Darbo kodeksas suskaldė ir visuomenę, ir politikus

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas Vos spėjusiems išsiskirstyti Seimo nariams gali tekti netrukus sugrįžti atgal. Jų ilgas, nors ir neoficialias, atostogas sujaukė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vetavusi net du labai svarbius Lietuvos žmonėms teisės aktus – paskutinėmis pavasario sesijos dienomis priimtą nevienareikšmiškai visuomenėje vertinamą Darbo kodeksą ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Tačiau valdančiųjų partijų lyderiai vakar nutarė neskubėti su neeilinės sesijos sušaukimu, nes dar neaišku, ar šalies vadovė vetuos ir kitus su naujuoju Darbo kodeksu susijusius įstatymus. Verdiktas buvo griežtas Veto pareiškusios Prezidentės nuomone, Darbo kodeksas nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Oficialiai buvo pranešta, kad iš viso ji pasiūlė 22 šio įstatymo pataisas. „Kiekvienam svarbiam sprendimui būtinas palaikymas ir sutarimas. Nes per prievartą primestos reformos neveikia ir kelia nereikalingą įtampą visuomenėje“, – paskelbdama apie veto Darbo kodeksui sakė Prezidentė. D. Grybauskaitė pabrėžė, kas Seimas yra įstatymų leidėjas, todėl privalo suderinti skirtingus interesus ir rasti konstitucinių vertybių pusiausvyrą. Prezidentė sutiko, kad dabartinis Darbo kodeksas yra pasenęs, neatitinka laikmečio reikalavimų, tačiau, jos nuomone, blogai tai, kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl neišvengta klaidų. Pasak D. Grybauskaitės, paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu, kuris 27-aisiais nepriklausomybės metais įteisina darbdavių dominavimą ir pamina labiausiai pažeidžiamų darbuotojų poreikius. Šalies vadovės teigimu, kai kurios nuostatos ignoruoja net Trišalėje taryboje pasiektus kompromisus ir didina socialinę atskirtį bei įtampą visuomenėje, atveria naujus kelius šešėlinei ekonomikai, skatina emigraciją, užprogramuoja nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Reikėjo apsispręsti – dabar ar rudenį Iki vakarykščio valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdžio buvo neaišku, ką Seimas darys su Prezidentės veto – šauks neeilinę sesiją ar viską paliks rudeniui, kai parlamentarai susirinks į paskutinę šios kadencijos sesiją. Ir vienu, ir kitu atveju parlamentarams būtų tekę apsispręsti: svarstyti Darbo kodeksą iš naujo ar laikyti nepriimtu ir šioje istorijoje kuriam laikui padėti daugtaškį. Jei būtų nutarta įstatymą svarstyti iš naujo, jis pirma keliautų į Seimo komitetą, o vėliau plenariniame posėdyje būtų balsuojama: ar priimti visą įstatymą be pakeitimų – tuomet Prezidentės veto atmetamas (tam reikia mažiausiai 71 balso „už“), ar pritarti Prezidentės pataisoms. Kad veto būtų priimtas, reikia daugiau kaip pusės posėdyje dalyvaujančiųjų balsų „už“. Paaiškėjo, kad pataisų kur kas daugiau Po valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdžio vakar paaiškėjo, kad Prezidentė iš viso pateikė ne 22 pastabas, kaip buvo skelbta anksčiau, o net 79. „Nusprendėme neskubėti šaukti neeilinę Seimo sesiją, o pirma sulaukti Prezidentės pozicijos dėl viso socialinio modelio paketo. Jame juk ne vien Darbo kodeksas, bet ir „Sodros“ reforma, kiti tarpusavyje susiję įstatymai. Kai šalies vadovės nuomonė dėl jų paaiškės, tada ir apsispręsime – kviesime neeilinę sesiją ar paliksime tai rudeniui“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas. Jo manymu, Prezidentės veto svarstymai galėtų