Brokoliai „žydi“ ne tik žaliai

Praeitame numeryje bandėme „sudrausminti“ kaprizinguosius žiedinius kopūstus, o šiandien pasižvalgykime po brokolių lysvaites – jie irgi turi savo pageidavimų ir ne visada žaliuoja taip nepriekaištingai kaip parduotuvių lentynose.

Poreikiai Brokoliams auginti labiausiai tinka trąšios, humusingos, vidutinio sunkumo, vandeniui pralaidžios dirvos, kurių pH reakcija 6,5–7,5. Lengvose dirvose auginti galima tik su sąlyga, kad laukas bus laistomas. Kaip ir kitiems kryžmažiedžių (bastutinių) šeimos augalams, labai svarbi sėjomaina. Tame pačiame lauke brokolių nereikėtų auginti dažniau nei kas 3–4 metus, taip pat po tos pačios šeimos augalų (kitos kopūstų rūšys, ropės, ridikai, ridikėliai). Kaip priešsėliai brokoliams tinka ankštiniai augalai (pupelės, pupos, žirniai), agurkai, bulvės, morkos. Brokoliai pasižymi stipria šaknų sistema, todėl dirvą reikia įdirbti giliai. Ji turi būti puri, drėgna 15–20 cm sluoksnyje. Kadangi jie užaugina daug žaliosios masės, yra labai reiklūs maisto medžiagoms. 1 kg produkcijos išauginti brokoliai sunaudos apie 9–10 g azoto, daugiau nei 3 g fosforo, apie 12–13 g kalio ir 12 g magnio. Mėšlas brokoliams įterpiamas rudenį (40–60 kg/10 kv. m). Tręšiant pavasarį labiau tiks gerai perpuvęs mėšlas, o dar geriau kompostas. Brokoliams, kaip ir kitoms kopūstinėms daržovėms, reikia daug azoto (150–220 g/10 kv. m), beriamo per tris kartus. Pusė to kiekio (75–110 g/10 kv. m) išberiama prieš daigų sodinimą, o kita pusė per du kartus – 10–14 dienų po daigų pasodinimo (jiems prigijus) ir dar kartą po dviejų savaičių. Kaip ir visiems kitiems augalams, brokoliams reikia fosforo (P2O5 – 50–70 g/10 kv. m) ir kalio (K2O – 180–240 g/10 kv. m). Taip pat dar reikia magnio (MgO – 20–40 g/10 kv. m), sieros ir mikroelementų, ypatingą dėmesį skiriant borui ir molibdenui. Todėl tiek pagrindiniam, tiek papildomiems tręšimams itin tinka kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje yra visų minėtų maisto medžiagų. Jei tręšime „Yara Milla Cropcare“ 11-11-21 su boru, molibdenu, manganu, variu, cinku, geležimi, patenkinsime augalų poreikius. Prieš daigų sodinimą turėtume išberti 455–664 g/10 kv. m šių trąšų. Su šiuo kiekiu išbertume 50–73 g fosforo, 95–139 g kalio, 11,8–17,2 g magnio ir 113,5–166 g sieros, kartu aprūpintume ir mikroelementais. Papildomai tręšti galime tirpiomis kompleksinėmis trąšomis („Ferticare“, „Nutrifolas“ ir kitomis), derindami su laistymu – trąšas ištirpinti vandenyje, o augalai bus ir palaistyti, ir pamaitinti. Nupjovę žiedynus, šoninių ūglių augimą stimuliuokime papildomai tręšdami salietra (amonio salietra, kalcio salietra (jos sudėtyje yra 27 proc. N ir 6 proc. CaO), kalcio amonio salietra (27 proc. N, 6 proc. CaO ir 4 proc. MgO), kalcio salietra su boru – nitraboru (15,4 proc. azoto, 25,9 proc. kalcio ir 0,3 proc. boro). Brokolių galvučių nereikia pridengti nuo saulės. Maistui jos skinamos prieš išsiskleidžiant žiedams (esant pumpurų fazei). Tinka ir 15–20 cm ilgio žiedstiebiai. Nereikia vėluoti skinti, nes galvutės gali sužydėti, o tokios maistui netinkamos. Nuskynus brokolių galvutes su žiedstiebiais, po 7–10 dienų iš lapų pažastyse esančių pumpurų susiformuoja antros galvutės, o jas nuskynus vėl auga naujas derlius. Daugiausia drėgmės reikia daigų sodinimo ir žiedyno augimo pradžioje. Dirvos drėgmė tuo metu turėtų siekti 70–75 proc. 1 kv. m reikėtų išlaistyti 8 l vandens vienu kartu. Kai daigai prigyja (po 10–14 dienų), laistykime tik esant reikalui, 10 l vandens /kv. m, geriau ryte arba vakare. Tręškime kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, nes kitaip gali pritrūkti boro. Kai jo trūksta, galvutės ruduoja, produkcija tampa nekokybiška.

Žiedyno rudavimas Brokoliams būdingos tos pačios ligos ir kenkėjai kaip ir daugeliui kopūstinių daržovių, tačiau jie gali susirgti ir fiziologinėmis ligomis, pavyzdžiui, žiedyno rudavimu. Žiedynėliai gelsta ir ruduoja, vėliau sunyksta ir nukrinta. Tokį reiškinį sukelia aukšta temperatūra, kai dirva labai drėgna, ir boro trūkumas. Kotas dažniausiai išretėja dėl netolygaus augimo, o tai laistymo, netolygaus tręšimo azoto trąšomis ir per tankaus susodinimo pasekmė. Daigų viršūnėlės nyksta, jei per mažas apšvietimas ir per žema temperatūra (žemesnė nei 7–8 °C).

Brokoliai – tai žiedinių kopūstų porūšis puriu, žaliu (būna violetinių, baltų ir gelsvų) žiedynu, tačiau, palyginti su žiediniais kopūstais, yra derlingesni ir pasižymi geresnėmis maistinėmis savybėmis. Mokslininkai nurodo, kad žalios spalvos vaisiai ir daržovės (brokoliai, agurkai, kiviai, špinatai, salotos) gerina medžiagų apykaitą, greičiau degina riebalus, ramina, harmonizuoja viso organizmo, ypač nervų sistemos ir plaučių, veiklą. JAV atlikti tyrimai parodė, kad brokolių ūgliuose esančios medžiagos didina žmogaus imunitetą, gali suaktyvinti organizmo apsaugos nuo vėžio sistemą. Brokoliuose gausu cukraus, jie turi daugiau už visas tirtas kopūstines daržoves antisklerotinių savybių.

Onutė BUNDINIENĖ

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.