BASF agroforumo konferencijų ciklą vainikavo ypatingi pranešimai

Viena iš augalų apsaugos produktų gamybos lyderių BASF konferencijų ciklą baigė Klaipėdos Akropolio „Forum Cinemas“ salėje, aplinkinių rajonų ūkininkams pristatydama ne tik tuos pranešimus, kurių žemdirbiai klausėsi kituose miestuose. Pasidalyti savo žiniomis į Klaipėdą atvyko BASF ekspertas iš Danijos Stefanas Ellingeris bei ūkininkas Davidas Fuller-Shapcottas iš Jungtinės Karalystės.
S. Ellingeris jau 30 metų dirba BASF kampanijoje ir specializuojasi javų apsaugos srityje. „Derlių pasiekti augalams padeda jų genetinis potencialas, įtaką daro augimo sąlygos. Labai svarbu santykis tarp genetinio potencialo ir augimo sąlygų. Sezono metu augalai konkuruoja su piktžolėmis, yra kenkėjų, kurie norėtų sunaikinti jūsų auginamą kultūrą, pasėlių neaplenkia ir grybinės ligos. Be to, dar yra šliužai, virusinės ligos, nematodai ir kita. O ūkininko rankose – pasėlių priežiūra. Labai svarbu trąšų ir apsaugos produktų panaudojimo laikas. Kad augalai pradėtų gerai augti, turite užtikrinti sėklos kokybę“, – esmines augalų augimo sąlygas įvardijo pranešėjas.
Danijoje atlikti skaičiavimai parodė, kad didžiąją dalį derliaus ūkininkai praranda augalų augimo pradžioje, nes nuo to priklauso augalo išsivystymas. Dėl to galima prarasti iki 50 proc. žieminių kviečių derliaus, o žieminių rapsų dėl šios priežasties gali būti prarasta dar daugiau.
„Dar iki 20 proc. derliaus galime netekti dėl grybinių ligų, iki 20 proc. – dėl piktžolių, daug reikšmės turi tręšimo strategija, augimo reguliavimas, aš jau nekalbu apie derliaus nuėmimo pajėgumus. Norint pasiekti didelį derlių, reikia turėti labai stiprią augalų apsaugą, ypač kalbant apie fungicidus ir augimo reguliatorius. Tam nereikėtų gailėti pinigų. Geriausia imtis profilaktinių priemonių nuo ligų, augalus purkšti iš anksto, tai pigiau ir efektyviau, nei tada, kai liga jau išplinta“, – vieną po kito derlių lemiančius veiksnius vardijo S. Ellingeris.
Kalbėdamas apie ateities ūkininkavimą lektorius kaip gerą idėją pristatė ligų monitoringą. Jo manymu, gali būti, kad po 20 metų ūkininkas atsikėlęs įsijungs savo kompiuterį ir jame bus pateikta išsami informacija apie kiekvieną jo lauką, kokios ten ligos, kiek sporų plinta ir, svarbiausia, pasiūlys sprendimą, ką daryti.
Jungtinėje Karalystėje ūkininkaujantis D. Fuller-Shapcottas papasakojo, kaip jam pavyksta pasiekti gerą derlių. Ūkininkas naudojasi 425 ha žemės, iš kurios 280 ha yra nuosava. 365 ha plotas – ariama žemė, 32 ha ganyklų bei 17 ha miško. Ūkyje praktikuojama šešių laukų sėjomaina: rapsai – žieminiai kviečiai – avižos – žieminiai kviečiai – 2 kartus iš eilės miežiai (vasariniai ir žieminiai).
„Rapsai skirti maistinio aliejaus gamybai, žieminiai kviečiai maistiniams miltams, avižos – pusryčiams. Vasariniai miežiai skirti viskio gamybai, žieminiai miežiai – alaus salyklui. Dar 15 ha naudojama žalinimo reikalavimams vykdyti. Ūkyje, be manęs, dirba vienas nuolatinis darbuotojas, o dar pusantro etato skirta derliaus nuėmimo laikotarpiu“, – savo ūkį pristatė D. Fuller-Shapcottas.
Ūkininko manymu, teoriškai kai kurie ūkiai gali gauti ir 18,1 t/ha kviečių. Praktiškai tai pasiekti sudėtinga, tačiau siekti reikia.
„Pernai 50 mūsų šalies ūkių, mano ūkyje taip pat, atlikti bandymai, kurių tikslas – išsiaiškinti, kokie derliaus priedai gaunami naudojant BASF kompanijos ir jos konkurentų produkciją. Rezultatus įvertino nepriklausomi ekspertai. Šis tyrimas parodė 0,8 t/ha derliaus priedą BASF naudai“, – sakė ūkininkas.
Į konferenciją susirinkę Žemaitijos ūkininkai teiravosi, už kokią kainą D. Fuller-Shapcottas pardavė praėjusių metų derlių.
„Kviečius pardaviau po 145 svarus už toną (apie165 Eur). Bet svarbiausia, kokia buvo jų auginimo savikaina – viena tona, įskaitant darbo jėgą ir kitas išlaidas, man kainavo 97 svarus už toną“, – atskleidė svečias.
BASF konferencijos baigėsi. Jose mūsų šalies ūkininkai pasisėmė daug vertingos informacijos apie tai, į ką didžiausią dėmesį kreipti auginant žemės ūkio kultūras, kaip kovoti su ligomis ir kenkėjais, buvo atsakyta į šimtus klausimų, parodyta vertingos mūsų šalies ir užsienio ūkininkų patirties.

Juozas SKRIPKAUSKAS
ŪP korespondentas

Autoriaus nuotraukos