vykti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Tačiau viskas priklausys nuo to, kada ji pareikš savo poziciją. Pasak G. Kirkilo, tai galėtų būti jau ir kitą savaitę. Prezidentės veto dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo valdantieji vakar nesvarstė. Ketino kodeksą taisyti Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad Prezidentė vetavo, jo nuomone, vieną iš reikšmingiausių, pažangiausių ir naudingiausių Lietuvai įstatymų – ką tik Seime priimtą naujos redakcijos Darbo kodeksą. „Viešoje erdvėje pasirodžiusi kritika iš profesinių sąjungų ir keliasdešimties protestuotojų nulėmė Prezidentės poziciją. Akivaizdu, kad valstybės vadovė neišgirdo mokslininkų, pažangaus verslo atstovų, tarptautinių institucijų, Lietuvos jaunimo organizacijų, darbdavių ir visoms politinėms jėgoms atstovaujančių parlamentarų argumentuoto balso“, – apgailestavo A. Butkevičius. Vakar žurnalistams jis prasitarė, kad iš pradžių į kai kuriuos Prezidentės pasiūlymus ketinta atsižvelgti registruojant juos kaip pataisas įstatymui, tačiau paaiškėjus, kad jų esama gerokai daugiau, nei iš pradžių teigta, Vyriausybės vadovas sakė, kad dabar reikia spręsti iš naujo, ką daryti. A. Butkevičiaus teigimu, koalicijos Politinėje taryboje nuspręsta, kad keturios pataisos yra reikšmingos, kitos – daugiau redakcinio pobūdžio, todėl buvo siūlymų veto atmesti, bet lygiagrečiai registruoti įstatymo pataisas, mažinančias socialinę įtampą. Blogiausia vadina „nulinę“ sutartį Premjero manymu, kai kurie D. Grybauskaitės pateikti pasiūlymai „pablogintų priėmimą į darbą, neskatintų investicijų pritraukimo iš užsienio, taip pat neskatintų vidaus investicijų plėtros, tai reiškia, kad mes paskelbtume pasauliui, investuotojams, kad Lietuva nesirengia daryti jokių permainų darbo rinkoje“. Kaip vieną blogiausių pasiūlymų jis paminėjo pataisą atsisakyti naujajame Darbo kodekse numatytų „nulinių“ sutarčių. „Manau, kad „nulinės“ sutarties įsigaliojimas leidžia mažinti šešėlinę ekonomiką, paslaugų sferoje įdarbinti žmones dviem-trims dienoms. Tai yra nepaprastai lanksti sistema. (...) Tokių durų atidarymas darbo rinkoje, manau, yra patrauklus“, – sakė premjeras. Nepatenkintų visada būna Panašios nuomonės laikosi ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas. „Prie šio kodekso dirbome gana ilgai, ieškojome kompromisų. Taip, kad visi būtų patenkinti priimamu įstatymu, nebūna. Kažkam jis vis tiek neįtiks. Prezidentė Darbo kodeksą vetavo. Nemanau, kad tai pats geriausias kelias tobulinti įstatymą. Mano nuomone, šalies vadovės veto reikėtų atmesti. Jei įstatyme išryškės kokie trūkumai ar klaidos, viską, atvėsus galvoms, galima būtų ištaisyti parlamentarams susirinkus į Seimo rudens sesiją. Arba iš viso šį klausimą palikti rudeniui, kai į jį bus galima pažvelgti ramiau, be dabar tvyrančios įtampos, ambicijų ir emocijų. Tokių dalykų tikrai nebūtų buvę, jei Prezidentė būtų normaliai ranka rankon dirbusi su premjeru, bendrai ieškoję geriausio sprendimo. Dabar, kiek žinau, jie daugiau kaip mėnesį nebesusitinka, nebendrauja. Pareikšti veto – nesunku, brūkštelėjai parašą, ir žinokitės – rinkitės svarstyti vasarą ar laukit rudens. Tokie dalykai, manau, nepuošia mūsų politikos“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ R. Paksas. „Tvarkiečių“ lyderis nenorėjo prognozuoti, kuo viskas baigsis, tačiau neslėpė kai kurių savo abejonių. „Nuojauta man sako, kad kai kurie Seimo nariai po Prezidentės veto persigalvos ir balsuos jau kitaip negu balsavo priimant Darbo kodeksą, todėl atmesti Prezidentės veto paprasčiausiai gali pritrūkti balsų. Jei socialdemokratai tarpusavyje nesuras bendros pozicijos, taip ir atsitiks“, – nuogąstavo R. Paksas. Lauks kompleksinio įvertinimo Darbo partija iki koalicijos Politinės tarybos posėdžio buvo užsimojusi Prezidentės veto atmesti, nes siekiama, kad naujas Darbo kodeksas įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 dienos. Partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis siūlė prireikus prie kai kurių Prezidentės siūlymų sugrįžti ateityje. „Darbo kodeksu bandyta sudaryti geresnes sąlygas kurti darbo vietas, o socialinis blokas yra kompensacija žmonėms kitoje vietoje už sąlygų palengvinimą verslui, ekonomikai, ir tai turi būti svarstoma kartu. Seimas irgi negalėjo priimti vieno be kito, todėl, kol nėra kompleksinio įvertinimo, būtų nelogiška imti vieną ir svarstyti“, – vakar sakė V. Mazuronis. „Prezidentės siūlomose pataisose yra ir neblogų dalykų, kuriuos reikėtų pasvarstyti, galbūt iš tiesų kai kur Darbo kodeksas yra pernelyg sugriežtintas. Tarsimės su koalicijos partneriais, ieškosime bendro sprendimo“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėjui“ žadėjo „darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Kęstutis Daukšys. Tobulumui ribų nėra Dr. Saulius SPURGA Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Labai tikėtina, kad nuomonės dėl Prezidentės veto valdančiojoje koalicijoje išsiskirs. Tokių ženklų matyti net ir Socialdemokratų partijoje. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė ir kai kurie kiti parlamentarai, šios partijos nariai, pritaria Prezidentės pataisoms. Manau, kad Seimas visgi galėtų apsvarstyti Prezidentės pasiūlymus, kaip patobulinti Darbo kodeksą, išanalizuoti, kuriuos galima būtų priimti, kuriuos – ne. Bet gali būti ir taip, kad valdantieji laikysis pozicijos atmesti Prezidentės veto, nes premjeras A. Butkevičius apie tai jau buvo užsiminęs. Viena vertus keista, kad socialdemokratai, kurie kažkada palaikė glaudžius ryšius su profsąjungomis, prieš rinkimus ėmėsi tokių nepopuliarių sprendimų. Tačiau antra vertus, jei jie ir koalicijos part­neriai yra tvirtai įsitikinę, kad jų parengtas Darbo kodeksas yra reikalingas ir teisingas, todėl neketina pataikauti rinkėjams priimdami Prezidentės siūlomas pataisas, tada viskas gerai. Bet, mano požiūriu, kai kurios Prezidentės siūlomos pataisos būtų visai priimtinos. Tai labai sudėtingas įstatymas, sudarytas net iš kelių parengtų variantų, todėl neatmesčiau, kad jį dar būtų galima ir tobulinti. Nereikėtų pulti svarstyti karštomis galvomis Dr. Algis KRUPAVIČIUS Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Manau, kad valdančioji dauguma vis dėto svarstys ir priims Prezidentės pataisas, nes daugelis jų yra priimtinos ir daliai socialdemokratų, kurie už naująjį Darbo kodeksą Seime nebalsavo. Čia dar tik­riausiai prisidės ir opozicinių partijų atstovai, kurie palaiko Prezidentės poziciją. Tačiau, ar iš tiesų viskas taip ir bus, dar sunku pasakyti. Netikėtumų būna visuomet. Man atrodo, kur kas geresnis variantas būtų nešaukti neeilinės sesijos, o sulaukti rudens ir tada apsispręsti, ką daryti su Prezidentės veto. Toks scenarijus būtų geresnis jau vien dėl to, kad nereikėtų karštomis galvomis priimti labai svarbių sprendimų, kurie vienai ar kitai pusei po to paprastai palieka nemalonių nuosėdų. Algimanto SNARSKIO piešinys