Briuseliui vis dar sugrįžta žemdirbių nepanaudoti milijonai eurų

Už praėjusius metus Lietuva Briuseliui grąžino kone 4,5 mln. eurų. Tai lėšos, kurios galėjo pasitarnauti mūsų šalies žemdirbiams, tačiau liko nepanaudotos. Pateko į sankcijų kategoriją. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad ūkininkams taikomų sankcijų dėl kompleksinės paramos, žalinimo reikalavimų nesilaikymo, netinkamų paramai deklaruotų plotų, pavėluotai pateiktų paraiškų ir kitų pažeidimų labai sumažėjo. Palyginti su 2016 m., kai pritaikytų sankcijų bendra suma siekė 11 mln. Eur, pažanga iš tiesų milžiniška – daugiau nei perpus. Tačiau tų, kurie užfiksuojami kaip pažeidėjai, bendra gerėjanti statistika neguodžia.

Ką atskleidžia Europos Audito Rūmų ataskaita

Klaidų kiekis mažėja, matoma ryški pažanga, konstatuoja Europos Sąjungos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius, reziumuodamas Finansinių metų metinę ataskaitą, BŽŪP lėšų panaudojimui skirtą dalį. Europos auditorių tikslas yra išsiaiškinti, ar ES lėšos pasiekia tikslą, naudojamos efektyviai ir tvariai.

Europos Audito Rūmai nelygina situacijos skirtingose šalyse, jų nerikiuoja pagal eilę „kur geriau“. Tikslas yra vertinti operacijų tvarkingumą bei veiksmingumą, kiek visos Europos mokesčių mokėtojų pinigai prisideda prie iškeltų tikslų įgyvendinimo. Analizuotos atsitiktinai parinktos operacijos 22 šalyse narėse. Beje, susidūrę su galimai sukčiavimo atveju, auditoriai toliau audito netęsia, estafetę perduoda už tai atsakingai Europos Komisijos tarnybai – OLAF. Rengiant šią ataskaitą maždaug iš pustrečio šimto operacijų pasitaikė devyni tokie atvejai.

Auditas apibendrina, kad klaidų lygis tesudaro 2,4 proc. visų patikrintų mokėjimų. Priežasčių grupės kelios. Daugiau nei trečdalis (35 proc.) susiję su netinkamais finansuoti paramos gavėjais, netinkama veikla ar netinkamai deklaruotomis išlaidomis. Kita dažniausia klaidų grupė (daugiau kaip 25 proc.) yra netikslios informacijos apie plotus ar gyvūnus teikimas. Apie 18 proc. atvejų buvo nesilaikoma pirkimų ar dotacijų skyrimo taisyklių. Taip pat buvo užfiksuota administracinių bei kito pobūdžio klaidų.

Tiesioginių išmokų grupėje klaidos, kaip akcentuoja Audito Rūmai, yra nereikšmingos. Auditoriai testavo 95 tiesiogines išmokas, apimančias visas pagrindines schemas, aplankė pusšimtį ūkių siekdami patikrinti, ar paramos gavėjai laikėsi taisyklių. Daroma išvada, kad pasitaiko pavienių paramos permokų atvejų, kai savo prašymuose skirti paramą ūkininkai padidina tinkamų finansuoti hektarų ar gyvulių skaičių. Išmokos sumą viršijanti paklaida kartais siekia iki 5 proc., o vienu atveju – 20 proc.

Tikslas ne bausti, o informuoti

Kaip akcentuojama Audito Rūmų ataskaitoje, pagrindinė tiesioginių išmokų valdymo priemonė yra integruota administravimo ir kontrolės sistema, siejanti valdų, paraiškų ir žemės ūkio paskirties plotų duomenų bazes. Pasak R. Šadžiaus, Lietuva šioje srityje stipriai pažengusi, ES yra viena iš lyderių.

Neretai priekaištų iš žemdirbių dėl per griežto vertinimo sulaukianti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) deklaruoja, kad jos tikslas yra ne bausti, o konsultuoti, informuoti ūkininkus, padėti išvengti pažeidimų bei sankcijų už juos. Agentūros interneto svetainėje, skiltyje „Kaip išvengti pažeidimų“, pateikiama aktuali informacija. Be to, rengiami susitikimai, teikiamos rekomendacijos, periodiškai skelbiamas patikrų grafikas.

Gerinti paslaugos kokybę, kartu mažinti patikrų skaičių padeda nuotoliniu būdu atliekamos patikros, naudojant palydovinių vaizdų duomenis. Jų dalis sulig kiekvienais metais didesnė: 2015 m. – 43 proc., 2016 m. – 53 proc., 2017 m. – 84 proc., 2018 m. – 93 proc.

„Ūkininko patarėjui“ NMA pateikė duomenis, kaip, palyginti su pernai, sumažintas patikrų skaičius: dėl kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi – apie 30 proc. (700 vnt.), susietosios paramos už gyvulius siekiančių pareiškėjų ūkiuose – taip pat 30 proc. (16 tūkst. vnt.), tiesioginių išmokų – 15 proc. (900 vnt.), o deklaruotų laukų ir plotų patikrinta net perpus mažiau.

Naujuoju programiniu laikotarpiu numatyta įdiegti automatinę nuolatinio laukų stebėjimo informacinę sistemą, kuria galės naudotis ne tik NMA specialistai, bet ir ūkininkai.

Nuotolinė kontrolė leidžia ne tik mažiau trukdyti tikruosius ūkininkus, bet ir sutaupyti degalų bei laiko. Anksčiau atlikus patikras, anksčiau pradedamos mokėti ir išmokos, o NMA savo ruožtu gali daugiau laiko skirti identifikuoti pareiškėjus, kurie galimai imituoja ūkininkavimą.

Kuo sudėtingiau, tuo blogiau

Tai, apie ką kalbama Audito Rūmų ataskaitoje, nėra naujiena. Tačiau verta atkreipti dėmesį į vartojamą terminą. Tai, kas pas mus įvardijama kaip pažeidimas, Europos auditoriai vadina klaida. Klystame visi, dažnai ne iš blogos valios.

Žemdirbiai sveikina, kad tai pripažinta ir Lietuvoje, keičiasi požiūris į pareiškėją. Prie to prisideda ne tik mūsų aukštieji politikai bei žemdirbių savivalda, bet ir tendencijoms vadovaujanti Europos Komisija.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 122, p. 5

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė