Besąlygiškų miško gynėjų chore – racionalūs siūlymai

Miškai yra turtas ir vertybė, tačiau pastaruoju metu jie neretai pasitelkiami kaip populizmo korta. Sudėtinga ūkio sritis, kartu reikšminga kraštovaizdžio dalis tampa panaši į politiką ar sportą: apie juos visi daug šneka, kiekvienas tariasi daug išmanantis ir turi kategorišką nuomonę. Tačiau įstatymų leidėjai turi atsižvelgti į įvairias aplinkybes, įvertinti jas, rasti pusiausvyrą tarp gamtosaugos ir ūkinės vertės, skirtingų interesų grupių. Ar tai pavyksta?

Vienas populiariausių įstatymų

Miško įstatymą galima pavadinti vienu populiariausių, mat jį nuolat siekiama tobulinti. Pernai Seime užregistruota daugiau nei dešimt įvairių pakeitimų projektų.

Šį sausį priimta pataisa, numatanti paprastesnes sąlygas miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti.

Seimo pavasario sesijoje įregistruoti du nauji projektai. Vienu atveju siūloma pašalinti teisinį prieštaravimą, kai teisėtai miške pastatyto ir įregistruoto namo sklypo pagal dabartines įstatymo nuostatas negalima paversti kitomis naudmenomis.

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) pavasario sesijoje galimi Miško įstatymo pakeitimai ir papildymai jau ne kartą svarstyti, o trečiadienio darbotvarkėje buvo net du skirtingi projektai.

Dėl miško žemės įsigijimo

Komitetas pritarė grupės Seimo narių siūlymui dėl miško žemės pardavimo sąlygų.

Besiribojančios su kuo nors miško valdos savininkui numatyta pirmenybė pirkti, tačiau pagal dabartines įstatymo nuostatas jis tokią teisę praranda, jei negali pirkti viso parduodamo miško žemės „paketo“.

Siūloma drausti tokias miško pardavimo sąlygas, kai pirmumo teisę turintis asmuo šia teise gali pasinaudoti tik su sąlyga, jei perka visus parduodamus miško žemės sklypus (išskyrus atvejus, kai visi šie sklypai yra viename masyve). Taip norima išvengti miško pardavėjų piktnaudžiavimo, o kartu būtų suvienodintos žemės ūkio ir miško paskirties žemės pardavimo sąlygos.

Tiesa, teisininkai turi abejonių: sako, kad kiekvienas, parduodantis savo turtą, asmuo yra suinteresuotas ir už parduodamą turtą turi teisę gauti kuo didesnę kainą.

Savaiminiai miškai – problema

Kur kas daugiau diskusijų kelianti tema – buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje savaime užaugęs miškas. Savaiminiai miškai ūkininkams kelia rimtų rūpesčių, ypač prie anksčiau melioruotų laukų. Menkaverčiai medžiai sužėlę prie melioracijos griovių, šaknys sugadinusios sausinimo sistemas. Norint dirbti laukus, reikėtų atkurti melioracijos sistemą, tačiau to padaryti negalima – prie griovių savaime priaugusių medžių kirsti nevalia, čia žemės paskirtis jau pakeista į miško.

Kaltųjų dėl to, kad taip nutiko, šiandien ieškoti beprasmiška – kaltos istorinės, ekonominės aplinkybės. Atkūrus šalies nepriklausomybę, ilgą laiką melioracijos sistemos nebuvo tinkamai prižiūrimos, žemės ūkio naudmenos nenaudotos pagal paskirtį. Buvo laikas, kai dirbti žemę neapsimokėjo. Prisidėjo ir užsitęsusi žemės reforma. Kai žemė vėl įgijo tikrąjį šeimininką ir savo vertę, paaiškėjo, kad dalis jos virto mišku.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Nerijus Kupstaitis aiškino, kad, pagal įstatymą, miško reikalavimus medžiai atitinka pasiekę 20 metų amžių – nepriklausimai nuo to, užaugę savaime ar sodinti, ir nesvarbu, kokios rūšies. „Iki 20 metų amžiaus savaiminukai nėra laikomi mišku, ūkininkai turi teisę juos pašalinti, daugelyje plotų tą ir daro“, – pažymi N. Kupstaitis. Pasak jo, dvidešimties metų riba miškui pripažinti nustatyta remiantis pasauline praktika. N. Kupstaitis patikino, kad dabar ūkininkai netgi iš anksto perspėjami, kad artėja tokia riba, kai reikėtų apsispręsti – miškas ar žemės ūkio naudmenos. Tiesa, buvo ir toks metas, kai naudmenų paskirtis buvo keičiama pagal kitus kriterijus (medžių kamieno skersmenį) ir net neinformuojant žemdirbio.

Pasiūlė išeitį

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas galimą išeitį, kaip mažesnėmis sąnaudomis būtų galima suremontuoti ir prižiūrėti sausinimo sistemą ir našiai naudoti žemę pagal buvusią paskirtį, pateikė dar 2017 m. rudenį.

Numatomų Miškų įstatymo išimtinių atvejų sąrašą, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis (tokių atvejų dabar 9), jis pasiūlė papildyti dar vienu: mišku laikoma savaime medžiais apaugusi privati žemės ūkio paskirties žemė, kai joje yra sugedusi sausinimo sistema, galėtų būti nustatyta tvarka paverčiama žemės ūkio paskirties žeme.

Pasak A. Stančiko, dar 2011–2012 metais žemdirbių pirkti sklypai buvo žemės ūkio paskirties, o paskui dalies jų paskirtis pakeista. Melioracijos sistemos, pareikalavusios milžiniškų investicijų, buvo skirtos ne kam kitam, o žemės ūkiui tvarkyti. „Miške melioracijos sistemos nepadarysi, per trumpą laiką vėl viskas bus sugadinta“, – savaime suprantamą dalyką akcentuoja KRK pirmininkas.

Kokie tai galėtų būti plotai, nėra žinoma, vertinant miškus į melioracijos sistemas nebuvo atsižvelgiama.

Vyriausybė – prieš

Projekto svarstymas užtruko, nes miško klausimas jautrus, tad Seimas nutarė kreiptis į Vyriausybę išvados. Trumpai drūtai – ji nepritaria, kad būtų numatyta papildoma išimtis keisti miško paskirties žemės paskirtį. Nurodyti trys svarbiausi argumentai.

Teigiama, kad būtų nepagrįstai išplėstas išimtinių miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų sąrašas, o tai prisidėtų prie Konstitucijos saugomos ir nacionalinę reikšmę turinčios vertybės – miškų ir juose esančių gamtinių vertybių – nykimo.

Taip pat Vyriausybės nutarime kalbama apie asmenų lygybės principo pažeidimą, nes vienai žemės savininkų grupei, kurių žemėje sugedusi žemės sausinimo sistema, būtų nustatomas privilegijuotas teisinis reguliavimas, atleidžiant nuo pareigos įveisti mišką arba sumokėti kompensaciją. Tai savo ruožtu gali prisidėti prie miškų nykimo.

Trečiasis nurodomas argumentas – tikėtina neigiama įtaka valstybės finansams, nes į valstybės biudžetą būtų sumokama mažiau kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Svarstant šį projektą KRK yra papildomas komitetas, o lemiamas bus Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) sprendimas. Tačiau KRK problemos iš akiračio paleisti nenori. Komitetas nepritarė Vyriausybės išvadai ir AAK pasiūlė iki birželio padaryti svarstymo pertrauką, o iki tol, sudarius darbo grupę, paieškoti išeities.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė