Gelbėjimo planas yra, tačiau žemdirbiai neskuba džiaugtis

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šią savaitę darbuojasi pasiraitojusi rankoves – susitikimas keičia susitikimą, kuriamas priemonių planas, kuris sušvelnintų situaciją. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė antradienį pasiūlymus pristatė į neeilinį posėdį susirinkusiam Seimo Kaimo reikalų komitetui, o vakar – iš atostogų anksčiau laiko grįžusiam premjerui Algirdui Butkevičiui. Šiandien ŽŪM atstovai su pasiūlymų paketu jau išvyko į Briuselį.

Embargo kirčio pasekmės Iki sankcijų į Rusiją iškeliaudavo 30 proc. lietuviškų pieno produktų, beveik pusė jautienos. Dėl Rusijos paskelbto embargo pasipylė įvairiausi komentarai. Pvz., finansų analitikas dr. Nerijus Mačiulis mano, kad dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. „Idėjas panaudoti valstybės išteklius nukentėjusių sektorių paramai reikėtų vertinti atsargiai – šios sankcijos nėra žaibas iš giedro dangaus, jos neparklupdys nei visos Lietuvos ekonomikos, nei atskirų jos sektorių“. Tačiau visai kitaip atrodo tiems, kurie dėl rugpjūčio 7 d. netikėtai nutrūkusio eksporto pasijuto tarsi ant ledo – viena tiekimo grandine susieti gamintojai, perdirbėjai, vežėjai. Ypač sudėtinga pieno sektoriaus situacija. Rusijos rinkai buvo skiriama 1400 t žaliavinio pieno kasdien. „Reikalinga valstybės parama, kad galėtume normalia kaina supirkti pieną“, - pirmadienį po pasitarimo ŽŪM teigė Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius. Nuo pasienio į įmonę ką tik buvo grįžusi užsakovo taip ir nepasiekusi 30 t pieno produktų siunta. Be Vilkyškių pieninės, Rusijos rinkai pieno produktus tiekė „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“ bei „Rokiškio sūris“. Tą pačią dieną, kai visi įmonių vadovai sėdėjo pas ministrę V. Baltraitienę, embargo kirčio pasekmes pajuto ir pieno gamintojai. Be išankstinio perspėjimo, nepaisant sutartyse numatytų įsipareigojimų, daliai jų atgaline data buvo nurėžta žaliavinio pieno supirkimo kaina – kam 30, kam 40, o kam ir 50 proc. Jeigu ūkis nesutinka su mažesne kaina, sutartis tą pačią akimirką gali būti nutraukta. Pigiau supirkti pieną nusprendė ne tik kai kurios embargo tiesiogiai paliestos, bet ir su Rusijos rinka nedirbusios pieninės. Taip elgtis jas skatino nesunkiai prognozuojama situacija vietos rinkoje: tikėtinas pigesnių pieno produktų, ir ne vien lietuviškų, antplūdis. Atrodo, kad šioje situacijoje kol kas laimės tik vietos vartotojas, tačiau tas laimėjimas bus laikinas. Visus pranoko „Pieno žvaigždės“. Kooperatyvų asociacijos valdybos pirmininkę Jūratę Dovydėnienę pasiekė grėsmingi pranešimai iš visos Lietuvos, kad bendrovė mėnesio viduryje nutraukė supirkimo sutartis su keliais kooperatyvais. Laimė, kitą dieną atsirado pragiedrulys – Vyriausybei įsikišus buvo rasti tam tikri laikini sprendimai. Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis neslepia patirtimi grįsto nuogąstavimo: šioje situacijoje galiausiai didžiausius nuostolius patirs gamintojai. Nukritusi supirkimo kaina pirmiausia atsilieps pieno kokybei, o po kurio laiko pradės mažėti ir pieno ūkių. Vieni bankrutuos nebegalėdami tesėti įsipareigojimų bankams, kiti, mažesnieji, persiorientuos ar visai pasitrauks iš prekinės gamybos. „Paminėsite mano žodį, Lietuvoje liks du tūkstančiai pieno gamintojų“, - kraujas verda J. Vilioniui.

Produkcijos perteklius Žemės ūkio produkcijos pertekliui rengiasi visas agrarinis sektorius. Vienintelis grūdų sektorius kol kas jaučiasi saugesnis, tačiau tas saugumas labai trapus. Mėsos perdirbėjai taip pat jau suspėjo sumažinti supirkimo kainas. Kaip patvirtino Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius, pigiau pradėti supirkinėti net ir mėsiniai galvijai, nors jų skerdena į Rusiją niekada nekeliavo. „Tiesiogiai dėl to draudimo lyg ir neturėtume nukentėti, bet tuo galėjo pasinaudoti vietos perdirbėjai ar jų partneriai. Mažina kainas motyvuodami, kad taip daro part­neriai Vakarų rinkose“, - pastebi asociacijos vadovas. Situacija jaudina ir daržovių, vaisių augintojus. Ir ne vien todėl, kad į Rusiją nebus išvežta morkų už maždaug 15 mln. Lt. „Visoje ES bus perteklius, kainos kris visame sektoriuje, visiems auginto- jams“, - neramią rytojaus situaciją įžvelgia Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Tikslo nepasiekusios olandų, ispanų, lenkų tranzitinės siuntos veikiausiai taip pat gali likti Baltijos šalių rinkose. Kad vaisių, daržovių nereikėtų gabenti atgal, jas bus mėginama realizuoti bent pusvelčiui.

Apie pasiūlymų paketą Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) neeiliniame posėdyje, aptariant agropramoninio sektoriaus amortizacines priemones, buvo girdėti susirūpinimas dėl visos susijusios gamybos grandinės saugumo užtikrinimo – du tris mėnesius, kol bus persiorientuota į kitas rinkas, užtikrinti finansinę paramą sektoriams, kad nebūtų mažinamas produkcijos supirkimas, išsaugomos darbo vietos. „Yra Europos Komisijos (EK) fondas, į kurį galime kreiptis, apie 400 mln. eurų skirta šalims, kurios nukentėjo dėl politinių sprendimų, nuostolių patiria gamintojai“, - vieną iš svarbiausių šaltinių, padėsiančių kompensuoti nuostolius, nurodė ministrė V. Baltraitienė. Vien pieno gamintojams kas mėnesį susidarys 20 mln. Lt nuostolių. Kol jie bus pradėti kompensuoti, ministerija siūlo įmonėms suteikti galimybę naudotis beprocentėmis paskolomis, šiek tiek subsidijuoti supirkimo kainas Pateiktame veiksmų plane – ES rinkos reguliavimo priemonės (intervenciniai pirkimai, eksporto grąžinamosios išmokos), ryžtinga naujų rinkų paieška, vidaus vartojimo skatinimas, nacionalinės priemonės: mokestinės bazės peržiūrėjimas mažinant PVM mokesčio tarifą maisto produktams, gyvūnų skerdimo neapsvaiginus įteisinimas. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, KRK nusprendė paspartinti Gyvūnų gerovės įstatymo projekto, įteisinančio gyvūnų skerdimą neapsvaiginus, svarstymą ir dėl jo balsuoti jau rugsėjo 10 d. Dėl nuostolių kompensavimo žemdirbiams bus deramasi Europos Komisijoje. KRK savo ruožtu kreipėsi į Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą dėl būtinybės aptarti Rusijos veiksmų poveikį bendrijos agrariniam sektoriui ir įvertinti, ar šiuo metu naudojamos ES priemonės yra pakankamos susidariusiai situacijai spręsti. Žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai atidžiai stebi įvykius ir aktyviai dalyvauja diskusijose. Jie nepeikia ŽŪM veiksmų plano. Pasak jų, gerai būtų, jei pavyktų įgyvendinti bent pusę to, kas sumanyta. Tačiau šiuo metu, kaip pabrėžė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas, ypač svarbi kontrolė. „Kai kurios šalys PVM visai netaiko. Fors majore sąlygomis ir mūsų Vyriausybė galėtų eiti tokiu keliu. Bet turi būti griežta kontrolė, kad PVM sumažinimas kažkam nenueitų į pelną“, - daugelio nuomonę išsako A. Stančikas. Jis įsitikinęs, kad EK privalėtų daugiau dėmesio skirti didžiausią blokados smūgį turinčioms atremti Baltijos šalims. Kitą savaitę dėl to rinksis diskutuoti, bendrų veiksmų aptarti Baltijos šalių žemdirbių organizacijos. Su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene pasikalbėjęs premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad Vyriausybė neketina nustatyti lengvatinio 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai, pieno gaminiams, daržovėms ir vaisiams, nors žemės ūkio produktų perdirbėjai, sodininkai, daržininkai įtikinėjo valdžią, kad tai būtų veiksmingas būdas atsispirti Rusijos embargui. Anot ministro pirmininko, sumažintas PVM , kurį A. Butkevičius pavadino „vartotojų mokesčiu“, būtų ne tiesioginė, o tik dalinė parama gamintojams ir perdirbėjams, be to, labai atviroje Lietuvos rinkoje parduodama daug eksportuotos produkcijos, kuriai irgi reikėtų suteikti PVM lengvatą. Seimo pirmininkė L. Graužinienė taip pat pasisakė prieš lengvatinį maisto produktų PVM.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.