Finansų ministrė Rasa BUDBERGYTĖ: „Laiko turiu mažiau nei darbų“

Rasa BudbergyteMažiau kaip prieš dvi savaites stojusi prie Lietuvos finansų ministerijos vairo Rasa Budbergytė žurnalistams interviu nedalijo. „Palaukit, kol įeisiu į vėžias, su viskuo susipažinsiu, tada ir pasikalbėsime“, – sakė Rimantą Šadžių šiame poste pakeitusi naujoji ministrė. Tačiau „Ūkininko patarėjui“ visgi pavyko gauti jos išskirtinį interviu. Tai pirmasis ministrės pokalbis spaudoje su visuomene. Malonu, kad su agroverslo, ūkiška visuomene.

Su finansų ministre Rasa BUDBERGYTE kalbėjosi „ŪP“ korespondentas Stasys JOKŪBAITIS.

– Ministre, ar po kelerių metų darbo Liuksemburge, Europos Sąjungos audito rūmuose, nesijaučiate atitrūkusi nuo Lietuvos reikalų, jos ekonominės ir finansinės situacijos?
– Lietuva man visada buvo ir yra daugiau nei vieta, kur gimiau ir augau. Ilgus metus savo šalyje sėkmingai dirbau viešajame sektoriuje, buvau viena iš viešojo administravimo sistemos reformatorių bei dabartinio Valstybės tarnybos įstatymo kūrėjų. Dirbdama valstybės pareigūne įsitikinau, kad ir kaip svarbu, jog laiku būtų priimami teisingi įstatymai, dar svarbiau yra tai, kaip jie įgyvendinami ir kokią naudą atneša valstybei bei jos žmonėms. Vykdomosios valdžios darbas turėtų būti nukreiptas į piliečiams palankius rezultatus, taip pat jis turi būti tinkamai ir profesionaliai prižiūrimas. Galimybė padirbėti užsienyje man suteikė progą pasižiūrėti į Lietuvos problemas iš europinės perspektyvos. Be to, pastaraisiais metais Lietuvoje itin dažnai lankiausi ir dėl darbinių, ir dėl asmeninių reikalų: čia gyvena mano šeima – vyras, sūnus, giminės ir draugai.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė Jums iškėlė uždavinį – suvaldyti finansinį populizmą, kad finansiniai įsipareigojimai būtų pasverti ir atitiktų valstybės galimybes, kitaip tariant, sutramdyti kai kurių politikų apetitus sudarant kitų metų šalies biudžetą. Kaip ketinate atsilaikyti tokiam jų spaudimui, kuris ypač didelis būna rinkimų į Seimą metais?
– Lietuvos situacija yra nelengva, žinau visas rizikas, bet padėtis suvaldoma. Esu įsitikinusi, kad ligšiolinė mano profesinė ir gyvenimiška patirtis, „pasikaustę“ Finansų ministerijos specialistai padės man ir Vyriausybei priimti apgalvotus ir teisingus, o svarbiausia – Lietuvai reikalingus sprendimus.
– Kas, Jūsų nuomone, turėtų būti prioritetu kitų metų valstybės biudžeto projekte?
– Formuojant biudžetą prioritetu išliks socialinės atskirties mažinimas ir šalies gynybos stiprinimas. Lietuva – viena iš tų Europos Sąjungos šalių, kur šiuo metu yra didžiausia socialinė nelygybė ir skurdo grėsmė. Pagal galimybes didinsime algas, pensijas, socialines išmokas. Tam į valstybės biudžetą reikia surinkti kuo daugiau pajamų, todėl aš sieksiu, kad tai būtų daroma efektyviai ir jos būtų teisingai paskirstomos. Tai leistų padidinti pensininkų ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamas. Mažindami socialinę atskirtį, turėsime tęsti ir struktūrines reformas, o konkurencingai Lietuvos ekonomikai augti būtinas naujas postūmis investicijų ir inovacijų skatinimo link bei parama smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač regionuose. Toliau mažinsime viešojo sektoriaus išlaidas, o pertvarkę valstybės turto valdymą pasieksime, kad jis duotų rimtą grąžą. Man ne mažiau svarbu ir tai, kad atliekant visus šiuos darbus valstybės organizmo kraujotakos sistema – viešieji finansai – išliktų tvarūs ir subalansuoti.
– Ar Jums neatrodo, kad ne visai teisinga, jog baigiantis kadenciją ministrų kabinetas rengia šalies nacionalinį biudžetą, kurį vykdys jau kita Vyriausybė? Ar nereikėtų keisti tokią tvarką?
