Gyvulininkystės bastionas byra: fermos tuštėja

Pernai Tauragės apskritis pagal galvijų skaičių ūkiuose buvo trečia šalyje – Pagėgių, Šilalės, Jurbarko ir Tauragės savivaldybių ūkininkai laikė 94,5 tūkst. galvijų. Beveik pusę jų turėjo šilališkiai. Šią savivaldybę kitų regionų ūkininkai vadina gyvulininkystės bastionu, tačiau jau kelinti metai iš eilės 20 ar 30 ha turintys šeimos ūkiai naikina melžiamų karvių bandas isr ieško kito užsiėmimo – ne visada žemės ūkyje.

Išstumia iš kaimo
Pražūtinga žemės ūkio produkcijos perdirbimo monopolijų kainų politika atsiliepė ir Šilalės krašto žemdirbiams – mažėja ir gyvulių laikytojų, ir jų laikomų galvijų. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra šį procesą sieja su spartėjančiu stambių ūkių dominavimu.
„Stambieji ūkininkai yra susimokę prieš smulkiuosius, susibūrę į asociacijas gina savo interesus ir kelia valdžiai reikalavimus, o smulkiųjų balsas dingsta tyruose. Visos paramos orientuotos į stambiuosius ūkius, didelių žemės plotų neturinčiam jaunimui kaime įsitvirtinti sunku – net ir sunkiai dirbdami, jie priversti skursti. Todėl daugelio smulkiųjų ūkininkų vaikai išvažiuoja gyventi į didžiuosius miestus arba emigruoja“, – ŪP sakė A. Olendra.
Skaudžiausia tema nedidelių ūkių savininkams – mokesčiai. Jei ūkyje laikoma dešimt karvių, deklaruojamos žalienos ir šiek tiek pasėlių, ekonominis pajėgumas iškart tampa didesnis nei 4 EDV, tai reiškia, kad reikia mokėti pridėtinės vertės mokestį.
„Mūsų rajone tokių ūkių ir yra daugiausia, todėl žmonėms labai sunku atsitiesti. Dabar nedideli ūkeliai naikina karves, nes neišgyvena. Visaip stengiamės suorientuoti kaimo žmones rinktis kitas gyvulininkystės sritis, ypač mažiau darbo jėgos reikalaujančių mėsinių galvijų auginimą, bet dauguma savo ateities žemės ūkyje jau nemato, nes žino, kad nebus kam palikti ūkio“, – niūriomis prognozėmis dalijosi Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Pasak A. Olendros, valstybė labai padėtų ūkininkams, jei mokesčius skaičiuotų nuo 7 ar 10 EDV, nes toks 40–50 ha ūkis jau tvirtai stovi ant žemės ir pajėgus investuoti.

Nyksta ne tik maži ūkeliai
Per pastaruosius metus Šilalėje galvijų skaičius mažėjo lėčiau nei kitur Lietuvoje, bet pastebimai.
Daugiausia galvijų – net 44,7 tūkst. – Šilalėje buvo auginama 2014 m., tuo metu piką buvo pasiekęs ir karvių skaičius, rajono ūkiuose jų buvo beveik 18 tūkst. Per metus karvių skaičius išaugo daugiau nei 800, dar intensyviau savo ūkius didino mėsinių galvijų augintojai – jų ganyklos ir tvartai papilnėjo daugiau nei 1 200 mėsinių galvijų. Galvijų laikytojų skaičius per metus nepakito, nors keliolika žmonių tokio verslo ir atsisakė.
Mėsai auginamų galvijų skaičius pradėjo didėti 2013 m. ir per penkerius metus padidėjo trečdaliu – nuo 10,5 iki beveik 15 tūkst.
Tačiau 2015 m. labai smarkiai pradėjo mažėti laikančiųjų karves – per vienus metus pieno gamybos atsisakė beveik 300 ūkininkų, rajone laikomų karvių skaičius sumažėjo net 400. Teigta, kad nyksta smulkūs, vieną ar dvi karvutes laikę ūkiai – žmonės paseno, nebeturi jėgų auginti, todėl ir parduoda. Šilalės rajone 1–2 karves laikė daugiau nei 54 proc. ūkininkų, tik 5,6 proc. ūkininkų turėjo didesnes nei 20 karvių bandas. Tokia pat tendencija išliko pernai ir užpernai: per dvejus metus laikyti karvių atsisakė daugiau nei 500 ūkininkų. Karvių rajone sumažėjo beveik 1 300. Tačiau proporcijos kone nepasikeitė. Šių metų sausio 1 d. beveik 53 proc. Šilalės rajono pieno gamintojų laikė po 1–2 karves.
Žemės ūkio skyriaus duomenys rodo, kad nyksta ne tik maži ūkiai. Pernai pieno gamybos atsisakė per 40 ūkininkų, laikiusių po 3–5 karves. Sumažėjo ir iki dešimties karvių turėjusių šeimos ūkių – baigti pieno gamybą nusprendė 27 ūkininkai. Šeši atsisakė gana nemažų 11–20 karvių bandų, dar penki – perspektyviais vadinamų 31–50 karvių ūkių. Pastarieji pardavė net 197 karves.
Smulkiųjų ūkių skaičiui mažėjant, didžiuosiuose pienininkystės kompleksuose galvijų bandos nedidėjo taip smarkiai, kaip galima būtų tikėtis. Pernai rajone buvo tik dešimt ūkių, laikiusių daugiau kaip po šimtą pieninių karvių, iš viso jie turėjo 1 187 galvijus. Per metus padaugėjo 359 karvėmis.
Vis dėlto Šilalė dar ir dabar gali vadintis pienininkų kraštu. Rajono ūkininkų fermose ir tvartuose šių metų pradžioje mūkė 16 101 pieninių veislių karvė ir 8 352 telyčios.

Atsisako auginti ir mėsinius
2016 m. sausio 1 d. rajono ūkiuose buvo laikomi 44 269 galvijai. Per metus jų sumažėjo 785, o 2017 m. – dar 694, taigi šių metų sausio 1 d. rajone buvo laikoma 42 817 galvijų. Tik nedidelę dalį sudarė avys, ožkos ir arkliai. Pastarųjų rajone yra dar ne taip ir mažai – net 265. O štai ožkų – tik 110. Populiarėja avių auginimas, šiemet jų ūkininkai turi 1 846.
Analizuodamas duomenis apie gyvulių skaičių ūkiuose, Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Olendra pastebėjo, kad mažėja ne tik karvių, bet ir mėsinių galvijų laikytojų.
„Nemažai kaimo žmonių, ypač vyresnio amžiaus, linkę perorientuoti savo pieno ūkius į mėsinių galvijų auginimą – vieni renkasi natūralų perėjimą mišrindami galvijus, kiti perka mėsinių veislių galvijus. Šių metų pradžioje mėsinių galvijų rajone buvo vos tūkstančiu mažiau nei pieninių. Tačiau ir šį gyvulininkystės sektorių stingdo mažėjančios galvijų supirkimo kainos“, – pripažįsta A. Olendra.
Per dvejus pastaruosius metus mėsinės gyvulininkystės Šilalėje atsisakė 48 ūkininkai. Daugiausia mėsinių veislių karvių ir bulių – per 1640 – laikoma Laukuvos seniūnijoje, daugiau nei 1 400 mėsinių galvijų turi ir kaltinėniškiai.
Nors vis dar deklaruojama, kad valstybė prioritetą teikia gyvulininkystei, daugiausia galvijų Lietuvoje auginantys Šilalės rajono ūkininkai už gyvulius ir parduotą pieną pernai gavo mažiau nei 3,5 mln. eurų. A. Olendra mano, kad tokios paramos gyvulių augintojams neužtenka. Jis neslepia daug ūkininkų kalbinęs pasinaudoti palyginti nesunkiai gaunama parama, tačiau išgirdę, kad reikia verslo plano, o jį parengti kainuoja 1 tūkst. eurų, supratę, jog teks vykdyti gana griežtus reikalavimus, kaimo žmonės tik numoja ranka. Akivaizdu, kad žemės ūkis bent jau artimiausioje ateityje nebebus tas lokomotyvas, kuris per ekonomikos krizę tempė visą šalies ūkį. Tai patvirtina ir pamažu griūvantis Šilalės gyvulininkystės bastionas.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė