Baigėsi pirmasis „apsišaudymas“ nuomonėmis dėl būsimų pinigų

Šią savaitę visais frontais buvo aktyviai svarstomi finansinės perspektyvos susitarimai, pasiekti Europos Vadovų Taryboje. Pirmojo ryškumo aktualija – Lietuvos žemdirbiams suderėtas tiesioginių išmokų kapšas. Paramos žemdirbiams tema išsakomos pozicijos kardinaliai priešingos.

Pliki skaičiai neatspindi tikrovės

Daugybę kartų šią savaitę buvo kartojami skaičiai, juos įsidėmėjo visi: pagal Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 m. sudarys 178 Eur/ha, 2022 m. – 200 Eur/ha ir toliau kils, kol 2027 m. pasieks 215 Eur/ha. Dar akcentuojama, kad šiuo metu šalies ūkininkai gauna mažiausias ES tiesiogines išmokas – apie 170 Eur/ha, kai vidutiniškai ES jos viršija 250 Eur.

Nėra pasakoma visa tiesa, kuri yra sudėtingesnė – netelpa į statistinį vidurkį. Kiekvienas smulkaus ir vidutinio ūkio šeimininkas gerai žino, kad yra remiamas daug intensyviau, palyginti su didžiaisiais ūkiais. Išmokų už hektarą dydžio skirtumas įspūdingas: apie 240 Eur (išmokos už pirmuosius 30 ha jau dabar artimos ES vidurkiui) ir apie 107 Eur (didiesiems ūkiams tenkanti vidutinė išmoka už hektarą).

Tiesioginių išmokų aritmetika

Tiesioginių išmokų (TI) vokas nėra aritmetiškai dalijamas deklaruotiems hektarams. Iš bendro voko pirmiausia atidedamos sumos pirmiesiems hektarams, jauniesiems ūkininkams, susietajai paramai. Kaip žinoma, realią išmokų statistiką taip pat koreguoja didėjantis deklaruojamų hektarų plotas.

Šiuo metu referenciniai metai yra 2016-ieji. Kitaip sakant, TI vokas paskirstomas tais metais deklaruotam plotui. Šiais metais deklaruota 2,937 mln. ha naudmenų – daugiau negu 10 tūkst. ha, palyginti su praėjusiais metais, 40 tūkst. ha daugiau negu 2016-aisiais. Būsimajam finansiniam laikotarpiui TI vokas apskaičiuotas pagal 2018-uosius. Tuomet buvo deklaruota 2,910 mln. ha. Palyginti su šiais metais – vėlgi jau susidaro didelis skirtumas.

Apie TI skirstymo ypatumus žemės ūkio ministras Andrius Palionis šį ketvirtadienį kalbėjo keliose auditorijose – ir žurnalistams, ir Prezidentūroje.

Signalas dėl „lubų“ iš Prezidentūros

TI skirstymo aritmetika yra gvildenama pareiškimų dėl išmokų „lubų“ kontekste. Aiškią žinutę visuomenei pasiuntė Prezidento institucija.

Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su ministerijų vadovais aptarti derybų dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo instrumento rezultatų. Susitikime buvo aptartas ir TI ūkininkams bei kaimo plėtros fondo finansavimo lėšų paskirstymas.

Pagal Europos Vadovų Tarybos susitarimą, kiekvienai valstybei suteikta galimybė numatyti TI ūkininkams ribas. Prezidento nuomone, tokios ribos reikalingos siekiant socialinio teisingumo žemės ūkio sektoriuje.

Praėjusią savaitę Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius svarstydamas apie nacionalines išmokų „lubas“ įvardijo ir konkrečią sumą. Jo žodžiais, gali būti linkstama link 60 tūkst. Eur ribos. Pasak jo, daugiau paramos turėtų gauti vidutinio dydžio ir mažesni ūkiai, o didelės bendrovės privalo labiau dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis.

Koziris politikų žaidime

Signalai, siunčiami iš Prezidentūros, džiugina smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus. Tai suteikia vilčių, jog galimai pavyks užsitikrinti dar palankesnes sąlygas ateičiai. Kai kurios politinės partijos suskubo pasinaudoti TI „lubų“ tema kaip parankiu koziriu laimėti daugiau rinkėjų simpatijų prieš artėjančius Seimo rinkimus. Nemažai žemdirbių savivaldos organizacijų lyderių taip pat yra įtraukti į vienos ar kitos politinės partijos rinkiminį sąrašą.

