Intervenciniai pirkimai: gelbėjimo ratas ar tik paguoda ūkininkui?

Rusijai apribojus mėsos, vaisių ir daržovių, pieno ir jo produktų importą iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių, Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pavedė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai parengti sutartis, suderinti jos procedūras ir pradėti pieno ir mėsos produktų intervencinius pirkimus. Namų darbai lyg ir padaryti, dabar laukiama Europos Komisijos (EK) sprendimo. Tačiau ar metus šį gelbėjimo ratą žemdirbiams pavyks pasiekti saugesnį krantą ir išvengti milijoninių nuostolių?

Deramasi su Europos Komisija „Ruošiamės pradėti intervencinius pirkimus tų produktų, kuriuos galime ilgiau palaikyti sandėliuose, kad pagamintą produkciją, kuri buvo paruošta vežti į Rusiją, valstybė galėtų nupirkti. Derinam šiuos klausimus su Europos Komisija“, - teigė V. Baltraitienė. Ne per seniausiai EK pranešė, kad pradės teikti paramą, skirtą privačiai sandėliuoti sviestą, nugriebto pieno miltelius ir kai kuriuos sūrius, siekdama sušvelninti Rusijos taikomų ES pieno produktų importo apribojimų poveikį. Komisija taip pat patvirtino, kad sviesto ir nugriebto pieno miltelių intervencijos taikymo laikotarpis bus pratęstas iki šių metų pabaigos. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra jau ruošiasi pieno miltelių ir sviesto intervenciniams pirkimams. Tam agentūra planuoja skolintis iki 30 mln. Lt, be to, ieškoma galimų įsigytos produkcijos saugotojų.

Iki šiol naudotasi retai Už ES pi­ni­gus nu­pirk­ti da­lį pie­no ir mė­sos pro­duk­tų, o vė­liau juos par­duo­ti - to­kią ga­li­my­bę dabar aktyviai svars­to ne tik Lie­tu­va, bet ir ki­tos Bend­ri­jos ša­lys, ku­rių vers­li­nin­kai, Ru­si­jai pradėjus taikyti atsakomąsias sank­ci­jas, patiria didžiulius nuostolius. Per de­šimt na­rys­tės ES me­tų Lie­tu­va in­ter­ven­ci­niais pir­ki­mais, kaip savotišku gelbėjimo ratu, nau­do­jo­si re­tai. Ir tai buvo daroma ne dėl kokių nors politinių motyvų ar ekonominės blokados, o ekonominiais sumetimais, siekiant stabilizuoti smarkiai kritusias kainas. Per dešimtmetį tik kelis kartus, dėl įvairių priežasčių stipriai kri­tus kai­noms, da­lis mais­to pro­duk­tų – pie­no mil­telių, svies­to, jau­tie­nos – už europinius pinigus bu­vo nu­pirkta iš ga­min­to­jų, o vė­liau – par­duo­ta. Tai leido ga­min­to­jams par­duo­ti savo produkciją susidarius rin­ko­je ne­pa­lan­kiai pa­dė­čiai ir tokiu būdu ne­tie­sio­giai pa­lai­ky­ti ūki­nin­kų pa­ja­mas.

Baltijos šalims reikėtų atskiro paramos fondoAndriejus STANČIKAS Žemės ūkio rūmų pirmininkas Intervenciniai pirkimai iš tiesų yra tam tikras gelbėjimosi ratas žemdirbiams. Tačiau supirkimo kainos, apie kurias dabar kalba Europos Komisija, mūsų netenkina. Jos yra gerokai mažesnės negu šiuo metu yra rinkoje ir kai kurios net nesiekia savikainos. Mes vertiname šias pastangas padėti ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Tai, žinoma, geriau negu nieko, bet susidariusios sunkios situacijos intervenciniai pirkimai beveik pakeis. Tai gali būti tik viena iš priemonių apsaugoti mūsų žemės ūkį nuo didžiulių nuostolių. Tačiau supirkimo kainos turėtų bent jau padengti gamybos kaštus. Mano manymu, Lietuva ir kitos Baltijos valstybės turėtų būti priskirtos prie tam tikros didesnės rizikos zonos, kurioje būtų taikomos palankesnės paramos ir nuostolių kompensavimo priemonės. Eurostato tyrimų duomenys rodo, kad Europos Sąjungos šalys dėl Rusijos embargo gali prarasti apie 5 milijardus eurų, o vien nedidukė Lietuva – apie milijardą. Taigi situacija tikrai nevienoda. Galbūt reikėtų atskiro paramos fondo Baltijos šalims. Žemės ūkio rūmai, kitos žemdirbių savivaldos organizacijos ne kartą svarstė susidariusią padėtį, tarėmės su kolegomis iš kitų valstybių, pateikėme savo pasiūlymus ministerijai, su jais yra susipažinę kai kurie eurokomisarai ir dabar laukiame Europos Komisijos verdikto.

Dabar – kitokie tikslai Šiandien situacija visai kitokia. Praėjusiais metais į Rusiją eksportuota lietuviškos kilmės maisto produktų už 1 milijardą litų. Šiuo metu ši rinka uždaryta ir Lietuvos žemės ūkiui bei perdirbėjams tai gresia dideliais nuostoliais. Žemės ūkio ministrės manymu, intervenciniai pirkimai šalies ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms leistų lengviau įveikti Rusijos draudimus eksportuoti lietuvišką produkciją bent jau pirmuosius mėnesius, kol bus atrastos naujos rinkos, sudarytos naujos tiekimo ir pirkimo sutartys. „Pieno ar grietinės mes nesupirksime, bet sviesto, sūrio, pieno miltelių, mėsos produktų, kurie gali ilgiau laikytis, - galime. Tai leidžia EK“, - sakė V. Baltraitienė.

Mokės už produkcijos saugojimą Gali būti remiamas ir žemės ūkio produkcijos privatus saugojimas, kurio imasi pačios įmonės ar bendrovės. Tokiu atveju jos gauna paramą iš ES tik už produkcijos saugojimą, o intervencinių pirkimų atveju – už jos supirkimą. EK atsižvelgė į Lietuvos pasiūlymus ir šią savaitę pranešė, kad pradės teikti privačiai sandėliuoti sviestą, nugriebto pieno miltelius ir tam tikrus sūrius skirtą paramą, siekdama sušvelninti Rusijos taikomų ES pieno produktų importo apribojimų poveikį. Paskelbtos ir preliminarios planuojamos paramos sumos. Parama privačiai saugoti lieso pieno miltelius bus 8,86 eurų (30,59 Lt) už toną pastovioms saugojimo išlaidoms padengti ir 0,16 eurų (0,55 Lt) už toną už saugojimo dieną. Privačiam sviesto saugojimui bus skirta 18,93 eurų (65,36 Lt) už toną saugomo sviesto pastovioms saugojimo išlaidoms padengti ir 0,28 eurų (0,96 Lt) už toną už saugojimo dieną.

Inicijavo Baltijos šalių kreipimąsi  į Europos KomisijąVilija BLINKEVIČIŪTĖ Europos Parlamento narė Kaip pagelbėti dėl Rusijos embargo didelių finansinių nuostolių patiriantiems visos Europos ir ypač Lietuvos žemdirbiams, perdirbėjams ir vežėjams – ypač skubių sprendimų reikalaujanti problema. Susidariusi situacija neabejotinai skaudžiai atsilieps mūsų šalies ekonomikai, kai kurie žmonės gali netekti darbo ir pajamų. Todėl kreipiausi į Europos Komisiją ir paprašiau informuoti, ar yra numatytas kompensavimo mechanizmas ar fondas, iš kurio šalys, patiriančios nuostolius dėl Rusijos sankcijų, galėtų gauti kompensacijas. Be to, skubiai inicijavau visų Baltijos šalims atstovaujančių Europos Parlamento narių kreipimąsi į žemės ūkį kuruojančius atsakingus Europos Komisijos ir Europos Parlamento pareigūnus dėl paramos Baltijos šalių žemės ūkiui ir maisto gamybos sektoriui. Kreipimąsi pasirašė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išrinkti europarlamentarai. Tikimės tam tikros paramos ir iš kitų naujųjų Europos Sąjungos šalių atstovų. Baltijos valstybės yra Rusijos pasienyje, jos labiausiai nukenčia nuo Rusijos politikos, todėl embargas maisto produktams yra ypač skaudus ir ne visos priemonės, kurių ketinama imtis ginant kitų Europos Sąjungos šalių rinkas, mums yra pakankamos, todėl negalime nuleisti rankų ir ramiai stebėti, kuo viskas baigsis.

Kas nerizikuoja, negeria šampano Minėtų produktų saugojimo periodas – 90-120 dienų. Paraiškos bus priimamos iki šių metų gruodžio 31 d. Anot perdirbėjų, tai ne kažin kokie pinigai ir jų gali nepakakti net saugojimo išlaidoms padengti, nekalbant jau apie riziką, kad ši akcija nepavyks, kad produktai nukentės, pablogės jų kokybė. Bet kas nerizikuoja, tas negeria ir šampano. Produktai turės būti atgabenti į sandėlį bent viena diena anksčiau negu teikiama paraiška paramai gauti. Jeigu produktai bus pateikti gruodžio mėnesį, tuomet ilgiausiai galės būti saugomi net iki 2015 m. liepos mėnesio. Parduos, kai startą duos Kai EK imsis intervencinių pirkimų, tai bus daroma ne tik Lietuvoje. Kol kas iki galo dar neaišku nei kiek, nei kokiomis kainomis, nei kokių produktų ga­li bū­ti su­pirk­ta. Apie daug ką tebėra svarstoma ir diskutuojama. Reikėtų nepamiršti, kad už ES pi­ni­gus nu­pirk­tos pre­kės tam­pa Bend­ri­jos nuo­sa­vy­be ir yra lai­ko­mos in­ter­ven­ci­niuo­se san­dė­liuo­se, o par­duo­da­mos ta­da, kai startą tam duoda EK.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.