„Bobų radijas“ kaimo problemas verčia smagiu humoru

Jau dvidešimt metų humoro grupė „Bobų radijas“ iš Surviliškio transliuoja aktualias temas ir juokina Lietuvos žmones. „Bobų radijas“ nuo 2000-ųjų dalyvauja respublikinėje humoro šventėje „Juokis“ ir tik pirmą kartą iš jos grupė grįžo kaip diplomantė – po to kasmet tampa laureate.

Penkios radijos ir garsiakalbis

Pasak sambūrio „Juokis“ vadovo Vaclovo Vičiaus, sambūryje sukasi apie trisdešimt grupių, o „Bobų radijas“ nuo pat pirmųjų dienų įsitvirtino pirmajame penketuke ir neapleidžia lyderio pozicijų. Labai nedaug šalyje humoristų, kurie koncertuose gyvai groja ir dainuoja – surviliškietėms tai ne problema. Joms nereikia jokių fonogramų, nes scenoje kiekvieną kartą stengiasi būti nuoširdžios ir žiūrovams perteikti tikras emocijas.

„Bobų radijo“ grupėje – penkios moterys ir vienas muzikos instrumentu joms akompanuojantis vyriškis. Todėl V. Vičius apie „Bobų radiją“ kažkada yra sakęs, jog tai penki siųstuvai ir vienas stiprintuvas. Humoro grupės įkūrėja ir vadovė Erlenda Turskienė ŪP korespondentui teigė girdėjusi ir kitokį pašmaikštavimą: „Penkios radijos ir garsiakalbis“.

Pasidomėjus, kodėl surviliškietės savo kolektyvą pavadino „Bobų radiju“, E. Turskienė tik šyptelėjo: „Juk seniau kaimo moterėlių apkalbas žmonės vadindavo bobų radiju, tad mes ir pasikrikštijome taip, kad visiems viskas būtų aišku.“

Veiklos pradžia buvo įdomi

E. Turskienė prisiminė, kaip prieš 20 metų Kėdainiuose vykdavo agurkų šventės su eisenomis. Kartą surviliškietės irgi pabandė dalyvauti šioje šventėje – jos ėjo persirengusios sultonais ir kitokiomis agurkų veislėmis. Paskui Erlenda parašė humoro grupės pasirodymo scenarijų pavadinimu „Pieninėje“. Pirmasis pasirodymas įvyko Surviliškyje, savivaldybės kultūros ir meno dienų metu. Kadangi visiems labai patiko, nusprendė kitais metais dalyvauti 8-ajame respublikiniame konkurse „Juokis“ – plaukti į platesnius vandenis.

„Pasirinkome važiuoti į tolimiausią zoninį regioną – Plungę, kuo toliau nuo Kėdainių, kad jeigu apsijuoktume, nors savi negalėtų šaipytis, – pasakojo Erlenda. – Vykome kovo pradžioje. Seniūnija davė autobusiuką „Latvija“, o jame šalta, sėdėjome su kailiniais. Kelionės metu repetavome, Albinas Počiulpas sušalusiomis rankomis spaudė akordeono klavišus. Nuvažiavę į Plungę net scenos išsigandome. Čia, namuose, mūsų scena nedidukė, o Plungės kultūros centre ji kaip visa mūsų salė. Kai parodėme programą, išėjome persirengti ir grįžome jau kaip žiūrovai – tada visa salė atsistojo ir plojo specialiai mums. Įsivaizduokite, iš kažkokio kaimo važiavome kuo toliau, kad pažįstami akmenimis neapmėtytų, o priėmė ten taip sėkmingai.“

Kėdainių kultūros centro Surviliškio skyriaus vadovė ir „Bobų radijo“ narė Nijolė Dilkienė kalbėjo: „Anksčiau regionuose dalyvaudavo labai daug humoro grupių, vykdavo du koncertai – pietinis ir vakarinis. Išvažiuodavome ankstų rytą, o grįždavome apie trečią nakties. Ten dalyvaudavo grupės jau su penkiolikos metų veiklos stažu: „Dzyvų dzyvai“, „Sprigtas“, „Vasiukai“ ir kt. Po dvejų metų ir mes jau buvome kaip jos – „Bobų radijas“ iškovojo laureato vardą ir nepaleidžia jo iki šiol. Dabar žymiai mažiau belikę tokių grupių. Ne kartą esame pasirodę Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmuose, Vilniaus sporto rūmuose vykusioje šalies žemdirbių šventėje „Išaukštinę duoną ir žemę“.

Humoristė ir ūkininkė
E. Turskienė ne tik puiki humoristė, bet ir aktyvi ūkininkė. Žemės ūkio akademijoje yra įgijusi agronomo profesiją. Kartu su vyru Laimučiu valdomas šeimos ūkis nemažas – 130 melžiamų karvių ir keli šimtai hektarų dirbamos žemės. Paklausėme Erlendos, ką apie dabartines pieno supirkimo kainas galėtų pasakyti „Bobų radijas“. Ir išgirdome: „O kur jį dėti, juk nepilsime ant žemės. Vis tiek reikia parduoti. Būna rinkų bangavimai, blogesni ir geresni metai. Dabar turbūt jau pradedame kilti iš to dugno. Ką bepadarysi, pradėjęs tokį reikalą jo nenumesi. Tai ne burokėlį pasėti ir išrauti. Reikia ne vienų metų karvėms užauginti, fermoms įrengti.“

Humoro grupėje, kad programoje būtų įdomiau bendrauti, yra trys bobos kaimietės ir dvi miestietės. Kaimietės – tai E. Turskienė, N. Dilkienė ir Vijoleta Počiulpienė, Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja. Giedrė Kranauskienė ir Irma Kriščiūnienė tik vaidina miestietes, bet yra iš to paties kaimo. Irma dirba Kėdainių laikraštyje, kur yra atsakinga už reklamą. Giedrė dirba buhaltere kiaulininkystės komplekse Josvainiuose. O muzikantas ir vienintelis vyras – A. Počiulpas, daugelį metų dirbęs vienoje bendrovėje technikos direktoriumi.

„Mes Albiną vadiname pilkuoju kardinolu, nes jis sutramdo mus, bobas, sustato į savo vietas. Išmokė, kaip elgtis prie mikrofono, kad visi žiūrovai mus girdėtų. Jis mintinai prisimena visą scenarijaus tekstą, po koncerto primena, kad tas ir tas nebuvo pasakyta. Albinas yra savamokslis muzikantas, mūsų grupės vairuotojas“, – pasakojo N. Dilkienė.

„Bobų radijo“ pranašystės

Naujausia kolektyvo programa pavadinta „Bobų radijo“ pranašystės“. „Dabar Unikauskas aiškina, kaip reikia sveikai valgyti. O mes jau seniai sakėme, kad yra tikras sviestas, tikra grietinė, ir nereikia keisti to, ką kaimas užaugino. Jau seniau teigėme, kad iškirs miškus, ir mūsų pranašystės pildosi. Žiūrovai prisimena, kaip anksčiau dainavome, kad kaime nieko nebeliks. Ir štai – uždaromi paštai, mokyklos, vaikai mokysis namuose, po kaimą vaikščios vilkai ir bus ramios bitės“, – rimtai juokavo Erlenda.

Pasak jos, ir gyvulių nebeliko. Surviliškyje trys žmonės laiko iš viso tik dvylika karvių, kiaules uždraudė auginti dėl afrikinio kiaulių maro. O visoje seniūnijoje yra tik vienas arklys – Pakruostės kaime jį turi Antanas Kontrimas. Tai „Bobų radijo“ rėmėjas, niekada neatsisakantis jų pavėžėti vežimu visokių renginių metu.

Neseniai vyko protesto akcija, kai ūkininkai traktoriais išvažiavo į gatves. Tada „Bobų radijas“ sukūrė naują dainą: „Jei būtų ūkininkai mūsų Lietuvėlės pripučiami kaip tos guminės lėlės, tai ištraukei „zelatnyką“ ir subliuško pššš, problemos nebeliko“.

Erlenda sakė, jog „Bobų radijas“ savo programose juokiasi, kad pašalpos sugadino žmones. Anot jos, ne su pašalpomis ir žmonių atbukinimu sukursime gerovės Lietuvą. „Jau kartų kartos žino, jog dabar pinigai ne uždirbami, o ateina iš pašalpos. Tokie žmonės turi vaikų, o šie greitai jau turės savo vaikų – irgi pašalpinių. Ne aritmetine, bet geometrine progresija daugėja šitokių asmenų. Iš tokių gyvenimų taip pat šaipomės savo programose“, – teigė Erlenda.

Ji patikslino, kad „Bobų radijas“ nesigėdija pasijuokti ne tik iš pieninių, valdžios, bet ir iš bažnyčios bei savęs. „Kai reikėjo, ir kunigus patraukėme per dantį. Arba – meras kokius dvidešimt metų žadėjo, kad bus pastatyta mokyklos sporto salė, ir vis niekas nestatydavo. O kai mes pradėjome su savo programa važinėti po Lietuvą ir šaipytis iš tokių pažadų, meras pasakė: „Gana, pastatysime jums tą salę“. Ir jie nepyksta, supranta, kad juokaudamos mes teisybę sakome“, – teigė humoro grupės vadovė.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas