Eksperimentas pasiteisino

Per 20 metų avių skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 10 kartų ir dabar yra daugiau nei 130 tūkst. šių gyvuliukų. Tad atsiranda specialios technologijos, palengvinančios avių augintojų darbą ir padedančios pasiekti geresnę ekonominę naudą. Biržų r. Dvargalių kaimo ūkininkai Kristina ir Jūris Milišiūnai anksčiau avis augino ekstensyviai, banda ganydavosi laukuose, o papildomai jas šerdavo savo ūkyje užaugintais grūdais ir pačių pagamintu pašaru, duodavo laižalų. Ūkininkai atliko eksperimentą intensyviai augindami avis ir sutiko pasidalyti jo rezultatais.

Tiriamoji ėriukų grupė akivaizdžiai skyrėsi nuo kontrolinės
Kristiną ir Jūrį Milišiūnus sudomino ekstruduotas pašaras avims, tad jie panoro atlikti eksperimentą ir išbandyti šį pašarą. Buvo sudarytos dvi grupės po 14 atjunkomų ėriukų. Viena grupė gaudavo įprastą pašarą – avižas, kita buvo pratinama prie ekstruduoto pašaro. „Norėjosi išbandyti, kaip toks pašaras veikia, kokią įtaką jis daro ėriukams ir pasižiūrėti galbūt naudingiau būtų dalį grūdų parduoti ir pasigaminti kombinuoto pašaro, kuris duotų geresnės ekonominės naudos“, – sakė Kristina.
Pasak ūkininkės, viena tiriamųjų avių grupė kasdien gaudavo apie pusę kilogramo ekstruduoto pašaro, vandens, laižomosios druskos ir visada buvo padėta mineralinio laižalo. Kontrolinė grupė gaudavo tokį patį kiekį avižų (pusę kilogramo), taip pat vandens, druskos ir mineralinių laižalų. „Kai ėriukai normaliai pradėjo ėsti ekstruduotą pašarą, pastebėjome, kad vizualiai abi grupės ėmė skirtis viena nuo kitos. Mūsų ėriukai pieninio tipo, ne mėsiniai, jie truputį kitaip auga, tačiau tie, kurie gavo ekstruduoto pašaro užaugo greičiau, atrodė geriau, vilna buvo geresnės išvaizdos, nei kontrolinės ėriukų grupės, ėdusios avižas. Pastebėjome, kad grupė, kuri gavo ekstruduoto pašaro, tik šiek tiek nulaižė laižalo, o ta, kuri tokio pašaro negavo, per tą patį laiką sulaižė apie 10 kg laižalo“, – apie eksperimento rezultatus pasakojo K. Milišiūnienė.

Ekstruduotas pašaras ir melžiamoms avims
Iš smalsumo ūkininkai ekstruduoto pašaro pabandė duoti ir melžiamoms avims. Kristina teigė, kad melžiamos avys negavo šio pašaro sočiai, jis buvo maišomas su avižomis (pusė porcijos avižų ir pusė porcijos ekstruduoto pašaro avims). „Būdavo dienų, kai ekstruduoto pašaro neduodavome, tada akivaizdžiai sumažėdavo pieno“, – konstatavo jau daugiau nei 20 metų avis su vyru auginanti ūkininkė.

Nuo pat mažens subalansuotu pašaru šeriami ėriukai bus geresnės veislės
Anot K. Milišiūnienės, kiekvienas ūkis turi apsispręsti, ar ėriukus jis augins intensyviai, ar ekstensyviai. Jei ėriukai augs intensyviai ir jie sočiai gaus visaverčio pašaro, jie per daug trumpesnį laiką pasieks reikiamą svorį ir juos bus galima realizuoti. Tokiu būdu būtų galima derinti realizacijos laiką, sutrumpinti augimo laikotarpį, įdėti mažiau darbo. „Aišku, reikia viską apskaičiuoti, įvertinti pašaro kainą, bet dideliame ūkyje, manau, tai būtų naudinga. Kokybiškas šėrimas ypač svarbus laikant veislinę bandą. Nuo pat mažens subalansuotu pašaru šeriami ėriukai bus geresnės veislės, geresnių reprodukcinių savybių“, – sakė Kristina.

Apie ekstruduoto pašaro avims naudą kalba specialistai
Pasak AB „Kauno Grūdai“ veterinarijos gydytojos Jūratės Kičienės, ekstruduotas pašaras avims yra lengvai virškinamas, geriau įsisavinamos maisto medžiagos, subalansuoti vitaminai ir mineralai. Toks pašaras yra mikrobiologiškai švarus, skanus, todėl avys jį noriai ėda. Be to, jei gyvuliai šeriami žole ar silosu papildomai duodant grūdų ar paprasto kombinuotojo pašaro, jie įsisavina vos pusę šio papildomo pašaro. Didelė tokio pašaro energijos dalis išnaudojama virškinimui, o jame esantis per didelis krakmolo kiekis gali sukelti acidozę. Tokiu atveju tik palaikoma gyvulių gyvybė, jų svoris auga prastai, o primilžis – mažas.
Lietuvos ūkiai pamažu suvokia naujųjų technologijų naudą savo veikloje ir ieško ekonomiškiausių būdų, kaip auginti avis intensyviai.

 „KL“ fotoinformacija

kaimo_laikrastis  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.