Investicinė parama – ne tik lėšos, bet ir atsakomybė

Europos Sąjungos parama mūsų šalies žemdirbiams, įskaičiuojant pirmąjį SAPARD programinį laikotarpį, teikiama jau daugiau nei 15 metų. Tad nusistovėjusi tvarka visiems tarytum yra aiški: Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama (kartais ir neatsižvelgdama) į socialinių partnerių pastabas, rengia Kaimo plėtros programos (KPP) paramos priemonių įgyvendinimo taisykles, o dar 1999-aisiais Vyriausybės nutarimu įsteigta Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) administruoja ir kontroliuoja, kaip šių taisyklių laikomasi. Tad šiandienos situacijoje NMA yra atsidūrusi tarsi tarp kūjo ir priekalo, t.y. ministerijos sukurtų teisės aktų nuostatų ir žemdirbių, būtent pastarajai įstaigai reiškiančių priekaištus dėl pernelyg aukštai užkeltos reikalavimų kartelės. Apie tai, kokios priežastys NMA specialistus skatina į ES investicinės paramos prašančius pareiškėjus žiūrėti „pro didinamąjį stiklą“, su NMA Kauno paramos administravimo skyriaus vedėja Laima SMOLSKIENE kalbasi korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ.

– Gyvename dviejų ES programinių laikotarpių sandūroje. Ant kokių KPP priemonių „pulso“ NMA Kauno paramos administravimo skyrius „laiko ranką“ šiuo metu? – Ankstesniojo 2007–2013 metų laikotarpio paramos gavėjams tebemokama parama pagal priemones „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Parama pusiau natūriniam ūkininkavimui“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. O visi investiciniai projektai jau baigti. Prasidėjus 2014–2020 metų programiniam laikotarpiui pernai įvyko pirmieji šaukimai gauti paramą pagal mūsų skyriuje administruojamas veiklas „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, „Miško įveisimas“, „Parama smulkiesiems ūkiams“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Šiemet pagal pastarąją veiklos sritį jau baigtas pirmas paraiškų rinkimo etapas gauti paramą supaprastinta tvarka iki 50 tūkst. Eur, nuo gegužės 16 d. iki birželio 30 d. priimamos paraiškos tiek supaprastintiems, tiek ir „didiesiems“ investicijų į žemės ūkio valdas projektams. Taip pat šiuo metu vyksta ir paraiškų smulkiems ūkiams priėmimas pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“, renkamos paraiškos ir pagal kitas programas. Be to, administruojame asbestinių stogų keitimo programos įgyvendinimą. Pagal šią programą skiriamos paramos sumos nėra didelės, tačiau žmonių kreipiasi tikrai daug. – Tikėtina, kad žemdirbiams aktualiausios yra ir išliks dvi priemonės – „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Taigi konkurencija didžiulė. Lietuvoje yra rajonų, kuriuose nė vienam jaunajam ūkininkui pernai nebuvo skirta parama. Be abejo, šie žmonės liko labai nepatenkinti ir savo nusivylimą reiškė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. – Mūsiškėje Kauno apskrityje vyraujanti šaka yra augalininkystė. Todėl prisiimti įsipareigojimus ir investuoti į pastatus, gyvulius buvo gana rizikinga. Šio sektoriaus pareiškėjai pagal galiojančias taisykles, deja, nesurinko reikiamų balų skaičiaus. Buvo ir kitų nustatytų prioritetų, kuriuos atitikti pavyko ne visiems. Tačiau griežti apribojimai įvesti ne be priežasčių. Pavyzdžiui, pastebima, kad neretai pareiškėjai, vos pateikę projektą, jau pradeda jį keisti – vieną dieną esą ūkininkauju Kauno rajone, kitą – jau Trakuose. Be abejo, kartais tam gali būti ir objektyvių priežasčių, bet kartais tiesiog ieškoma galimybės sukurti ūkį negalvojant apie tolesnes perspektyvas ir tikimasi pasinaudoti parama. Dirbu šį darbą 15 metų ir puikiai matau, kad, tarkime, ateina jaunuolis ir bando dėtis jaunuoju ūkininku. Nors iš tiesų žemę dirbs ne jis, o tėvai. Ir labai apmaudu, kad kartais tokie „jaunieji“ sugeba išties nepriekaištingai susitvarkyti visus dokumentus. Ir jeigu dokumentai tvarkoje, nustatyti sukčiavimą yra tikrai labai sudėtinga. Įvairūs bandymai manipuliuoti dažniausiai išaiškėja projektų įgyvendinimo metu, kai ūkiuose atliekamos patikros. Jaunieji ūkininkai periodiškai privalo atsiskaityti už projektą, teikti reikalaujamus dokumentus. Turi būti itin svari priežastis, kad kažkam kitam galėtų būti suteiktas įgaliojimas tą daryti. Apie kokį realų jaunuolio ūkininkavimą galima kalbėti, kai jis skambina ir teiraujasi, ar jo įgaliojimą gali pasirašyti užsienio šalies ambasadorius? Ne ilgam laikui, o mėnesiui išvykęs žmogus agentūros veikiau prašytų tiesiog pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą. Yra ir atvejų, kai jauni žmonės atsisako tolesnės veiklos ir grąžina gautą paramą. – Kokių pareiškėjų turite daugiau – kurie verslo planą būna parengę patys, ar kurie pasinaudoję konsultacinių firmų paslaugomis? – Nelygu paramos programa. Stambius investicinius projektus paprastai rengia konsultantai. Jeigu siekiama „mažosios“ paramos iki 50 tūkst. Eur, paraiškas žmonės neretai užpildo patys, nes tokiu atveju nereikia verslo plano. – Kaip laisvoje rinkoje pasirinkti tikrai patikimą konsultacinę firmą? – Sunkus klausimas. Žmonės ateina ir teiraujasi to paties. Deja, tokios informacijos teikti negalime, nes tai būtų sąžiningos konkurencijos pažeidimas ir sulauktume pastabų, kad proteguojame vieną ar kitą firmą. Anksčiau konsultantai Žemės ūkio ministerijoje buvo akredituojami. Ir pati ministerija skelbdavo jų sąrašą. Bandome kelti šį klausimą, kad tokia tvarka būtų atnaujinta. Nes dabar rinkoje konsultantų yra begalė ir, deja, ne visais jais ūkininkai turėtų pasitikėti. Pakvietus ūkininką patį pasiskaityti, ką konsultantas prirašęs jo verslo plane, žmogus neretai susiima už galvos ir skuba taisyti klaidas. Tačiau visų pirma pareiškėjas pats turėtų atidžiai peržiūrėti ir įvertinti parengtą verslo planą, planuojamus pasiekti rodiklius. Tarkime, verslo plane rašoma, kad per metus kitus ūkio pelningumas padidės 70–80 proc. Žemės ūkis, deja, nėra aukso kasyklos. – Kokių klaidų, „programuojančių“ nesusipratimus tarp NMA ir pareiškėjų, pastebite dažniausiai? – Nuolat kartoju, kad galvojantis apie paramos gavimą žmogus turi gerai apsispręsti, konkrečiai ko ir kodėl nori. Nes procesas nėra toks paprastas, kaip kai kas galvoja. Parama – tai ne tik pinigai, bet ir rimti įsipareigojimai bei atsakomybė. Džiugu, kad pastaruoju metu tokių atvejų pasitaiko vis rečiau, o štai anksčiau gana dažnai pas mus ateidavo žmonių, kurie tiesiai šviesiai klausdavo: „Kaip čia aš tą paramą galėčiau pasiimti?“ Tarsi ji būtų dalijama už nieką. Bet kuris pareiškėjas pirmiausia turi gerai pasiskaičiuoti, ar jis pajėgus prisiimti visus įsipareigojimus ir ar iš tiesų įgyvendins tai, už ką prisiima atsakomybę. Svarbu tai, kad šiuo programiniu laikotarpiu neleidžiama keisti investicijų. Tačiau į realius argumentus, be abejo, visuomet stengiamės atsižvelgti. Kai projektas jau patvirtintas, keisti investicijų parametrus leidžiama tik labai nedaug – jeigu pasirašydamas sutartį įsipareigojai pirkti 100 arklio galių traktorių, tai ir pirk šimto, o ne dviejų šimtų. NMA leidžia nuokrypį nuo patvirtintų parametrų 30 proc. į didėjimo pusę ir 10 proc. į mažėjimo pusę. Vertindami projektus didelį dėmesį kreipiame ir į investicijų kainas. Nes ne paslaptis, pasitaiko atvejų, kuomet pareiškėjai jas pernelyg iškelia. Neretai ūkininkai neįvertina ir mokėjimo prašymo pateikimo terminų. Įsivaizduojama, kad per mėnesį ar du galima nuversti kalnus. Patariu susiplanuoti ilgesnį laikotarpį, nes NMA anksčiau pateikti mokėjimo prašymą galima, o štai pavėluoti – ne. Nes už kiek­vieną uždelstą dieną taikomos sankcijos. Labai svarbu tinkamai parengti pačią pirkimo sutartį, nes jos keitimas, sąlygų nevykdymas taip pat gresia sankcijomis. Tarkime, žmogus perka traktorių. Į jo paklausimą atsiliepia penki pardavėjai. Keturi jų traktorių