– Tokia tvarka yra įtvirtinta mūsų Konstitucijoje. Matyt, šioje srityje šalis kol kas nepribrendo permainoms.
– Laiko iki šios kadencijos pabaigos liko vos keli mėnesiai. Ką svarbiausio per juos tikitės nuveikti?
– Visų pirma reikia parengti subalansuotą, tačiau gyventojų poreikius ir strateginius šalies interesus atitinkantį biudžetą. Ypatingą dėmesį ketinu skirti efektyvesniam valstybės turto naudojimui ir geresniam mokesčių administravimui. Man taip pat labai rūpi, ar Lietuva tinkamai ir laiku investuoja savo ir iš Europos Sąjungos gautus pinigus.
– Ar ketinate per tą laiką ką nors keisti Jūsų kolegos, ankstesnio finansų ministro vadovautoje ministerijoje?
– Laiko turiu labai nedaug, vos 4 mėnesius – per mažai didesnėms pertvarkoms. Tačiau aš esu veiksmo, į konkrečių rezultatų pasiekimą orientuotas žmogus, todėl norėčiau šia pozityvia energija užkrėsti kuo daugiau Finansų ministerijos kolektyvo narių.
– Ar sudarant kitų metų valstybės biudžetą turės kokios nors įtakos Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos?
– Dabartinės situacijos analizė kol kas nesuteikia rimtesnio pagrindo nerimauti dėl neigiamo poveikio Lietuvai trumpuoju laikotarpiu. Prekių eksportas ir importas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pernai sudarė apie 4 proc. visų apimčių. Neigiama tiesioginė, bet ribota „Brexit“ įtaka gali būti jaučiama dėl sumažėjusių mūsų emigrantų asmeninių lėšų pervedimų į Lietuvą.
Didesnę žalą Lietuvos eksportuotojai ateityje gali patirti dėl „Brexit“ neigiamo poveikio vis dar trapiai Europos Sąjungos ekonomikai, kuri yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė. Mūsų eksportas į ES (įskaitant Jungtinę Karalystę) sudaro 62 proc. viso Lietuvos prekių eksporto.
Būdama viena iš ekonomiškai stipriausių Europos Sąjungoje valstybių, Jungtinė Karalystė moka gana didelius įnašus į Bendrijos biudžetą. Todėl britams pasitraukus iš ES, gali būti, kad likusioms šalims, taip pat ir Lietuvai, teks mokėti didesnius įnašus. Mums ši suma gali padidėti iki 50 mln. eurų per metus. Tačiau net ir tokiu atveju Lietuva iš Europos Sąjungos gautų penkis kartus daugiau, nei pati sumokėtų.
– Prieš kurį laiką užsiminėte apie galimybę netolimoje ateityje įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, kuriuos įteisinti Europos Komisija ragina Lietuvą jau senokai. Vėliau tokių planų lyg ir išsižadėjote. Kaip iš tiesų bus su tokiomis Briuselio rekomendacijomis?
– Dar kartą trumpai ir aiškiai sakau: nesiūliau ir nesiūlau jokių naujų mokesčių, taip pat ir nekilnojamojo turto bei automobilių. Antra vertus, visiems, ypač politikams, svarbu nepamiršti, kad išleisti pinigus yra daug lengviau ir paprasčiau nei juos uždirbti ir surinkti.
– Gegužės viduryje paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai siūloma mažinti mokesčių naštą mažai uždirbantiems asmenims, perkeliant ją kitiems šaltiniams. Ką čia žadate inicijuoti?
– Mes tai žinome ir jau ėmėmės konkrečių žingsnius mažindami darbo apmokestinimą. Nuo liepos 1 d. iki 380 eurų padidėjo minimali alga. Toliau jos didinti neverta, nes tai nepadėtų pagerinti mažiausias pajamas gaunančių žmonių gyvenimo, o atvirkščiai – gali pradėti stabdyti nedarbo mažėjimą ir verslo plėtrą. Socialiai teisingiau ir efektyviau, esant finansinėms galimybėms, yra didinti ne minimalų atlyginimą, o neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tai planuojame daryti rengdami 2017 m. biudžetą. Neapmokestinamąjį pajamų dydį padidinus iki 310 eurų, vaikų neturintis gyventojas, gaunantis minimalią mėnesinę algą, į rankas per metus papildomai gautų beveik 200 eurų, o šeima, tarkime, auginanti 2 vaikus, per metus papildomai galėtų gauti apie 360 eurų.

Asmeninė nuotrauka