Europos Komisija išteisino karves dėl grėsmės žmonijai

Iki šiol žemės ūkis buvo laikomas vienu iš didžiausių šiltnamio efekto ir klimato kaitos sukėlėjų. O gyvulininkystę Lietuvos aplinko­saugos prievaizdai vadino dvigubu blogiu. Tačiau Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas paskelbė ataskaitą, kad iki 2030 m. žemdirbystės šalutinių produktų, į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių cheminių junginių turėtų gerokai sumažėti, nors maisto poreikis vis augs, jo gamyba didės. Kas atsitiko? Žemės ūkis revoliucingai persitvarkė, pasidarė perdėm ekologiškas ar ankstesni kaltinimai ūkininkams dėl aplinkos taršos buvo iš piršto laužti?

Vienur – žemės ūkis, kitur – pramonė
„Paslaptis paprasta – ūkinių gyvūnų mažėja. Lietuvoje tai ypač juntame. Todėl siekiama padidinti gyvulių produktyvumą. Karvė, iš kurios primelžiama 10 tūkst. kg pieno per laktaciją, aplinką teršia mažiau negu duodanti 5 tūkst. kg pieno. Kokiu oru kvėpuojame, priklauso ir nuo mėšlo tvarkymo technologijų. Jos tobulėja. Daug metano dujų išskiria skystasis kiaulių mėšlas. Diazoto monoksido šaltinis – tirštas kraikinis karvių mėšlas. Metano dujas sulaiko dangos (nelaidžios plaukiojančios plėvelės) ant mėšlo talpyk­lų. Bet apskritai praktiškai visa žmonių veikla, dauguma gamtos procesų spartina klimato kaitą. Išskyrus miškus, kurių žalieji plaučiai sugeria šilt­namio dujas ir valo užterštą orą bei vandenį. Tose šalyse, kur žemės ūkis labiau išvystytas, jis stipriau teršia aplinką, o ten, kur pramonė toliau pažengusi, – ji didesnė šiltnamio efekto kaltininkė“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus vedėjas dr. Remigijus Juška.

Kol kas tik siekiamybė
Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesoriaus dr. Rolando Bleizgio nuomone, Europos Komisijos optimistiški skaičiai ir šviesios prognozės dėl žemdirbystės išskiriamų šiltnamio dujų – tik siekiamybė. „Iš tiesų naujoviško agrarinio mąstymo, kitokio požiūrio į ūkininkavimą nematyti. Kaip ir anksčiau, verslo strategiją lemia ekonominiai sumetimai. Būtų labai liūdna, jeigu gamta, aplinka bus švarinama tik mažinant gyvulių kaimenes“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė R. Bleizgys.
Pasak profesoriaus, gana nesudėtinga apsisaugoti nuo amoniakinės taršos gaminant mėsą, pieną.
„Mūsų universitetas dabar įgyvendina šviečiamąjį projektą ūkininkams „Stacionarių gyvulininkystės technologinių procesų valdymas išmaniųjų jutiklių sistemomis, siekiant sumažinti šiltnamio dujų ir amoniako emisiją“. Lietuva vis lygiuojasi į Estiją, stengiasi ją pavyti. Kai kas tikriausiai žinojo, bet daug kam bus didelė naujiena, kad Estijoje ir Latvijoje amoniako emisija – gerokai rimtesnė problema negu Lietuvoje!“ – pasakojo R. Bleizgys.

Iš kenksmingų dujų – naudinga energija
Pasak Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės, Europos Sąjunga šiais laikais skatina darnųjį ūkininkavimą.
„Taip ūkininkaujant metano dujos panaudojamos elektros energijai, šilumai gaminti. Vadinasi, ir aplinkos tarša sumažinama. Aplinką tausojantys ūkininkai renkasi ne sintetines, bet organines trąšas. Klimato kaitą, šiltnamio reiškinį būtų galima sumažinti laikant mažiau galvijų atrajotojų, kurių virškinimo traktas išskiria metaną, dozuojant pašarus“, – samprotavo S. Znutienė.

Darnios žemdirbystės apibrėžimas
Aplinkos ministerijos pareigūnė paaiškino, kad darni augalininkystė – tai sėjomaina, padedanti atsigauti trąšų nualintai žemei, ir ilgalaikės pievos, nes jos svarbios ne tik dėl biologinės įvairovės, bet kartu su miškais sugeria šiltnamio dujas.
„Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų duomenimis, apie 60 proc. Lietuvos žemių yra nepalankios ūkininkauti ir tik 10 proc. – geros būklės. Pagal darnios žemdirbystės apibrėžimą nederlingas žemes reikėtų apsodinti miškais (aplinkos taršai mažinti) arba krūmokšniais, energetiniais augalais (biokurui gaminti)“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja.
S. Znutienės kolega, Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė Lietuvos kaime pasigenda ekologiškos pasaulėžiūros.
„Pernai daug ir smarkiai lijo, ūkininkai negalėjo išvežti mėšlo į laukus. Kai nebuvo kaip tręšti, stengėsi atsikratyti srutų, nepagalvodami apie padarinius vandens telkiniams“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino A. Čepelė.

Kuo pagrįstos įžvalgos?
Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė dr. Renata Dagiliūtė „Ūkininko patarėjui“ sakėsi neskaičiusi Europos Komisijos ataskaitos apie mažėsiančią ūkininkavimo sukeliamą aplinkos taršą didėjant maisto gamybos apimtims, todėl negalinti paaiškinti, kuo pagrįstos tokios Briuselio įžvalgos, tačiau pabrėžė, kad apytikriai trečdalis klimato kaitos dujų yra maisto tiekimo grandinės nuo lauko iki stalo pasekmė.
„Aplinkos tarša ypač sustiprėja dėl gyvulininkystės, kuri daro poveikį ir augalininkystei: naudojama vis daugiau trąšų ir pesticidų pašarinių augalų derliams padidinti. Apskaičiuota, kad, suvalgę 1 kg jautienos, aplinkai pakenksime tiek, kiek nuvažiavę 155 km automobiliu. Arba sunaudoję tiek energijos, kiek užtektų 100 W kaitrinei lemputei deginti 20 dienų“, – tvirtino dr. R. Dagiliūtė.

Žemė – ūkininko darbo įrankis

Onutė KARTAVIČIENĖ
Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė

Labiau nei kitiems visuomenės sluoksniams Lietuvos ūkininkams rūpi švari aplinka ir graži gamta, nes tai yra jų namai, o žemė – darbo įrankis. Ūkininkams ne vis viena, kaip tręšti, ką purkšti, nes nuo to priklauso mūsų darbo vaisių kokybė. Blogų, užterštų kenksmingomis medžiagomis, nesaugių produktų niekas nenorės pirkti.
Mums, suvalkiečiams, sunku įsivaizduoti, kad mėšlas gali būti tarša. Nuo senų senovės lietuviai duoną augino mėšlu patręštuose laukuose, todėl gyveno ilgai ir buvo sveiki. Tarpukario Lietuvoje gyvulių auginta nepalyginamai daugiau, bet žemė buvo kur kas švaresnė negu dabar.
Ūkininkai nemoko medikų, pedagogų, aplinkosaugininkų, kaip dirbti, o žemdirbius auklėja, gėdija, mums pamokslauja visi, kas tik netingi. Tai vyksta nuo pat 2004-ųjų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, Vilniaus derybininkams, nekreipusiems dėmesio į ūkininkų perspėjimus, susitarus su Briuseliu dėl labai nepalankių mūsų žemės ūkiui Lietuvos narystės Bendrijoje sąlygų.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas