Kai 1926 m. balandžio mėnesį Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis ir premjeras Leonas Bistras pasirašė Žemės ūkio rūmų įstatymą, bendrovės „Lietūkis“ tarybos pirmininkas Jonas Pranas Aleksa nusivylęs tvirtino, kad valdžia sau steigia kišeninę žemdirbių atstovybę, kuri „bus vien žemės ūkio ministeriui lyg koksai papuošalas ar pataikūnas, mat iš ko norės, iš to ministeris tuos rūmus ir sudarys, ką jiems įsakys, tą jie ir kalbės“. Po 90 metų, kai visam Lietuvos agrariniam sektoriui (ir žemės ūkio valdininkams, ir žemdirbiams) reikia sutelkti, suvienyti jėgas Rusijos embargo pasekmėms švelninti, geresnėms konkurencijos sąlygoms Europos Sąjungoje iškovoti, Žemės ūkio ministerija taip susivaidijo su Rūmais, kad ministerijos vadovybė bendrauja su žemdirbių atstovybe tik per pasiuntinius. Ministerijos žemo rango tarnautojams vietoj savo viršininkų tenka atlaikyti ūkininkų priekaištų srautą sėdint ant kėdžių, kurios buvo rezervuotos viceministrams.
Pykčio trikampis Sausio 11 d. įvyko išplėstinis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdis. Pagrindiniai svarstyti klausimai – ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) peržiūra 2017 metais ir įtempti ŽŪR santykiai su svarbiausiu socialiniu partneriu – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Taip pat išnagrinėtas Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) prašymas atidėti terminą susimokėti už ŽŪR būstinėje nuomojamas patalpas (tikras finansinis „meilės trikampis“ – ŽŪM apkarpo lėšas Rūmams, kuriems įsiskolinusi LŽSS).
Asmeninės ambicijos ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas pranešė, kad į posėdį buvo kviestas, bet neatvyko žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, nors posėdžio data ir valanda buvo asmeniškai su juo derinta – iš pradžių ŽŪR taryba ketino posėdžiauti sausio 12 d. (Kaip „ŪP“ informavo viceministras S. Cironka, jis prieš keturias ar penkias dienas tikrai buvo pakviestas dalyvauti renginyje, tačiau tąsyk jis tvirtai nepažadėjęs, o vėliau data nebuvo tikslinama.) Prie kortelės, ant kurios didelėmis raidėmis buvo užrašyta „Gintas Saulius Cironka“, sėdėjo ŽŪM Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento Europos Sąjungos politikų (?) skyriaus vyriausioji specialistė Lilija Rudaitienė. Per visą posėdį ji nepratarė nė žodžio, nepakėlė galvos.
Palankių reformų nebus ŽŪM Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Rolandas Taraškevičius „paguodė“ ūkininkus, kad ateinančiais metais jokių palankių pokomunistinėms šalims BŽŪP reformų nebus, ES žemės ūkio strategija nepakis. Bet gali būti, kad ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas pasiūlys stiprinti jau dabar be peilio ūkininkus pjaunančią „žalinimo“ politiką – „saugomų ekologinių vietovių“ nuo esančių 5 proc. padaugės iki 7 proc. (dirbamos žemės sąskaita). ŽŪR pirmininkas A. Stančikas vis tiek ragino Lietuvos žemdirbius nenuleisti rankų, ginti savo teises – jeigu nepasiseks 2017-aisiais, tai gal pavyks iškovoti iš Europos Komisijos palankių permainų naujuoju ES finansinio programavimo laikotarpiu (nuo 2021-ųjų).
Nepajėgia susitarti – negali reikalauti Buvęs ilgametis žemės ūkio atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Briuselyje (ES) R. Taraškevičius pranešė, kad šiemet kovo 31–balandžio 2 dienomis Kaune vykstant tarptautinei žemės ūkio ir maisto pramonės parodai „AgroBalt“ į Žalgirio areną susirinks ES žemės ūkio ministrai. Atvyks ir eurokomisaras Ph. Hoganas, su kuriuo tikriausiai ŽŪR pirmininkas A. Stančikas ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiks atskirai. Europos Komisijai bus proga pasakyti, kad „lietuviai nepajėgia patys susitarti dėl BŽŪP, todėl negali nieko reikalauti iš Briuselio“.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas
Autoriaus nuotrauka