuPpond Pioneer“ kompanijos atstovo Baltijos šalims Vytenio Škarnulio nuomone, Lietuvos klimatas ne pats tinkamiausias kukurūzų grūdams brandinti. Jų drėgnumas būna 28–35 proc., todėl daug išlaidų reikia jiems išdžiovinti. Užtat ir grūdų augintojų nedaug. Pasak pašnekovo, šios priežastys nulemia ir sertifikuotų sėklų paklausą. Sėklų rinkoje žaidėjų maždaug keturiolika, trumpesnės vegetacijos (nuo 170–220 d.) hibridų pasiūla pakankama. „Sėjos norma apie 80 tūkst. sėklų/ha (nelygu frakcija, 17–32 kg/ha) paskaičiuota tam, kad kiekvienas augalas gautų optimalų apšvietimą, o šis reikalavimas ypač svarbus kukurūzus auginant grūdams, – pasakoja V. Škarnulis. – Šalyje sėklų poreikis nedidelis ir juntama tendencija, kad jų reikės dar mažiau, nes plotai mažėja. Šiuos pokyčius lemia nestabili situacija gyvulininkytės sektoriuje.“
Pašnekovo teigimu, pašarų racione net 50 proc. užima kukurūzai (silosas ir grūdai), ir net 95 proc. visų kasmet realizuojamų sertifikuotų kukurūzų sėklų derliaus paskirtis – pašarams. Nelikus bioetanolio įmonės, gaminamas grūdainis: jie traiškomi ir kemšami į specialias rankoves.

Ateities augalais nebebus?
Kintant šių augalų plotams, išimtis – Šakių rajonas, kur kukurūzai auga beveik 4 tūkst. ha, o Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonėje jų plotai kasmet svyruoja nuo 1 000 iki 1 500 ha. Agronomas Jaunius Stonkus prieš porą metų „ŪP“ pasakojo, kad šių augalų plotų plėtrą paskatino tuomet buvusios geros pajamos: jiems užauginti reikia mažiau išlaidų, nors jos smarkiai didėja džiovinant grūdus. „Šiuo metu gelbsti tik tai, kad ūkyje įrengtos modernios saugyklos ir „Law-Denis“ džiovykla. Šį rudenį kukurūzus pjausime tik spalio pabaigoje ir burbuolėse esantys grūdai žada neblogą derlių. Derliaus realizacija užsiimame patys, bet supirkimo kainos kritusios, kaip ir grūdų ar rapsų“, – tvirtina agronomas.
Ar kukurūzai išliks ateities augalais, dabar abejojama. Pagal vietą sėjomainoje jie būtini, tačiau viską lemia supirkimo kainos ir derliaus apdorojimo subtilybės. Antai Pakruojo r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Juozo Pupinio nuomone, iš auginamų 2,5 tūkst. ha kukurūzų tiek grūdai, tiek žalioji masė skiriama pašarams. „Deklaruotų plotų struktūroje jiems tenka 3 proc., nes rajono gyvulininkystės sektorius nežlunga ir šiuose ūkiuose populiari grūdainio gamyba, – pasakoja Žemės ūkio skyriaus vedėjas. – Būna metų, kai ir daugumos veislių burbuolės subrandina grūdus, nes klimatas šiltėja, ruduo ilgėja. Bet kad ūkininkai patys užsiimtų kukurūzų grūdų realizacija, negirdėjau.“

Stambiems supirkėjams kukurūzai neįdomūs
AB „Kėdainių grūdai“ generalinio direktoriaus Dariaus Karpavičiaus teigimu, kukurūzų grūdų jų įmonė nesuperka, bet ne dėl džiovinimo problemų. Dėl mažų derliaus kiekių gilintis į šios srities veiklą nėra prasmės. Bet jei žemdirbiams reikia elevatoriaus paslaugų, jas gali suteikti.
Tą patį sako ir UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas: „Kukurūzų grūdų nesuperkame, nesaugome ir jais neprekiaujame. Mus domina tik dideli derliaus kiekiai: tuomet tiriami rinkos poreikiai ir efektyviai išnaudojami elevatoriai. Tikėtina, kad juos superka smulkesnės įmonės ir pašarų gamintojai – grūdai preke tampa vietinėje rinkoje.“

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.