Atlikta daug rimtų darbų

2013 metais Afrikiniam kiaulių marui (AKM) pasireiškus kaimyninėje Baltarusijoje, o po pusmečio užregistravus ir pirmuosius atvejus šernuose Lietuvoje, teko praktiškai išbandyti ir įvertinti iki tol turėtas daugiausia teorines žinias ir priemones skirtas kovai su AKM sukeliančiu virusu.
Šiandien sėkmingai bendradarbiaujama tarp regiono valstybių kompetentingų institucijų, sukurta Europos Komisijos vadovaujama AKM užkrėstų šalių ekspertų darbo grupė, operatyviai keičiamasi informacija apie naujus ligos židinius, laboratorinių tyrimų rezultatus bei išvadas, kodėl ir kaip AKM virusas pateko į regioną, į konkretų kiaulininkystės ūkį. Kuriama bendra šalių strategija kovai su šia liga. Siekiama priimti bendras priemones ligos plitimui sustabdyti.
Iš Baltarusijos atvykusių asmenų bagaže radus ir konfiskavus rūkytų kiaulienos gaminių, kai kuriuose jų nustatytas AKM virusas. Todėl sugriežtinta asmenų, atvykstančių iš trečiųjų šalių, asmeninio bagažo kontrolė – griežtai tikrinama, kad į šalį nebūtų įvežama gyvūninių produktų. 2015 m. pasienio postuose iš keliautojų konfiskuota 3,9 t gyvūninių produktų ir jie sunaikinti.
Imti taikyti griežti biologinės saugos kiaulių laikymo ūkiuose reikalavimai – pagrindinis ir šiuo metu faktiškai vienintelis efektyvus būdas siekiant apsisaugoti nuo užkrato. Ypač daug dėmesio skiriama smulkiems kiaulių laikytojams, kuriems įgyvendinti biosaugos reikalavimus yra ypač svarbu, bet ir gerokai sudėtingiau nei dideliam kompleksui.
Mūsų šalies teritorija suskirstyta į tris regionus, kuriuose taikomi skirtingo griežtumo reikalavimai kiaulių augintojams, kiaulių judėjimui bei kiaulienos ir jos produktų prekybai. Tai padėjo išvengti draudimo iš visos šalies eksportuoti kiaulienos gaminius.
Visose savivaldybėse įkurti ekstremalių situacijų valdymo komitetai, aptartos būtinos priemonės, jei rajone nustatomas AKM, sutelktos įvairių institucijų pareigūnų (ugniagesių, policijos ir kt.) pajėgos.
Šalies rajonuose organizuoti praktiniai mokymai imituojant AKM židinio likvidavimą, įvertinant pasirengimo lygį, taip pat organizuojami teoriniai mokymai privatiems veterinarijos gydytojams bei ūkininkams.
Siekiant apie AKM grėsmę ir privalomus biologinės saugos reikalavimus informuoti kaip įmanoma daugiau gyventojų, pasitelkti savivaldybių žemės ūkio skyriai, seniūnijos.
Intensyviai bendradarbiaujama su šalies urėdijomis ir medžiotojais, skatinama reguliariai apžiūrėti medžioklės plotus, ieškant dėl AKM kritusių šernų, padedant sutvarkyti tokių židinių teritorijas.
Medžiotojai taip pat ėmėsi laikytis sustiprintų biologinio saugumo reikalavimų: gyvūnų apdorojimo aikštelės aptvertos 1,2 m aukščio tvora, kad į teritoriją nepatektų šernai. Prie įėjimų/išėjimų į aikšteles įrengti dezinfekciniai kilimėliai.
Siekiant sumažinti šalyje labai gausią šernų populiaciją, priimtas sprendimas uždrausti šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pradėtas įgyvendinti EK kofinasuojamas projektas – skiriamos kompensacijos už sumedžiotas šernų pateles.

VMVT informacija