Ilgai laukti pokyčiai senjorams, darbuotojams ir darbdaviams

Evelina BUTKUTĖ-LAZDAUSKIENĖ
Ministro Pirmininko atstovė spaudai

Rytoj Vyriausybė svarstys mokslininkų parengtą ir strateginiame Vyriausybės komitete koreguotą socialinio modelio įstatymų projektų paketą. Šis svarbus žingsnis leis sukurti daugiau darbo vietų, priartins prie realios, o ne tariamos darbuotojų apsaugos, leis užtikrinti tokią pensijų sistemą ateičiai, kad nereikėtų galvoti, ar turėsime iš ko mokėti pensijas.
Diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs socialinis modelis, apimantis Darbo kodeksą, Socialinio draudimo ir pensijų sistemas, ne veltui tapo svarbiu aptariamu objektu. Turėjome galimybę išgirsti visų suinteresuotų šalių nuomones, koreguoti tai, kas atrodė visai netinkama – tai geras ženklas demokratinėje šalyje. Ši Vyriausybė parodė atvirumą, kvietė dialogui, išgirdusi tvirtus argumentus į juos atsižvelgė.
Mamoms, auginančioms vaikus, paliekama esama vaiko priežiūros atostogų ir išmokų sistema. Trišalė taryba parodė, jog sugeba susitarti ir pritarė, kad apie atleidimą iš darbo darbuotojui turėtų būti pranešama likus vienam mėnesiui iki atleidimo dienos. Ką laimi atleidžiamas darbuotojas?
Turbūt ne vienam teko girdėti ar pačiam susidurti su darbdaviu, reikalaujančiu pasirašyti išėjimo iš darbo prašymą „savo noru“. Nors dabartinis Darbo kodeksas sako, kad žmogus gali gauti ir 4 mėnesių išeitinę išmoką, nelygu stažas, deja, „Sodros“ skaičiai parodė, kad tai būna itin retai. „Sodros“ duomenimis, didžioji dalis atleidžiamų darbuotojų, net 70 proc. praėjusiais metais, visiškai negavo jokios išeitinės išmokos, nes buvo priversti nurodyti išėjimo iš darbo priežastį kaip abipusį susitarimą arba išėjimą savo noru. Sumažinta našta darbdaviams įpareigos juos atleidžiamam darbuotojui sumokėti 2 mėn. VDU išmoką. Darbuotojas taps realiai apsaugotas, padidės ir bedarbio pašalpa pirmaisiais mėnesiais.
Darbdavys, patirdamas mažesnius kaštus, bus motyvuotas atsiskaityti su darbuotoju. Taip pat esant mažesniems kaštams darbdavys ryšis įkurti daugiau darbo vietų ir mokėti didesnį atlyginimą. Darbo netekusiam žmogui atsiras didesnės galimybės jį susirasti, nes darbo rinka plėsis. Ilgalaikėje perspektyvoje darbdavių mokami didesni atlyginimai leis į biudžetą surinkti daugiau įplaukų – taigi ateityje užtikrinsime lėšas pensijoms mokėti.
Pensininkams reikšmingas Vy­riau­sybės sprendimas – pensijų indeksavimas. Tai reiškia, kad nebereikės laukti politikų malonės – augant šalies ekonomikai, didės ir pensijos. Neišsigąskite. Mažėjant ekonomikos augimui, pensijos nemažės – tiesiog stabtels augimas, kol ekonomika vėl ims kilti. Toks sprendimas senjorų ilgai lauktas ir turėtų būti teigiamai vertinamas.
Verslo atstovai, kuriantys rajonuose ir mieste darbo vietas, galės šiek tiek atsikvėpti nuo mokestinės naštos – nuo 2017 m. kasmet po 1 proc. punktą bus mažinamos socialinio draudimo įmokos, pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus finansuojant iš valstybės biudžeto. Leng­viau kvėpuojantis verslininkas bus motyvuotas didinti atlyginimą savo darbuotojui.
Šie žingsniai būtini, nes esame priversti konkuruoti pirmiausia su latviais ir estais, kurie jau priėmė šiuos pakeitimus. Estijoje po 2009 m. priimtų sprendimų sparčiai padidėjo užimtumas, nedarbo lygis pernai (2014 m.) siekė 7,4 proc. Latviai pernai irgi ėmėsi lankstinti darbo santykius. Netrukus bus matyti ir pirmieji rezultatai.
Lietuvos nedarbo lygis 2014 m. siekė 10,7 proc. Argi yra norinčiųjų Lietuvą laikyti užribyje? Jei Seimo nariai nepasiduos trumpalaikei populizmo pagundai, šie pokyčiai atneš naudos žmonėms ir šalies ekonomikai.

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.