Gyvuliai masiškai krenta. Veterinarai negydo!

Šilalės rajone jau antras mėnuo masiškai krinta gyvuliai. Po nakties leisgyvius veršelius ir net karves randantiems ūkininkams iš pradžių atrodė, kad gyvuliai sudaužyti kokiu nors kietu, buku daiktu – ir taip smarkiai, kad atrodo, jog mėsa nuo kaulų atšoka. Tik sulaukę Telšiuose atliktų laboratorinių tyrimų žemaičiai įsitikino, kad jų veršius vieną po kito skina klostridijozė – bakterijų sukelta užkrečiamoji liga.

Priežasties ieškojo patys
Pirmieji apie „užmuštus“ gyvulius Šilalėje prabilo Beržės kaimo ūkininkai. Kelias savaites visas kaimas šiurpo nuo neįtikėtinai žiaurių istorijų: žmonės ir tekalbėjo apie rytais ganykloje rastus užmuštus veršelius. Įtarę, kad kaime siautėja nesveiko proto smurtautojas, pranešė policijai. Bet pareigūnai beržiškiams nepadėjo – pasiūlė atlikti kritusių gyvulių ekspertizę. Iš Laukuvos iškviestas veterinarijos gydytojas Albinas Venckus nustatė, kad gyvulio kūnas nusėtas kraujosruvomis, tačiau nuo ko jos atsirado – nepasakė.
Kad tai negali būti blogos valios žmogaus darbas, pirmasis suabejojo keturių buliukų netekęs ūkininkas Andrius Mikutis. Po kelių dienų jau niekas ta versija nebetikėjo – šiųmečiai veršeliai ir net pieningos karvės krito kone visiems iš eilės Beržės ūkininkams.
Pradėta kalbėti apie gyvulių apnuodijimą, prisiminta, kad nuo pasiutligės iš lėktuvo buvo mėtomi jaukai lapėms.
Dar vėliau sunerimta, kad nestabdomai plinta nežinoma epidemija, susirūpinta ieškoti būdų, kaip sustabdyti nežinomą ligą. Savo iniciatyva susiradęs laboratoriją Telšiuose, ūkininkas Ričardas Juškevičius išvežė tirti kritusio gyvulio mėsą. Telšių laboratorija jį informavo, kad rastas bakterinis užkratas.

Laukuose nepagauna gyvulių
Tokį pat atsakymą iš Kaune esančios laboratorijos gavo Laukuvos seniūnijos Buciškės kaimo ūkininkai, kaip ir beržiškiai, praradę ne vieną šiųmetį buliuką. Sukvietęs žmones, veterinarijos gydytojas A. Venckus informavo, kad kritę buliai sirgo klostridijoze – bakterinės kilmės liga, kurią reikia gydyti antibiotikais.
Jei yra vaistas, galintis išgydyti bakterijos susargdintus gyvulius, daugiau problemų neturėtų būti, tačiau gyvuliai Beržės kaime iki šiol kaip krito, taip tebekrinta. Tą „Ūkininko patarėjui“ patvirtino ir Palentinio seniūnė Miglė Zybartienė, su žemės ūkio specia­liste apsilankiusi Beržėje ir mačiusi prie ūkinių pastatų išvežti utilizuoti sukrautas gaišenas.
Seniūnė neslepia, kad kaimas veterinarijos gydytojo darbu nepatenkintas, nes realios pagalbos nesulaukė.
„Tai kas, kad veterinaras nurodė ūkininkams gydyti gyvulius antibiotikais, jei suleisti jų neįmanoma – per vasarą buliai sulaukėję, nesileidžia pagaunami. Girdėjau kalbant ir apie vakciną, bet sako, kad ji bus tik vėlų rudenį. Nuostoliai didžiausi, ūkininkai dar turi susimokėti ir už gyvulių išvežimą utilizuoti – o padėti žmonėms niekuo negalime“, – jaudinasi seniūnė. Jai irgi atrodo, kad ne patys ūkininkai, o veterinarijos gydytojas turi rūpintis gydymu – juk negerai bus, jei epidemija išplis visame rajone.

Tikisi draudimo išmokų?
„Tai ne epidemija, o paprasčiausia ekonominė liga, joks karantinas šiuo atveju nereikalingas“, – „ŪP“ užtikrino Šilalės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Egidijus Jakštas.
Pasak jo, specialistai šią problemą Beržės kaime žino jau antras mėnuo. Kodėl būtent ten klostridijozė skina daugiausia buliukų, veterinarai nežino. „Gal kad šiame kaime yra didelė gyvulių koncentracija. Turbūt žinote, kad mūsų rajone galvijų auginama daugiau nei kai kuriose apskrityse“, – tikino E. Jakštas.
Vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius tvirtina, kad klostridijozė nėra baisi, nepagydoma liga. Ją įveikia patys paprasčiausi penicilino grupės antibiotikai. Blogai tik tai, kad pradėjus masiškai sirgti gyvuliams, vaistinėse baigėsi šios rūšies ilgai veikiantys antibiotikai. Bet dabar, pasak Šilalės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, jų yra – reikia tik prašyti veterinarijos gydytoją išrašyti receptą ir neuždelsus pradėti gydyti.
„Matot, dažniausiai ūkininkai tik tada pastebi, kad gyvulys serga, kai jau nebeįmanoma jam padėti – ypač tie, kas laiko mėsinius galvijus. Kas gerai savo gyvulius prižiūri, susirgusių su kitais į ganyklas nepaleidžia, problemų neturi. Jų kyla tiems, kurių gyvuliai per vasarą ganykloje sulaukėjo. Bet nereikia norėti, kad veterinarijos gydytojai laukuose bulius vaikytųsi“, – aiškino E. Jakštas.
Lankydamasis kaime jis teigia girdėjęs, kad kai kurie ūkininkai savo gyvulių gydyti net ir nenori – brangu pirkti vaistus, todėl tikisi už kritusius gauti draudimo išmokas.

Ūkininkai gydytoju nepatenkinti
Šilalės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius E. Jakštas kartu su Laukuvoje dirbančiu privačiu veterinarijos gydytoju A. Venckumi lankydamasis Beržės kaime įsitikino, kad gydytojas ūkininkams suteikė visą būtiną informaciją, todėl priekaištų privačiai dirbančiam specialistui neturi.
„Taip, pastebėjau, kad ūkininkai gydytojo darbu nepatenkinti, bet nepasakyčiau, kad jų argumentai teisingi. Veterinarijos gydytojas pasakė, kaip reikia gydyti gyvulius, reikėjo tik stebėti bandą, išsirašyti vaistus ir gydyti“, – tvirtina E. Jakštas.
Pasak jo, šimto ir daugiau „galvų“ bandą turintys ūkininkai jau yra pusiau veterinarijos gydytojai – patys veršelius priima, patys vaistus gyvuliams leidžia. Kai ūkininkas pagal veterinaro nurodymus pats gydo savo gyvulius, už juos atsakingi yra abudu.
„Bet jei kuris nors ūkininkas privačiu veterinarijos gydytoju nėra patenkintas, gali sudaryti sutartį su kitu – mūsų rajone veterinarijos gydytojų tikrai netrūksta. Privačiai dirba šešiolika specialistų, dar trys atvyksta iš Telšių, Kelmės, Plungės rajonų. Kai kuriuose kaimuose, tarp kitko, būtent Laukuvos apylinkėse, ūkininkus aptarnauja po tris keturis veterinarijos gydytojus“, – tvirtino E. Jakštas.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.