Ashburn +25,1 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 21 Rgs 2023
Ashburn +25,1 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 21 Rgs 2023

Braškių derlių sureguliavo šalnos, kainas – lenkai

2014/06/14


Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė Šią žiemą ten, kur pa­ša­lo ja­vai ir rapsai, braškių šaltis neaplenkė. Kitur braškynai nukentėjo nuo pavasario šalnų, kurių augalai neatlaikė net po priedangomis: derliaus netektis sieks apie 70 proc. Tad suprantama, kodėl ankstyvosios lietuviškos braškės kainavo 25-30 Lt/kg ir jų tebuvo vos porą savaičių. Dabar jau pradeda derėti vėlyvesniųjų veislių braškės, bet ir jos vartotojus džiugins neilgai: uogų lysvėse gana reta. Tad pramoniniams braškynams, kurių šalyje esama per 800 ha, šie metai nuostolingi. Kaip tai atsilieps braškininkystės verslui ateityje?

Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis nemato uogininkystės perspektyvos Lietuvoje - klimatas nepalankus, valstybės paramos nėra, ES šalių braškininkai dempinguoja, draudimas nuostolių nedraudžia.

Kainos augintojams įprastinės Anot Lietuvos braškių augintojų draugijos (LBAD) pirmininko Vido Juodsnukio, ūkininkaujančio prie Kazlų Rūdos, šiemet braškių kai­nas šalyje ko­re­guo­ja gam­ta, neatsilieka ir len­kai, nors šiau­resniuose Lenkijos rajonuose pa­dė­tis tokia pati, kaip ir pas mus: daug braškynų liko be uogų. Tačiau pietinėje Lenkijos dalyje braškynai peržiemojo puikiai. Be to, jie tu­ri dau­giau anks­ty­vų­jų veis­lių ir uogų skynimo sezonas šiemet prasidėjo mėnesiu anksčiau nei pernai (balandžio viduryje). Po mėnesio, gegužės viduryje, ko­kybiš­kos uo­gos Lenkijoje kainavo apie 18-20 Lt/kg, pra­stes­nės – 10-12 Lt/kg. Dar po kelių dienų, prasidėjus masiniam derėjimui, kainos krito iki 4-6 Lt/kg. „Kainoms įta­ką daro gausiai užderėję braškynai Vi­du­rio Eu­ro­poje, tad suprantama, kad lietuviai jau seniai perka ispaniškas, itališkas, graikiškas ir iš kitur įvežtas braškes. Esame ES rinkos dalis ir kainas nulemia bet kurios produkcijos sezoniškumas ir pasiūla. Juolab kad prekyba, apribota sąvoka „saviems poreikiams“, klesti, – tvirtina V. Juodsnukis. – Tikrai lietuviškomis braškėmis prekiaujama tik ūkininkų turgeliuose. Dabartinės mūsų uogų kainos 8-12 Lt/kg tenkina, tačiau masiškai uogos renkamos jau visoje Europoje. Kiek laiko tai dar truks, nežinia, bet artimiausiu metu kainos tikrai kris.“ „Šiemet braškių augintojai prarado du trečdalius derliaus ir tie, kas daug investavo, liks be apyvartinių lėšų. Tai kartojasi kas 2-3 metai, tad tenka išgyventi iš turimų resursų. Šiųmečių nuo­sto­lių niekas nesumažins: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), į kurią kreipėsi augintojai, patarė braškynus drausti, bet šie uogynų derliaus nuo šalnų nedraudžia. Su žemdirbiais bendraujančios draudimo kompanijos „Vereinigte Hagelversichering Wag“ filialo „VH Lietuva“ direktorius Algimantas Navickas „ŪP“ teigė, jog sodų ir uogynų derliaus draudimas nuo šalnų vokiečiams nežinomas. „Be to, pagal sodų ir daržovių augintojų reikalavimus esame parengę įstatymines draudimo sąlygų ir išmokų nuostatas, tačiau per trejus metus buvo apdrausti 6 ha sodų ir 600 ha daržovių. Tad ūkininkams svarbiau dejuoti, nei drausti turimus augalus“, - tvirtina pašnekovas.

Sugrįžo prie natūrinio ūkio LBAD pirmininko nuomone, šalyje braškių augintojų sparčiai mažėja, nes tai sudėtingas verslas ir ne kiekvienam lemta jį suvaldyti. Daigus tenka pirkti ES, jie labai pabrangę. Viską suskaičiavus lauko braškių kilogramo savikaina arti 4 Lt/kg ir jai įtakos turi derliaus gausa. O derlius priklauso nuo agrotechnikos lygio. ES šalyse braškes nuolat tręšia, ten derliai siekia 15 t/ha, bet vartotojai praranda natūralų uogų skonį. „Savo ūkyje braškes auginu natūraliomis sąlygomis, tad tapus išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) gamintoju technologija nepakito, – aiškina V. Juodsnukis. – Nuravėtas žoles dedu į tarplysvius ir greitai įterpiu mini freza. Ja ir tarplysvius purenu nuo piktžolių, mažesnius žolėtus plotelius užariu. Tokia supaprastinta auginimo technologija įsisamoninta tik po daugelio metų, kol galutinai įsitikinau, kad mūsų vartotojams itin svarbu kaina. Tenka prie jų taikytis.“ Tad visa turima laistymo, uogų šaldymo, priedangų įranga laukia geresnių laikų. Pasak augintojo, metai būna pelningi, kai priskina apie 7 t/ha uogų. Šiemet jų tebus apie 2-3 t/ha, nes ir jo uogyne pavasarinės 8-9 °C šalnos nukando žiedynus. Juos iš dešimties auginamų braškių veislių išsaugojo tik `Polka`, `Honeoye`, `Zefyr`. Šalnų neatlaikė ir po priedangomis augančios braškės, nes žiemos šaltis tik šaknis pašaldė. Per dvidešimtmetį patirta ne viena nesėkmė, tad ir šis derlius tik išlaidas kompensuos, bet pelno nebus. V. Juodsnukis pasakoja, kad išmėginęs per 100 braškių veislių ir vis tiek tenka apsistoti ties mažiau derlingomis, bet atsparesnėmis šaltesniam klimatui veislėmis. Daigus jau seniai perka ES šalyse, nes, nelygu veislės, derlius prastėja kas 2-3, rečiau kas ketverius metus. „Greitai uogyne bus pats braškių skynimo įkarštis, tad pora pirmųjų savaičių jas realizuosiu kaip desertines, o paskui uogynus užplūs pirkėjai, kurie patys sau prisirenka uogų. Šiųmetė kaina 4 Lt už litrą (už kilogramą būtų apie 4,5-5 Lt). Man tuomet reikia mažiau darbininkų, o uogautojai braškyno nenusiaubia. Kiek uogų suvalgo, jų reikalas“, – linksmai porina pašnekovas. Pasak jo, ekologiniame Suomijos uogyne teko matyti irgi sau renkančiuosius. Skirtumas tik toks, kad ten augintojui moka dvigubai brangiau nei turguose, o pas mus žmonės to nesupranta: pats sau prisirinko, vadinasi, turi būti pigiau. Panašios uogų rinkimo akcijos rengiamos ir prie Kazlų Rūdos esančiam neįgaliųjų pensionato gyventojams. Kad įvairesnių uogų būtų visą vasarą, Vidas ruošiasi plėsti avietyną, užveisti plotelį šilauogių. Pasak jo, žmonėms reikia ir darbo, ir uogų. Jei stringa realizacija šviežių uogų rinkoje, vis daugiau atsiranda jų perdirbimo įmonių.

 UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2023/09/21

Iš Traupio kraštotyros muziejaus archyvų

Anykščiai (Nykščiai.lt). 2022 metais uždarius Traupio mokyklą, ištuštėjusiame pastate liko Traupio istorijai vertingas objektas – mokyklos kraštotyros muziejus. Bibliotekos darbuotoja ėmėsi iniciatyvos, kad...
2023/09/21

Fiksuojama suaktyvėjusi laukinių gyvūnų migracija: saugumui keliuose didinti pasitelkiami ir mokslininkų sprendimai

Ruduo pamažu įsibėgėja – orai vėsta, lauke vis anksčiau temsta. Šiuo metu gerokai didėja laukinių gyvūnų migracija, o prasidėjus rujai, jų elgesys pasikeičia kardinaliai – jie praranda atsargumą ir tampa nebe tokie baikštūs.
2023/09/21

„Enefit“ į elektromobilių stoteles Lietuvoje investuos daugiau nei 10 mln. eurų

Estijos valstybinio energetikos koncerno „Eesti energia“ antrinė elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Enefit“ per dvejus metus į elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrą Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 10 mln. eurų, sako...
2023/09/21

Užsienyje savo lėšomis apmokėta būtinoji pagalba gali būti kompensuota

Europos sveikatos draudimo kortelė, viešint kitoje Europos Sąjungos šalyje, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ne visada būna po ranka. O ir ne kiekvienas, kuriam šio...
2023/09/21

Daržas po stiklu visai bendruomenei

Tokią idėją Horsto kaimo gyventojams Nyderlandų Limburgo provincijoje pasiūlė Richardas Jakobsas ir Bianca Smits, turintys profesionaliai įrengtą ir paprikoms auginti skirtą  šiltnamį. Tačiau jiems kilo mintis jį pasiūlyti vietos gyven...
2023/09/21

Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys nuteistas dėl kyšininkavimo

Kauno apygardos teisme šią savaitę paskelbtu nuosprendžiu Lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzamino komisijos narys Valentinas Padriezas pripažintas kaltu paėmęs kyšius iš 9 užsienio šalių piliečių, informuoja ...
2023/09/21

Seimas uždraudė kailinių žvėrelių fermas

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymą, nuo 2027 metų Lietuvoje uždraudžiantį kailinių žvėrelių verslą.
2023/09/21

Kolekcijoje keli šimtai kardelių, darže – derliaus rekordai

Pietvakarių Lietuvoje įkurto Kalvarijos miesto vardas siejamas su Jeruzalėje esančios kalvos vardu. Egzotišką, tačiau lietuvio ausiai įprastai skambantį vardą turinčiame mieste yra sodybą, kurioje auga ir ananasai, ir neįprastai dideli pomi...
2023/09/21

Miškų vertę galima padidinti pasinaudojant parama

Nuo rugsėjo 15 d. iki lapkričio 15 d. miškų valdytojai gali kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinim...