Geriamasis vanduo – žaislas politikams

Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja savivaldybių tarybas nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas. Tačiau kai kuriose savivaldybėse iki šiol galioja dar 2011-aisiais patvirtinti paslaugų tarifai. Vandentvarkos įmonės beveik visur priklauso savivaldybėms, tačiau politikų sprendimai dažniausiai kertasi su vandens tiekėjų ir gyventojų interesais, todėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) naujas kainas vis dažniau priversta nustatyti vienašališkai.

Bijojo užrūstinti
Vasario pabaigoje Jurbarko savivaldybės politikai svarstė UAB „Jurbarko vandenys“ prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinę kainą. Ji didėja maždaug ketvirtadaliu. Paaiškinimą tokiems pokyčiams rasti nesunku: nuo 2011 m., kai paskutinį kartą buvo tvirtinta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina, pasikeitė ne tik minimalus darbo užmokestis, bet ir daugelis kitų kasdien įmonės veikloje patiriamų sąnaudų kaštų.
Ketvirtojoje įmonių grupėje, kuriai priklauso Jurbarko savivaldybės geriamojo vandens tiekėjas, 2016 m. vidutinė vandens ir nuotekų tvarkymo kaina buvo 2,33 Eur už kub. m., o „Jurbarko vandenys“ iki šiol paslaugas teikia už 2,19 Eur.
Gerokai skiriasi ir savikaina. Kitų šios grupės įmonių teikiamų paslaugų vidutinė savikaina yra 2,34 Eur už kub. m, o „Jurbarko vandenų“ geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo savikaina yra 2,38 Eur už kub. m. Vadinasi, skirtumas tarp kainos ir savikainos yra net 19 euro centų. Dėl to bendrovė kasmet patiria vis daugiau nuostolių. 2016 m. jie siekė beveik 170 tūkst. Eur. Įdomiausia tai, kad 2011 m. nustačius naujas paslaugų kainas bendrovė vis tiek dirbo nuostolingai. 2012 m. sąnaudos viršijo pajamas 3 tūkst. Eur, 2013 m. – 24 tūkst. Eur, 2014 m. – jau net 42 tūkst. Eur. Kiekvienais metais savivaldybės politikai tvirtino UAB „Jurbarko vandenys“ veiklos ir finansines ataskaitas, todėl negalima sakyti, jog nematė, kaip kaupiasi nuostoliai, tačiau bendrovės direktorio neragino atidžiau skaičiuoti sąnaudas ir prašyti VKEKK perskaičiuoti kainas. Atvirkščiai, galima numanyti, jog draudė tą daryti. 2015 m. pavasarį vyko savivaldybių tarybų rinkimai, tad koks savo ateitimi susirūpinęs rajono meras ryšis didindamas kainas užrūstinti gyventojus?
Praėjo dar dveji metai, politikų mąstymas nepasikeitė. Dabar jau akivaizdu, kad Jurbarko savivaldybės valdomai bendrovei iš po kojų slysta ekonominis pagrindas ir finansinė jos padėtis kasmet darosi vis prastesnė, kainų didinimas atidėtas dar bent keliems mėnesiams.

Pinigai trykšta fontanu?
Svarstydami įmonės prašymą nustatyti naujus paslaugų tarifus, Jurbarko savivaldybės politikai ginčijosi kaip vaikai smėlio dėžėje.
„Kodėl mes turime didinti kainas? VKEKK jas nustatė, dabar tegul vienašališkai ir patvirtina“, – atsikalbinėjo gyventojų išrinkti savivaldybės atstovai. Vieni piktinosi, kodėl nuo 2011 m. įmonės vadovai neprašė didinti kainų, kiti džiaugėsi, kad dėl to žmonėms buvo tik geriau. Ir visi rodė pirštais į Jurbarko savivaldybės kontrolieriaus Sauliaus Jakščio pateiktą UAB „Jurbarko vandenys“ veiklos audito ataskaitą.
Didelių pažeidimų UAB „Jurbarko vandenys“ vadovai nepadarė, tačiau nemažai faktų rodo, jog valdiškas turtas naudojamas neekonomiškai, dėl to jos veiklos efektyvumas sparčiai mažėja.
Bene daugiausia priekaištų savivaldybės kontrolierius S. Jakštys bendrovės administracijai išsakė dėl automobilių naudojimo ne pagal paskirtį: artėjant pietų metui bendrovei priklausančio transporto rida smarkiai suintensyvėja, todėl įtarta, kad įmonės darbuotojai jį naudoja savo reikmėms. Paaiškėjo, kad namuose laikomi net septyni bendrovės automobiliai, nes įmonė neturi budinčios avarinės tarnybos.

Savivaldybės kontrolieriui
S. Jakščiui netinkamos pasirodė ir išlaidos įmonės aplinkai tvarkyti – „Jurbarko vandenys“ prie administracinio pastato įrengė aikštelę su fontanu. Audito ataskaitoje kontrolierius pateikė griežtą nuomonę, kad tokios išlaidos galimos tik iš pelno ir tik leidus akcininkams – savivaldybės tarybai, todėl lėšų panaudojimas traktuojamas kaip neteisėtas.
Gerokai rimčiau atrodo Jurbarko savivaldybės kontrolieriaus įspėjimas, jog, Europos Sąjungos lėšomis atlikus vandentvarkos ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, prie jų neprisijungė apie 200 abonentų – bendrovė negauna planuotų pajamų, todėl investicija neefektyvi.
Kontrolierius rekomendavo kuo greičiau spręsti bendrovės valdymo problemas, nes nuo vasario pradžios UAB „Jurbarko vandenys“ dirba be direktoriaus, optimizuoti valdymo, sumažinti automobilių eksploatavimo ir degalų išlaidas, o savivaldybės administraciją įpareigojo peržiūrėti bendrovės valdymo struktūrą ir galimybes mažinti darbuotojų skaičių. Bene pusė bendrovės patiriamų išlaidų sudaro darbuotojų atlyginimai, nors jie ir yra maždaug ketvirtadaliu mažesni nei vidutinis šio sektoriaus įmonių darbuotojų darbo užmokestis.
Apmaudžiausia, kad susirūpinę savo įvaizdžiu Jurbarko savivaldybės tarybos politikai nepastebėjo svarbiausio: centralizuota geriamojo vandens tiekimo paslauga Jurbarko rajone naudojasi tik mažiau nei 63 proc. gyventojų, o nuotekas civilizuotai tvarko mažiau nei pusė savivaldybės gyventojų. Dar blogiau: tik 32 proc. teikiamo geriamojo vandens atitinka valstybės nustatytas geriamojo vandens higienos normas, daugumoje vandenviečių, net ir mieste, mangano, amoniako ir geležies kiekis viršija nustatytas saugias normas. Įmonė įsipareigojo iki 2020 m. pastatyti vandens gerinimo įrenginius Jurbarke, Veliuonoje ir Kazikėnų kaime, tam prireiks daugiau kaip 2 mln. Eur investicijų. Vien dėl to 1 kub. m. geriamojo vandens brangsta 6 euro centais.

Neprisiima atsakomybės
VKEKK pranešime teigiama, kad Jurbarko savivaldybės gyventojams nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga bute, mokama suma už paslaugas sudarys 1,97 proc. vidutinių šeimos pajamų, taigi neviršys Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatyto 4 proc. vidutinių šeimos pajamų.
VKEKK narė Viktorija Sankauskaitė ŪP sakė, kad ir Jurbarko, ir kitų savivaldybių įmonių teikiamos paslaugų kainos didėja dėl mažėjančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų realizacijos bei didėjančių investicijų į paslaugų kokybę ir naujų reikalavimų, tokių kaip nuotekų dumblo tvarkymas, atsiradimo.
„Mažėjantis geriamojo vandens vartojimas ir sutvarkomų nuotekų kiekis, neišnaudojama infrastruktūra, augantis lėšų poreikis naujai sukurtos infrastruktūros eksploatacijai lemia augančias paslaugų sąnaudas, kartu – jų kainas vartotojams. Tikėtina, kad ateityje įtakos paslaugų savikainai turės poreikis atkurti už Europos Sąjungos ir valstybės dotacijas įsigytą turtą, kuriam dabar neskaičiuojamas nusidėvėjimas, todėl lėšas tam įmonės turės sukaupti iš pelno“, – teigė V. Sankauskaitė.
Pasak VKEKK narės, nuo 2015 m. bazinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina nustatoma 3 metų laikotarpiui, o reikalavimas kasmet jas perskaičiuoti leidžia išvengti staigaus kainų pasikeitimo. Bazinė paslaugų kaina labiausiai didėja tose savivaldybėse, kur ji buvo suderinta prieš 10 ar netgi daugiau metų, tačiau atliekant kasmetinius kainos perskaičiavimus geriamojo vandens ir nuotekų kaina vartotojams išlieka stabili arba keičiasi labai nežymiai.
2016 m. VKEKK 17 savivaldybių įmonių suderino bazinių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, o kai kur – ir paviršinių nuotekų tvarkymo kainas, šešių įmonių paslaugų kainas teko nustatyti vienašališku VKEKK sprendimu, nes savivaldybės per 30 dienų po suderinimo nepriėmė jokio sprendimo. 2017 m. iš 19 suderintų bazinių kainų vienašališkai teko nustatyti net dešimčiai įmonių.
Šiemet išlieka tokios pačios tendencijos: VKEKK bazines paslaugų kainas nustatė dar tik dviem geriamojo vandens tiekėjams, bet jau teko priimti tris vienašališkus sprendimus.
„Artimiausiu metu VKEKK vienašališkai turėtų nustatyti dar trijų tiekėjų, tarp jų ir UAB „Jurbarko vandenys“, bazines paslaugų kainas, nes savivaldybių tarybos turi tai padaryti per 30 kalendorinių dienų terminą, kuris įtvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Savivaldybių tarybos posėdžiai jau yra įvykę, bet sprendimai nebuvo priimti“, – ŪP tvirtina V. Sankauskaitė.
Tokiais sprendimais siekama užtikrinti, kad vartotojai už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas mokėtų realiomis įmonės sąnaudomis pagrįsta kaina, o įmonė susirinktų veiklai reikalingas pajamas. Laiku nepriimdamos sprendimo dėl kainų nustatymo, savivaldybės neprisiima atsakomybės dėl savo įmonių teikiamų paslaugų kainų, nors ir valdo 100 proc. jų akcijų.

Kainos – savivaldybių rankose
Stebėdami savo išrinktų politikų veiklą, gyventojai gali susidaryti nuomonę, kad savivaldybė bejėgė daryti įtaką kainoms, nes jas vienašališkai nustatė VKEKK. Dėl kainų augimo neva kalti ne vietos politikai, o valstybė.
Tačiau VKEKK narė V. Sankauskaitė tvirtina, jog paslaugų kainos kaip tik ir priklauso nuo savivaldybių.
„Savivaldybė derina vandens tiekėjų veiklos planus, kuriuose numato lėšų poreikį infrastruktūros plėtros, išpirkimo, renovacijos priemonėms bei įmonės veiklos planams įgyvendinti. Planuose nurodomi ir finansavimo šaltiniai, prognozuojama įtaka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainoms. Savivaldybė gali skirti lėšų turtui įsigyti – tokiu atveju šis turtas vertinamas kaip dotuotas ir į kainą neskaičiuojamos turto nusidėvėjimo sąnaudos“, – pastebėjo pašnekovė.
Pasak V. Sankauskaitės, savivaldybės turi teisę nustatyti paslaugų kainas be pelno ar investicijų grąžos – taip vartotojams mažinami geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tarifai. Tačiau yra ir kita tokių sprendimų pusė: vandens tiekėjas netenka galimybės investuoti į plėtrą, gerinant paslaugų kokybę, sukaupti lėšų to turto atkurti. Todėl pavyzdžiui, Neringos savivaldybė pasirinko kitą kelią – ji savo gyventojams dalį paslaugos kainos dengia.
Klaipėdos miestui ir rajonui paslaugas teikia viena įmonė – AB „Klaipėdos vanduo“. Vadovaudamosi makroekonomikos dėsniais, dvi greta esančios savivaldybės nusprendė sujungti savo vandens tiekėjus, nes išaugus paslaugų apimtims mažėja jų savikaina, geriau išnaudojama infrastruktūra, tad mažėja ir kaina.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė