Columbus +13,0 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Bal 2024
Columbus +13,0 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Bal 2024

Europos Sąjungos mokslininkai vienija jėgas prieš AKM

2016/01/08

Viena svarbiausių temų, kuria diskutavo Baltijos bei kitų Europos šalių ekspertai Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) posėdyje, vykusiame praėjusių metų pabaigoje Parmoje (Italija), – kaip pagerinti epidemiologinių duomenų apie afrikinio kiaulių maro (AKM) virusą surinkimą. Mat mokslininkai pabrėžia, kad patikimų ir ilgalaikių duomenų trūkumas yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl nepavyksta sukurti efektyvios vakcinos nuo šios ligos. Todėl labai svarbu, kad šalys, kuriose nustatytas AKM, pasidalytų savo sukaupta patirtimi. Europos Sąjungoje AKM nustatytas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tad visų šalių ekspertai pristatė duomenis apie nustatytus AKM atvejus ir galimus viruso patekimo į kiaulių laikymo ūkius kelius. 2015 m. Latvijoje nustatyta 10 AKM židinių kiaulių laikymo vietose, Estijoje – 18, Lenkijoje – 1, Lietuvoje – 13. Pažymėtina, kad visur užsikrėtimo priežastys panašios: biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymas, šėrimas žaliais (nenuplikytais) pašarais ar žole. Mokslininkų manymu, nors informacijos apie tyrimus kasdien sukaupiama vis daugiau, duomenys kaupiami vadovaujantis tais pačiais kriterijais bei užtikrinama, kad jie atitiktų aukščiausius kokybės standartus, tačiau vis dar trūksta nuodugnaus epidemiologinio ligos ištyrimo. Kitas mokslininkų akcentuotas klausimas – kova su AKM plitimu laukinėje faunoje. Apžvelgus skirtingų mokslininkų sukauptus duomenis ir šalyse renkamą statistinę informaciją, viruso stebėsenos duomenis, pažymėta, kad AKM plisti laukinėje faunoje labai svarbus ne tik šernų populiacijos reguliavimas, bet ir dėl ligos nugaišusių gyvūnų paieška ir surinkimas. Atlikti tyrimai parodė, kad sveiki šernai kritusio gentainio gaišena ima domėtis praėjus keletui dienų ar net daugiau kaip savaitei, kai vyksta labai intensyvūs irimo procesai. Suradę tokias gaišenas, šernai jas gali suėsti, išknaisioti ir taip užsikrečia patys bei išplatinti virusą dar didesniame miško paklotės plote. Mokslininkams žinoma, kad šerno gaišenoje ir aplinkoje AKM virusas gyvybingas gali išlikti nuo 2 iki 6 mėnesių. Tad laiku nesuradus ir nesunaikinus dėl ligos nugaišusių šernų gaišenų tikimybė marui plisti didėja. EFSA darbo grupės posėdyje priimtas sprendimas efektyviau naudotis turimais resursais ir duomenų rinkimo bei apdorojimo bazėmis, analogiškomis toms, kurios jau sukurtos dėl kitų ligų tyrimo. Taip pat aptarta, kokie papildomi tyrimai, siekiant detaliau įvertinti epidemiologinę situaciją, gali būti atlikti. Be to, sutarta, kad, remiantis šalių nuolat pateikiamais duomenimis, Europos Sąjungos mokslininkai atliks išsamesnį ir daug nuodugnesnį epidemiologinį viruso aprašymą, galimus rizikos faktorius ir pan. Pirminius šių darbų rezultatus numatyta apžvelgti 2016 m. balandį.

VMVT informacija

Dalintis
2024/04/19

Investavimas į naujausias technologijas tampa neatsiejamas nuo žemės ūkio veiklos sėkmės

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis pieninės galvijininkystės kooperatyvas, veikiantis ja...
2024/04/19

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes

„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius. Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuom...
2024/04/19

Ūkininkai Vilė ir Vidmantas Navickai apie gyvenimo etapus jungiančias vertybes

Iš kartos į kartą perduodamas atsakingas požiūris į žmones ir gyvulius, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, darbą, aplinką – svarbios Alytaus r. ūkininkaujančių Vilės ir Vidmanto Navickų gyvenimo etapus jungiančios vertybės. Ji...
2024/04/19

Pavasarinės sėjos tempą diktuoja gamta

Atėjus pavasarinės sėjos metui, ūkininkai vis dažniau žvalgosi tiek į žemę, tiek ir į dangų. Ir kaip nesižvalgysi, jei balandžio vidurys „nudžiugino“ stipriomis šalnomis, o dažną dieną įkyriai lyja ir šiluma nesiekia nė 1...
2024/04/19

Dzūkai jau kviečia grybauti

Dzūkijos nacionaliniame parke balandžio 20 d. prasidės grybavimo sezonas. Direkcija kviečia eiti miškan ir ieškoti pavasarinių grybų. Vieni tokių – bobausiai.
2024/04/19

KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
2024/04/19

Šienligės rizikos „banginiai“ – kaip juos suvaldyti?

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis. Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėm...
2024/04/19

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į svarbiausius susietosios paramos už plotą reikalavimus.
2024/04/19

„Vičiūnai“ pasitraukė iš Rusijos

Po beveik dvejus metus trukusio pardavimo proceso „Vičiūnų grupė“ pardavė Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse veikiančias logistikos bei prekybos įmones. Tokiu būdu bendrovė visiškai pasitrauk...