„Auksinių obuolių“ skandalas artėja link atomazgos

Didžiausiu valdiškų lėšų švaistymo simboliu laikomą Krašto apsaugos ministerijos „Auksinių šakučių“ skandalą turėtų nurungti „Ūkininko patarėjo“ atskleista „Auksinių obuolių“ istorija, kuri, atrodo, artėja link ato­mazgos. Valstybės įstaigos pagaliau tvirtai nusprendė susigrąžinti iš ES paramos grobstytojų nepelnytai, apgaule gautas lėšas.

Neįpratino valgyti daržovių
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra pranešė, kad asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“, kurios būstinė – Vilniaus Gariūnų turgavietė, turės grąžinti beveik 70 tūkst. eurų už Prancūzijos užjūrio teritorijų Gvadelupos ir Martinikos bananų, ispaniškų pomidorų, lenkiškų žiedinių kopūstų, itališkų petražolių ir kitų ES vaisių bei daržovių neveiksmingą „propagandą“, nors pagal sutarties sąlygas „Baltijos ūkis ir verslas“, iš viso gavęs 1,4 mln. Eur iš ES biudžeto, turėjo įpratinti Lietuvą per dieną suvalgyti 400 g šviežio augalinio maisto.

Patikra padidino įtarimus
„Ūkininko patarėjo“ žurnalistinis tyrimas paskatino Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą 2015 m. liepos 9–27 bei spalio 1–16 dienomis patikrinti asociacijos „Baltijos ūkis ir verslas“ ES vaisių ir daržovių populiarinimo Lietuvoje programą.
Jau tada agentūrai sukėlė įtarimų Gariūnų organizacijos dokumentai, niekaip nepaaiškinantys dalies „Baltijos ūkio ir verslo“ išlaidų. Asociacijos ištraukti papildomi popieriai abejonių neišsklaidė. Agentūros teisininkai išnagrinėjo, ką tokiu atveju nurodo daryti ES teisės aktai. Buvo pasitelkta net advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai.

Turi grąžinti su palūkanomis
Šiemet sausio 30 d. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros komisija (generalinio direktoriaus funkcijas atliekantis Artūras Bagotyrius, Biudžeto ir atskaitomybės skyriaus vedėja Rita Saulienė, Projektų valdymo skyriaus vedėjas Mantvydas Musteikis) nustatė, kad „Baltijos ūkis ir verslas“ nesilaikė Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų bei paramos sutarties nustatytų reikalavimų, siekdamas ES pinigų apgaudinėjo paramos administratorius, gavo daugiau nei priklauso lėšų. Agentūra nusprendė susigrąžinti asociacijai „Baltijos ūkis ir verslas“ nepagrįstai išmokėtus pinigus su palūkanomis (iš viso 67 tūkst. 677 Eur 95 euro centus).

NMA kreipsis į teismą
Ši istorija prasidėjo 2015 m. sausio 15 d. „Ūkininko patarėjui“ išspausdinus straipsnį „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“ (paantraštė „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „Gariūnų mergaitės“). Publikacija labai supykdė „Baltijos ūkio ir verslo“ vadovę Robertą Trimokaitę (skandalo pradžioje ji pasirašinėjo R. Vaičiulienės pavarde, mergautinę pavardę susigrąžino tada, kai padai ėmė svilti). „Ūkininko patarėjui“ teko daug laiko sugaišti teismuose, kurie nagrinėjo R. Trimokaitės-Vaičiulienės ieškinį „dėl pažeistos dalykinės reputacijos“ (byla nebaigta iki šiol). Po Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros verdikto Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) privalo kreiptis į teismą ir išieškoti iš „Baltijos ūkio ir verslo“ šiai asociacijai išmokėtas lėšas.