„Ekoagros“ stogas – ES reglamentai

2016 m. lapkričio 29 d. „Ūkininko patarėjo“ išspausdintas straipsnis „Kas paslys ant glifosatais užterštų ekologiškų grikių?“, kuriame rašėme apie VšĮ „Ekoagros“ patikrinimų UAB „Galinta ir partneriai“ metu aptiktus chemizuotus ekologiškus grikius, sujaudino žemdirbiškąją visuomenę. Įtarta, kad chemizuoti grikiai buvo supirkti iš 14 ekologinių ūkių, tačiau vieni ekologiškai ūkininkaujantieji teigė, kad glifosatais laukus dažnai užteršia kaimyniniai ūkiai; kiti buvo įsitikinę, kad „Ekoagros“ tyrimai atliekami vadovaujantis ydinga metodika. Buvo ir tokių, kurie teigė, kad dalis ekologinių ūkių rizikuoja ir pasėlius tręšia mineralinėmis trąšomis bei purškia cheminiais preparatais.
Tad „Ūkininko patarėjas“ tęsia šią temą, juolab kad per pastaruosius 3–4 mėnesius glifosuotų grikių istorija rutuliojasi toliau.

Nepatogus klausimas – nutylėtas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, UAB „Galinta ir partneriai“ supirktų nelukštentų grikių aruode rasta 2,5 mg/kg, negarintose grikių kruopose –1,0 mg/kg ir garintose grikių kruopose – 0,11 mg/kg glifosatų. VšĮ „Ekoagros“ direktorius Antanas Makarevičius teigė, kad ekologiški grikiai buvo supirkti iš 14 ūkių ir supilti į vieną aruodą. Kilus skandalui pernai rudenį, dirvožemiai buvo papildomai tiriami visuose ūkiuose, bet glifosatų skilimo produktų rasta tik pas 4 ūkininkus: ŽŪB „Kalnas“ ir pas ūkininkus Bronių Biekšą ir Deividą Lukoševičių (Varėnos r.), Česlavą Butrimą iš Šalčininkų r. Kalbinti ūkininkai tuomet teigė, kad 2015 m. grikių derlių pardavė ne vienai perdirbimo įmonei ir jokių glifosatų niekas nerado. Jie stebėjosi, kodėl „Ekoagros“ darbuotojai nepaaiškinę, kokiam tikslui ima dirvožemio mėginius, ir žemių prisikasę iš vienos vietos.
„Ūkininko patarėjui“ pradėjus domėtis dirvožemio pavyzdžių ėmimo metodika, tiek „Ekoagros“ specialistai, tiek Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja Neda Jakubauskienė tvirtino tą patį: „Mėginiams imami trys pavyzdžiai: vienas pavyzdys vežamas į laboratoriją, kitas paliekamas ūkininkui, trečias laikomas įstaigoje. Ant mėginių atrinkimų aktų ūkininkai pasirašo, jog sutinka, kad mėginiai būtų paimti ir ištirti akredituotoje laboratorijoje. Pakartotiniai tyrimai atliekami tiriant vieną iš jau paimtų ir paliktų mėginių: sertifikavimo įstaigos arba ūkio. O mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūra skelbiama VšĮ „Ekoagros“ tinklalapyje. Pesticidų, pagal europinius ir Lietuvos ekologinės gamybos reglamentus, dirvose negali būti. Ir jeigu ūkio subjektai nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu, jie turi teisę pakartotinius tyrimus atlikti akredituotoje kitoje ar toje pačioje laboratorijoje, gali kreiptis į apeliacinę komisiją arba teisės aktų nustatyta tvarka į teismą.“
Ir nė žodžiu neužsiminta, iš kiek vietų reikia surinkti vieną mėginį arba kodėl dirvožemio mėginiai buvo imami iš vienos vietos.

„Ekoagros“ vykdyti pakartotinius tyrimus atsisakė
Tuo metu ūkininkai neteikė reikšmės nei pasirašytiems mėginių atrinkimų aktams, nei paliktiems dirvožemio mėginiams. Tačiau nelemti glifosuoti grikiai privertė suabejoti surinktų mėginių tikslumu ir žemdirbiai nusprendė tyrimus pakartoti. „Rašėme raštą „Ekoagros“ ir prašėme iš atitinkamų laukų dirvožemio mėginius surinkti iš naujo, tačiau jie atsisakė. Tuomet kreipėmės į LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistus, kurie iš nurodytų laukų surinko po atskirą mėginį, daugiau kaip iš 10 vietų. Darbą stebėjo komisija, kurią sudarė Varėnos r. Žemės ūkio skyriaus specialistai, – aiškino ūkininkai. – Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai juos paruošė, sutvarkė dokumentus ir išsiuntė pakartotiniams tyrimams į Vokietiją. Visas išlaidas apmokėjome mes patys.“
Štai čia ir susiduriama su ūkininkų patiklumu: ima dirvožemio pavyzdžius, tegul ima; reikia pasirašyti mėginių rinkimo aktus, net neskaitę pasirašo. Todėl „Ekoagros“ atsisakė pakartotinai imti mėginius, nes, pasak direktoriaus A. Makarevičiaus, dėl mėginių paėmimo ūkininkai nepareiškė jokių priekaištų, o nepasitikėti akredituotos laboratorijos gautais rezultatais nesą pagrindo. Kad „Ekoagros“ mėginius tirtų skirtingose akredituotose laboratorijose, reglamentuose nereikalaujama.

Abejotina metodika
Šių įvykių sūkuryje atsidūrusios Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktoriaus prof. Gedimino Staugaičio nuomone, labai dažnai rastų pesticidų likučiai būna vos didesni už paklaidų ribas, bet ir tai sukelia daug diskusijų bei abejonių. Paimto mėginio žemė turi būti padalijama į tris dalis ir, kilus ginčams, likęs mėginys išsiunčiamas tyrimams jau į kitą akredituotą laboratoriją. Tai turėtų būti aiškiai nurodyta metodikoje ir reikalavimuose, o pati metodika turėtų būti aprobuota specialistų bei mokslininkų, nurodyta, kokių standartų pagrindu parengta (ISO, EN ar kt.) ir patvirtinta ŽŪM.
Pasak G. Staugaičio, herbicidų naudojimo pavienių atvejų gali būti, bet tikroji problema dažnai yra susijusi su glifosatų skilimo produktų likučių nustatymo metodika: dirvožemyje esantys kitų cheminių junginių likučiai dažnai palaikomi glifosatų skilimo produktais. „Vargu ar kas gilinosi būtent į šios užsienio metodikos ypatumus, ją palygino su analogiškomis, be to, ar ši metodika mūsų dirvožemiams tinkama? – abejoja daugiametę šių darbų patirtį turintis laboratorijos direktorius. – Pirmiausia reikėtų ištirti pesticidų likučius įvairiose šalies ūkių vietovėse, analizes atlikti keliais metodais, sukaupti duomenų bazę, o paskui priimti objektyvų sprendimą.“ Pašnekovo nuomone, mojuojant ES reglamentais ir teisės aktais galima apkaltinti kiekvieną žemdirbį, juolab kad ūkininkai savo teisių arba neišmano, arba jomis nesinaudoja. Norėtųsi, kad naujasis žemės ūkio ministras neatidėliodamas rastų sprendimą.

Ūkininkams apsiginti nepavyks?
Į „Ūkininko patarėjo“ pateiktus klausimus apie mėginių tyrimo metodikų ypatumus akredituotose laboratorijose, pesticidų likučių nustatymą visuose ekologiniuose plotuose, ūkininkų galimybę paneigti nepagrįstus kaltinimus teismuose „Ekoagros“ atsako, apsiribodama sertifikavimo darbams galiojančiais ES reglamentais ir teisės aktais bei akredituotos laboratorijos patikimumu: „Ūkininkams apsiginti nepavyksta todėl, kad sertifikavimas atliekamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir procedūromis ir jau ne vieną dešimtį kartų tą vertino administraciniai teismai.“
Kas ir kaip sureguliavo „Ekoagros“ veiklos ir patikrų nuostatus, kad žemdirbiams numatytos tik pareigos, išaiškinti reikalavimai, bet vargu ar nurodytos jų teisės? Suprantama, kodėl ŽŪB „Kalnas“ vadovui Juozui Čepulinskui šią situaciją norisi kuo greičiau pamiršti. „Ekologinius įsipareigojimus teks vykdyti dar trejus metus, tad nuspendžiau su „Ekoagros“ nesipykti. Nesu prasikaltęs, užtat pernai rudenį net neskaitęs pasirašiau ant mėginių ėmimo akto ir jokių pretenzijų dėl neteisingo jų paėmimo reikšti negaliu. Gauti ir pakartotinių mėginių tyrimai, kur aiškiai parašyta, kad jokių glifosato likučių mano rapsų lauke nėra. Šiuos duomenis pateikiau ir „Ekoagros“.“
Pasak advokatų profesinės bendrijos TVINS, atstovaujančios ūkininkams Broniui Biekšai, Deividui Lukoševičiui ir Česlavui Butrimui advokato Vytauto Šenavičiaus, ginčas su „Ekoagros“ tęsiasi.
UAB „Galinta ir partneriai“ direktorius Marijus Mazuch dar kartą „ŪP“ patvirtino, kad užaugintus grikius ūkininkai pardavė pagal išankstines sutartis su žaliavos ekologiškumą patvirtinančiais VšĮ „Ekoagros“ sertifikatais. Be to, įmonės sandėliai, aruodai ir ekologiškų kruopų gaminimo linija taip pat turi atitinkamus „Ekoagros“ sertifikatus. „Patirtus nuostolius skaičiuoja finansininkai, moralinei žalai atlyginti advokatai tvarko reikiamus dokumentus, nes teisybės ieškosime teismuose“, – teigia M. Mazuch.
„Į „Ekoagros“ ir žemdirbių santykius žiūriu su širdgėla: dia­logui trūksta supratimo, pagarbos ir šiltesnių tarpusavio santykių, – sako Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja“ tarybos pirmininkė prof. Vanda Žekonienė. – Kai ūkininkams tenka bylinėtis, jų tiesiog gaila. Netoleruoju tokio valdininkų sprendimo, kad ekologinę gamybą kontroliuoja tik „Ekoagros“. Nėra blogiau, kai kontrolierius yra monopolistas, todėl ūkininkams baugu už save pakovoti – ekologinio ūkio statuso suteikimas ar panaikinimas yra „Ekoagros“ rankose. Net už Lietuvą mažesnės šalys tokių institucijų turi kelias. Tačiau ekologija su bet kokiu sukčiavimu nedera.“

Autorės nuotrauka