gali pristatyti per keturis mėnesius, vienas – per tris. Ir ūkininkas, be abejo, pasirenka tą, kuris žada pristatyti per tris. Vadinasi, kiti pretendentai iš „žaidimo“ iškrinta. Tačiau laimėtojas traktorių atveža ne po trijų, o po penkių mėnesių. Tad gal tikslingiau buvo pasirinkti optimalų keturių mėnesių variantą? – Žemdirbiai neretai stebisi, kodėl NMA siunčia paklausimus ir teiraujasi elementarių dalykų, pavyzdžiui, kam ūkyje reikalingas plūgas. Yra nuomonių, kad NMA taip elgiasi tiesiog vilkindama projektų vertinimo laiką. – Sakyčiau, vienas dažniausių projektų vertinimo trukdžių yra neatsakingas pareiškėjo pasirengimas. Taisyklėse yra nustatytas reikalavimas pagrįsti, koks konk­retus investicijos tikslas. NMA specialistai to klausia ne todėl, kad nežino, kas yra plūgas ar krautuvas. Žmogus paraiškoje parašo lakoniškai: „Plūgas reikalingas žemei arti“. Tai suprantama, tačiau kam jam ūkyje „žvėris“, jei žemės tik kelios dešimtys hektarų? Dar prirašo, kad dirbsiąs tėvo ar motinos valdomus plotus. Kadangi taisyklės buvo palankesnės smulkiesiems ūkiams, akivaizdu, kad dalis stambiųjų ūkininkų bandė gudrauti, paramos galingai technikai įsigyti prašė ne jie patys, o mažesniuose ūkiuose dirbantys jų vaikai. Tačiau paslaugos teikimas, t.y. darbas technika, įsigyta pagal minėtas priemones, kaimynų ar giminaičių ūkiuose neleidžiamas. Todėl ir siunčiame paklausimus, ar technika tikrai bus naudojama pagal paskirtį. NMA specialistai skaičiuoja visų išlaidų pagrįstumą. Tarkime, ar tikrai ūkyje reikalinga grūdų džiovykla, jei ji per sezoną dirbs tik vieną ar dvi dienas. – Ką daryti žmogui, kuris pasirašė sutartį su NMA ir prisiėmė įsipareigojimus turėdamas geriausių ketinimų, bet pasikeitė verslo aplinka arba rimtai sušlubavo sveikata? – Taisyklėse yra numatyti force majeure atvejai, leidžiantys anksčiau laiko užbaigti projektus negrąžinant gautos paramos. Tarkime, žmogus praranda didžiąją dalį darbingumo. – Lietuvoje dėl solidžios ES paramos jau buvo garstyčių auginimo bumas, vėliau – šaltalankių. Dabar ne vienas planuoja statyti šiltnamį. Esą pinigus gausi nei sėjęs, nei pjovęs. – Teikdamas verslo planą pareiškėjas privalo įsipareigoti pasiekti bent minimalius žemės ūkio ministro įsakymu numatytus ekonominio gyvybingumo rodiklius – pelningumo, skolos, kasmet pateikti metinę ataskaitą apie projekto vykdymą, pelno ir nuostolių ataskaitą, balansą. Žodžiu, kiekvieno bus paklausta, už kiek produkcijos pardavei ir kiek išleidai. Galvoti, kad nieko nereikės daryti, o europinė parama vis tiek bus gauta, nelinkėčiau niekam. – Vis dėlto piktnaudžiavimo atvejų, tikėtina, yra. Priešingu atveju visuomenėje nebūtų ir stereotipo, kad „apeiti“ galima visus įstatymus. Kaip Lietuva šiuo požiūriu atrodo kitų ES šalių kontekste? – Pas mus vyko ne vienas Europos Komisijos inicijuotas auditas ir atvykusių auditorių visada klausiu, kaip skaidrumo požiūriu Lietuva atrodo tarp kitų bendrijos šalių. Iš tiesų esame nei geresni, nei blogesni už kitus. Nes ten, kur „sukasi“ nemaži pinigai, neišvengiamai atsiranda ir sukčių – ir svetur būta bandymų „sodinti“ muliažines vynuoges, karpyti ausis gyvuliams mišrūnams... Tačiau galioja nuostata, kad vadinamieji „blogi projektai“ gali sudaryti tik mažą procentinę dalį. Svarbu, kad veiktų bendra kontrolės sistema. – Jūsų pastebėjimu, ar Lietuvoje visuomenė pilietiškėja? Ar sulaukiate gyventojų pranešimų apie neskaidriai naudojamą paramą? – Išties džiugu, kad pastaraisiais metais tokių pranešimų labai padaugėjo. NMA veikia pasitikėjimo linija. Visi pranešimai yra registruojami ir į juos reaguojama. Kita vertus, smagu pastebėti, kad pareiškėjai vis atsakingiau naudojasi parama. Matome tikrai nemažai labai sėkmingų pavyzdžių, kuriais didžiuojamės ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Rasos PRASCEVIČIENĖS nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.