Yra akcentuojami keli dalykai. Socialdemokratai piktinasi, kad nuo išmokų nėra mokami mokesčiai, dėl to stambieji ūkininkai įgyja didelę privilegiją (toks teiginys labai abejotinas, nes mokesčių nemoka ir smulkieji ūkininkai, o jų gaunamos TI hektarui yra didesnės). Kur kas labiau yra pasklidusi ir labiau plačiąją visuomenę piktinanti žinia dėl TI išmokų koncentracijos vienose rankose.

Kodėl nepasiteisino „lubų“ aritmetika

Žemės ūkio ministras A. Palionis išmokų koncentracijos fakto neneigia. 80 proc. TI voko tenka 20 proc. ūkių (nuo 93 ha ploto); pusė visos išmokų sumos – 5 proc. labai stambių ūkių. Tačiau mėginimas įvesti EK rekomenduotas „lubas“ (150 tūkst. Eur), ministro teigimu, nedavė jokio efekto, todėl buvo atšauktas.

Reikėjo įvertinti tai, kad didžiosios žemės ūkio įmonės įdarbina daug žmonių – atsižvelgti į darbo užmokesčio fondą. Jis sudarė 45 mln. Eur. Apskaičiuota bendra „lubų“ suma siekė 1 mln. 430 tūkst. Eur.

TI vokas pernai sudarė apie 510 mln. Eur (šiemet 514 mln. Eur). Papildomai smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams perskirsčius 1 mln. 430 tūkst. Eur, efektas šios grupės ūkiams būtų nežymus, o administravimo našta padidėtų. Jeigu įvestume „lubas“, dar labiau pablogintume konkurencines sąlygas prekiniams ūkiams.

Kaip pasiekti rezultatą

Pagal Europos Vadovų Tarybos susitarimą, šalims narėms siūloma savanoriškai nustatyti 100 tūkst. Eur dydžio TI stambiems paramos gavėjams apribojimą (taip pat atsižvelgti į su darbu susijusias sąnaudas). Taigi tai yra šalies apsisprendimo dalykas, be to, nurodyta kartelė yra ribinė, savo nuožiūra šalis negalėtų nustatyti, tarkime, 60 tūkst. Eur „lubų“.

Žemės ūkio ministras laikosi nuomonės kad „lubos“ dar labiau pablogintų konkurencines sąlygas prekiniams ūkiams. Jo žodžiais, po saule turi likti vietos visiems – ir mažiems, ir dideliems. EK reglamentas leidžia rinktis, kaip spręsti išmokų koncentracijos problemą: mažesniems ūkiams perskirstyti dalį TI voko arba taikyti „lubas“. Lietuva yra pasirinkusi pirmąjį variantą, ir jis, ŽŪM požiūriu, yra socialiai teisingas.

A. Palionis atkreipė dėmesį, kad šia kryptimi ministerija nori eiti ir toliau. Jauniesiems ūkininkams teks didesnė nei 2 proc. TI voko dalis – būsimuosius ūkininkus ši žinia turėtų nuteikti optimistiškai, ji reiškia garantuotai didesnes šios grupės ūkių pajamas. Taip pat ministerijoje svarstoma galimybė plėsti pirmųjų hektarų rėmimą – intensyviau remti ne 30 ha, o galimai 50 ha plotą. Tai suteiktų daugiau saugumo smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams.

Šie sprendimai reikštų, kad didiesiems pareiškėjams išmokų už hektarą didėjimo prognozės yra kuklios. Kol kas ŽŪM dar nespėjo sumodeliuoti, kaip iš tiesų TI keisis ateityje smulkiesiems ir vidutiniams bei didiesiems pareiškėjams, koks būtų dar svarstomų sprendimų efektas.

Rugsėjį bus atnaujintos diskusijos

Po pirmųjų „apsišaudymų“ diskusijos su socialiniais partneriais dėl būsimojo finansinio periodo bus atnaujintos rugsėjo mėnesį. Iki šiol pasitarimų būta daug, tačiau dabar, jau turint konkrečius biudžeto skaičius, kalba bus kitokia. Anot ŽŪM vadovo, dėl skaičių dar kyla kai kurių neaiškumų, dviprasmybių, dėl jų bendraujama su EK Biudžeto generaliniu direktoratu. Gali būti, kad socialiniai partneriai nutars didinti TI voką, į jį permesti dalį kaimo plėtros programos lėšų. Bus tariamasi dėl Kaimo plėtros programos (KPP) priemonių – mokslininkų ir žemdirbių nuomonės skiriasi. Laukia iššūkis, kaip tinkamai suplanuoti ir paskirstyti tiek TI, tiek KPP bei Gaivinimo plano lėšas, kad jos būtų panaudotos maksimaliai efektyviai.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė