Braškių derlių sureguliavo šalnos, kainas – lenkai

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė
Šią žiemą ten, kur pa­ša­lo ja­vai ir rapsai, braškių šaltis neaplenkė. Kitur braškynai nukentėjo nuo pavasario šalnų, kurių augalai neatlaikė net po priedangomis: derliaus netektis sieks apie 70 proc. Tad suprantama, kodėl ankstyvosios lietuviškos braškės kainavo 25-30 Lt/kg ir jų tebuvo vos porą savaičių. Dabar jau pradeda derėti vėlyvesniųjų veislių braškės, bet ir jos vartotojus džiugins neilgai: uogų lysvėse gana reta. Tad pramoniniams braškynams, kurių šalyje esama per 800 ha, šie metai nuostolingi. Kaip tai atsilieps braškininkystės verslui ateityje?

Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis nemato uogininkystės perspektyvos Lietuvoje - klimatas nepalankus, valstybės paramos nėra, ES šalių braškininkai dempinguoja, draudimas nuostolių nedraudžia.

Kainos augintojams įprastinės
Anot Lietuvos braškių augintojų draugijos (LBAD) pirmininko Vido Juodsnukio, ūkininkaujančio prie Kazlų Rūdos, šiemet braškių kai­nas šalyje ko­re­guo­ja gam­ta, neatsilieka ir len­kai, nors šiau­resniuose Lenkijos rajonuose pa­dė­tis tokia pati, kaip ir pas mus: daug braškynų liko be uogų. Tačiau pietinėje Lenkijos dalyje braškynai peržiemojo puikiai. Be to, jie tu­ri dau­giau anks­ty­vų­jų veis­lių ir uogų skynimo sezonas šiemet prasidėjo mėnesiu anksčiau nei pernai (balandžio viduryje). Po mėnesio, gegužės viduryje, ko­kybiš­kos uo­gos Lenkijoje kainavo apie 18-20 Lt/kg, pra­stes­nės – 10-12 Lt/kg. Dar po kelių dienų, prasidėjus masiniam derėjimui, kainos krito iki 4-6 Lt/kg.
„Kainoms įta­ką daro gausiai užderėję braškynai Vi­du­rio Eu­ro­poje, tad suprantama, kad lietuviai jau seniai perka ispaniškas, itališkas, graikiškas ir iš kitur įvežtas braškes. Esame ES rinkos dalis ir kainas nulemia bet kurios produkcijos sezoniškumas ir pasiūla. Juolab kad prekyba, apribota sąvoka „saviems poreikiams“, klesti, – tvirtina V. Juodsnukis. – Tikrai lietuviškomis braškėmis prekiaujama tik ūkininkų turgeliuose. Dabartinės mūsų uogų kainos 8-12 Lt/kg tenkina, tačiau masiškai uogos renkamos jau visoje Europoje. Kiek laiko tai dar truks, nežinia, bet artimiausiu metu kainos tikrai kris.“
„Šiemet braškių augintojai prarado du trečdalius derliaus ir tie, kas daug investavo, liks be apyvartinių lėšų. Tai kartojasi kas 2-3 metai, tad tenka išgyventi iš turimų resursų. Šiųmečių nuo­sto­lių niekas nesumažins: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), į kurią kreipėsi augintojai, patarė braškynus drausti, bet šie uogynų derliaus nuo šalnų nedraudžia.
Su žemdirbiais bendraujančios draudimo kompanijos „Vereinigte Hagelversichering Wag“ filialo „VH Lietuva“ direktorius Algimantas Navickas „ŪP“ teigė, jog sodų ir uogynų derliaus draudimas nuo šalnų vokiečiams nežinomas. „Be to, pagal sodų ir daržovių augintojų reikalavimus esame parengę įstatymines draudimo sąlygų ir išmokų nuostatas, tačiau per trejus metus buvo apdrausti 6 ha sodų ir 600 ha daržovių. Tad ūkininkams svarbiau dejuoti, nei drausti turimus augalus“, – tvirtina pašnekovas.

Sugrįžo prie natūrinio ūkio
LBAD pirmininko nuomone, šalyje braškių augintojų sparčiai mažėja, nes tai sudėtingas verslas ir ne kiekvienam lemta jį suvaldyti. Daigus tenka pirkti ES, jie labai pabrangę. Viską suskaičiavus lauko braškių kilogramo savikaina arti 4 Lt/kg ir jai įtakos turi derliaus gausa. O derlius priklauso nuo agrotechnikos lygio. ES šalyse braškes nuolat tręšia, ten derliai siekia 15 t/ha, bet vartotojai praranda natūralų uogų skonį.
„Savo ūkyje braškes auginu natūraliomis sąlygomis, tad tapus išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) gamintoju technologija nepakito, – aiškina V. Juodsnukis. – Nuravėtas žoles dedu į tarplysvius ir greitai įterpiu mini freza. Ja ir tarplysvius purenu nuo piktžolių, mažesnius žolėtus plotelius užariu. Tokia supaprastinta auginimo technologija įsisamoninta tik po daugelio metų, kol galutinai įsitikinau, kad mūsų vartotojams itin svarbu kaina. Tenka prie jų taikytis.“ Tad visa turima laistymo, uogų šaldymo, priedangų įranga laukia geresnių laikų.
Pasak augintojo, metai būna pelningi, kai priskina apie 7 t/ha uogų. Šiemet jų tebus apie 2-3 t/ha, nes ir jo uogyne pavasarinės 8-9 °C šalnos nukando žiedynus. Juos iš dešimties auginamų braškių veislių išsaugojo tik `Polka`, `Honeoye`, `Zefyr`. Šalnų neatlaikė ir po priedangomis augančios braškės, nes žiemos šaltis tik šaknis pašaldė. Per dvidešimtmetį patirta ne viena nesėkmė, tad ir šis derlius tik išlaidas kompensuos, bet pelno nebus.
V. Juodsnukis pasakoja, kad išmėginęs per 100 braškių veislių ir vis tiek tenka apsistoti ties mažiau derlingomis, bet atsparesnėmis šaltesniam klimatui veislėmis. Daigus jau seniai perka ES šalyse, nes, nelygu veislės, derlius prastėja kas 2-3, rečiau kas ketverius metus. „Greitai uogyne bus pats braškių skynimo įkarštis, tad pora pirmųjų savaičių jas realizuosiu kaip desertines, o paskui uogynus užplūs pirkėjai, kurie patys sau prisirenka uogų. Šiųmetė kaina 4 Lt už litrą (už kilogramą būtų apie 4,5-5 Lt). Man tuomet reikia mažiau darbininkų, o uogautojai braškyno nenusiaubia. Kiek uogų suvalgo, jų reikalas“, – linksmai porina pašnekovas. Pasak jo, ekologiniame Suomijos uogyne teko matyti irgi sau renkančiuosius. Skirtumas tik toks, kad ten augintojui moka dvigubai brangiau nei turguose, o pas mus žmonės to nesupranta: pats sau prisirinko, vadinasi, turi būti pigiau. Panašios uogų rinkimo akcijos rengiamos ir prie Kazlų Rūdos esančiam neįgaliųjų pensionato gyventojams.
Kad įvairesnių uogų būtų visą vasarą, Vidas ruošiasi plėsti avietyną, užveisti plotelį šilauogių. Pasak jo, žmonėms reikia ir darbo, ir uogų. Jei stringa realizacija šviežių uogų rinkoje, vis daugiau atsiranda jų perdirbimo įmonių.

 UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.