Galima ūkininkauti santarvėje su gamta

Įgyvendinant europines direktyvas ir apskritai siekiant sutaikyti žmogaus ūkinę veiklą su gamtosaugos poreikiais, galima pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama. Šia galimybe pasinaudoję ūkininkai teigia esą patenkinti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia ūkininkus pasinaudoti parama pagal kompensacinės paramos priemonę „Su „NATURA 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“.

Ši parama skirta tiems, kurie nori užsiimti ūkine veikla gamtiniu požiūriu vertingose vietose – natūraliose pievose, miškuose, šlapynėse ir kt. Ten, kur reikia išsaugoti ekosistemų įvairovę, nepakenkti retoms gyvūnų ar paukščių rūšims, o kartais ir atkurti sunykusias dėl ilgametės nepriežiūros sąlygas jiems toliau veistis ar grįžti į apleistus plotus.

Žuvinto rezervato pavyzdys

Pavyzdys – garsusis Žuvinto rezervatas. Rezervato teritorija garsėja kaip saugomų pelkių paukščių – didžiųjų baublių, gervių, tetervinų, didžiųjų kuolingų – ir saugomų tilvikinių paukščių perimvietės.

Kaip teigia mokslininkai, ilgus šimtmečius vietos gyventojai čia šienavo viksvinę žolę, kuri tiko arkliams, o kartais ir karvėms šerti, taip pat gyvulių paklotui. Pastaruosius kelis dešimtmečius šiais žolynais nebuvo naudojamasi ir šlapiose pievose ėmė sparčiai kauptis durpės, formuotis žemapelkių augalija, jos apaugo krūmais, juodalksniais ir beržais.

Taigi, nutarta, kad ir čia reikia žmogaus rankos. Mat, kaip nurodo mokslininkai, norint išsaugoti šlapynes, būtinos ilgalaikės priemonės. Reikia iškirsti medžius ir krūmus, nuolat reguliariai kirsti krūmų atžalas, kol jos išnyks. Kirtimus, kaip nurodoma rekomendacijose, reikia vykdyti žiemą, esant įšalui ir nepažeidžiant velėnos; nendres nušienauti ne vėliau kaip rugpjūtį ir visas išvežti. Nušienavus šlapynę, žolę taip pat būtinai reikia išvežti ir t. t.

Tokiu aplinkai palankiu būdu pagal mokslininkų rekomendacijas tvarkomi plotai Riečių kaime, Marijampolės sav. (9,6 hektaro). Ūkininkas Aretas Paplauskas pasakoja, kad ūkininkauti čia pradėjo nuo 2010 metų, sulaukęs Žuvinto rezervato vadovybės prašymo prisidėti tvarkant teritoriją.

Parama patenkintas

„Visa rezervato teritorija buvo labai apaugusi krūmais, medžiais – reikėjo daug ką iškirsti, išvalyti. Sovietmečiu niekas šio ploto nevalė, ir iki tol čia gyvenę tokie reti paukščiai, kaip meldinės nendrinukės, ėmė trauktis, nes nebetiko sąlygos. Pradžiai finansavimą užtikrino Norvegijos fondas, nuo to viskas ir prasidėjo. Nusipirkau medienos smulkintuvą, traktorių ir pradėjome valymo darbus. Vėliau pasinaudojau NMA parama. Pašalinus krūmus ir menkavertę augaliją, atkūrus pirminę padėtį, ėmė grįžti ir pasitraukę paukščiai. Gerai ir gamtai, ir žmonėms. Nupjautą žolę mes atiduodame kitiems ūkininkams – gyvuliams šerti ir pakratams (gyvulių paklotui), o perteklių pasiima rezervatas, kuris panaudoja jį granulėms gaminti, kurios paskui kaip biomasė naudojamos šildymui ūkyje“, – pasakoja ūkininkas.

Anot A.Paplausko, dabar ūkininkauti jau sekasi normaliai, nes, išnaikinus krūmus, išrinkus akmenis, viskas atsistojo į savo vietą. „Parama padeda tuo, kad jos lėšomis galima atnaujinti techniką, inventorių, kurie reikalingi specifiniam darbui pelkėse“, – aiškina vyras.

Ką verta žinoti?

NMA specialistai norintiesiems paramos ūkininkauti pagal šią priemonę siūlo atkreipti dėmesį į kai kuriuos pakeitimus.

Deklaruoti plotus pagal priemonę „Su „NATURA 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ galima pagal dvi veiklos sritis, t. y. parama „NATURA 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir parama „NATURA 2000“ miškuose. Tiems, kurie nori deklaruoti ir vykdyti veiklą miškuose, esminių pasikeitimų taisyklėse šiemet nėra.

Deklaruojantieji plotus pagal pirmąją veiklos sritį (žemės ūkio paskirties žemėje), turėtų atkreipti dėmesį, kad šiemet yra nustatyti papildomi reikalavimai, ribojantys ūkinę veiklą tokiuose plotuose. Ganyklas ir pievas čia bus draudžiama ne tik suarti ar persėti kultūrinėmis žolėmis, bet ir jas lėkščiuoti.

Jeigu laukas, kuriam taikomas minėtas apribojimas, bus deklaruotas kaip ariamoji žemė arba pažymėtas tiesioginių išmokų klasifikatoriaus kodais GPŽ, GPA, parama nebus teikiama.

Čia jau norinčiojo ūkininkauti teisė rinktis. Mat parama už ariamąją žemę siekia 54 eurus už hektarą, o už natūralias ganyklas ir pievas – 70 eurų už hektarą.  Deklaruojant plotus verta pasitarti su NMA specialistais, kad būtų teisingai surašyti kodai ir neprašauta su kitais formalumais.

Bendras deklaruojamas šios priemonės tikslas – aplinkos išsaugojimas, klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie jos. Taip tikimasi išsaugoti genetinę ir rūšinę pievų bei miškų ekosistemų įvairovę, padidinti jų atsparumą ir užtikrinti ekologinių procesų nenutrūkstamumą. Ūkininkai kviečiami prisidėti prie šio tikslo ir dirbti harmonijoje su gamta. Tam ir skiriamos europinės lėšos.

 NMA misija – būti patikima ir pažangi organizacija ir suteikti galimybes papraščiausiu būdu pasinaudoti parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė

„Su „NATURA 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (2019 m.)

KAM TEIKIAMA PARAMA?

  • pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ – ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), kurių žemės ūkio valda arba jos dalis patenka į „Natura 2000“ vietovę;
  • pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ – privačių miškų valdytojai ir (ar) privačių miškų valdytojų asociacijos, kurių valda arba jos dalis yra „Natura 2000“ vietovėje arba už jos ribų esančioje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, išskirtoje vadovaujantis 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 1992 L 206, p. 7) 10 straipsnio nuostatomis.

KADA SKIRIAMA PARAMA?

  • parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama kasmet už kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą, esantį „Natura 2000“ teritorijoje, siekiant paramos gavėjams kompensuoti šiose vietovėse dėl direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB privalomų reikalavimų įgyvendinimo patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas;
  • parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama kasmet už kiekvieną miško hektarą, esantį „Natura 2000“ teritorijoje arba kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, siekiant paramos gavėjams kompensuoti šiose vietovėse dėl direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB privalomų reikalavimų įgyvendinimo patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.

KIEK LĖŠŲ SKIRTA?

Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 3 656 200 Eur paramos lėšų.

KADA REIKIA TEIKTI PARAIŠKĄ?

Nuo šių metų balandžio 15 d. iki birželio 7 d., pavėluotai iki liepos 2 d.

 KUR GAUTI DAUGIAU INFORMACIJOS?

Interneto svetainėse www.nma.lt ir zum.lrv.lt.

Jei turite klausimų, skambinkite telefonu – 8 5 252 6999, arba trumpuoju numeriu – 1841.

Vaclovas Kardašius