Įžeidus žodis gali grįžti baudžiamąja byla

Žmonėms patinka naršyti internete ne tik dėl galimybės gauti informacijos iš viso pasaulio, naudotis neišsenkančiais žinynais, žiūrėti filmus ar tiesiog bendrauti, susipažinti. Virtualus gyvenimas masina dar viena nežabota galimybe – būti nematomam. Juk kaip dažnai paskaitę straipsnį interneto portale neatsispiriame pagundai jį pakomentuoti. Kartais net ne todėl, kad turime kažką naujo ar rimto pasakyti, o tiesiog norime paburnoti, kažką iškeikti taip, kaip niekada neišdrįstume to padaryti žiūrėdami tam žmogui į akis. Ir nedaugelis susimąsto, kad įžeidžiantys, šmeižikiški žodžiai kartais ir tariamai nematomam komentatoriui gali sugrįžti baudžiamąja byla.

Ir civilinė, ir baudžiamoji atsakomybė
Ne vienas viešas asmuo yra pareiškęs, kad niekada neskaito straipsnių, kuriuose apie juos rašoma, komentarų. Tačiau tai būdinga jau kiek apšilusioms kojas žvaigždėms, patirties turintiems viešiesiems asmenims. Liūdniau pradedantiesiems, kurie dar tik bando būti vadinamosiomis garsenybėmis. Jie komentarus vis dar skaito, o komentatoriai netingi jų parašinėti. Štai iš Lietuvos kone prieš metus į Jungtines Amerikos Valstijas išvykusi jauna dainininkė Simona Mili­nytė, paskaičiusi kitos vadinamosios dizaino žvaigždės Agnės Jagelavičiūtės komentarą apie savo aprangos stilių, taip supyko, kad net lietuvių kalbos dėl to buvo išsižadėjusi. Laimė, pyktis praėjo, mergina vėl pradėjo bendrauti lietuviškai. Tačiau juk A. Jagelavičiūtė reiškė tik savo nuomonę, čia juk negali prikibti.
O štai dabar viename internetiniame portale pateikiamas tiesiog serialas reportažų apie kitą pramogų pasaulio žvaigždutę Moniką Šalčiūtę. Aprašinėjamas kone kiekvienas pirmą kartą palmių kraštą – Kanarų salas – pamačiusios merginos žingsnis: kur ji buvo, ką veikė, ką valgė, su kuo bendravo, kaip rengėsi ir t.t. Žinoma, kad tokie straipsniai gali išvesti iš kantrybės dažną skaitytoją, todėl kitas, žiūrėk, neištveria ir skelia ką nors riebaus komentare. Tačiau net ir anonimiškai komentuojant reikia turėti saiką, kitaip už komentarus galite atsidurti teisiamųjų suole arba gali tekti bylinėtis civiline tvarka.
Įstatymai numato dvi – baudžiamąją ir civilinę – atsakomybes už viešų komentarų lazdos perlenkimą. Keisčiausia, kad bylų kasmet daugėja. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pernai Lietuvos teismai pirmąja instancija iš viso išnagrinėjo 68 civilines bylas dėl fizinio asmens garbės ir orumo gyni­mo (tai ne tik komentaruose, bet apskritai viešai pateikta informacija), o šiemet jau per pirmąjį pusmetį jų išnagrinėta 34.
Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Navickaitė-Babkin mums pateikė informacijos ir apie baudžiamąsias bylas dėl šmeižimo ir įžeidimo. Jų taip pat daugėja: pernai teismai pirmąja instancija jų išnagrinėjo 640, o šiemet per pirmąjį pusmetį jau 346. Beje, dėl įžeidimo kreipiamasi dažniau nei dėl šmeižto.

Šalia kiekvieno, net ir anoniminio, komentaro galima lengvai rasti kompiuterio IP numerį, pagal kurį lengva nustatyti komentatoriaus tapatybę.

Anonimus lengva išaiškinti
Beveik prieš metus dėl internetinio straipsnio komentatorių šmeižto į policiją kreipėsi Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė. Ją vienas anoniminis komentatorius išvadino prostitute, dirbusia Vilniaus sporto rūmuose. Net su 84 komentatoriais žadėjo bylinėtis ir dainininkas Egidijus Dragūnas, kai apie jį buvo paskleista tiesos neatitinkanti informacija. Su anoniminiais, bet vėliau lengvai išaiškintais komentatoriais ko­vojo ir žinomi verslininkai Antanas ir Daina Bosai. Teisėsaugininkams, žinoma, pavyko nustatyti, kas tuo metu šmeižė dar negimusį verslininkų kūdikį. Po tariamai nematoma interneto komentatorės skraiste besislepianti brandaus amžiaus moteris prisipažino skirtingais vardais parašiusi apie dvidešimt įžeidžiančių komentarų, tačiau vėliau atsiprašė poros, ši jai atleido, tad didesnių pasekmių dėl viešų užgauliojimų moteris išvengė.
Kad internetu naudojasi ir čia straipsnius skaito bei komentuoja ne tik jaunimas, įrodo ir dar vienas prieš kelerius metus nuskambėjęs atvejis – straipsnį apie gėjus viešai anonimiškai pakomentavęs ir raginęs juos naikinti asmuo netrukus atsidūrė teisiamųjų suole. Paaiškėjo, kad prie kompiuterio laisvalaikį leido ūkininkas, kuriam už tai buvo paskirta piniginė bauda. Už tą patį nusikaltimą į teisiamųjų suolą yra sėdęs ir Prienų rajono ligoninės vidaus ligų gydytojas, vienos Klaipėdos mokyklos muzikos mokytojas, o vienai Kelmės gydytojai dėl parašytų komentarų teismai yra priėmę net du apkaltinamuosius nuosprendžius.
Pavyzdžių galėtų būti kur kas daugiau, mat, nors daugėja ir bylų, komentatorių įžūlumas internete didėja. Atsakymas gali būti tik vienas – žmonės vis dar tikisi pasislėpti po anonimiškumo skraiste internete. Deja, nustatyti visuomenėje kurmiais vadinamus anoniminius komentatorius nėra sudėtinga – kiekvienas kompiuteris turi savo IP numerį, kuris, beje, tampa žinomas kiekvienam portalui, kuriam rašote. Žinant tą numerį paprasta išsiaiškinti ir interneto paslaugos tiekėją, kuris turi visą reikalingą informaciją apie jus. Tad „aklos vištos“ žaidimo taisyklės komentatoriams visiškai netinka.

Visos visuomenės bėda
Tačiau kodėl vis dėlto žmogus jaučia poreikį rašyti įžeidžiančius, šmeižikiškus komentarus? Aišku, nekalbame apie tuos, kurie rašomi tikslingai – egzistuoja net specialios firmos, kurias galima pasisamdyti komentarams rašyti. Tačiau tai dažniausiai būna komentarai, skirti viešai apjuodintų firmų reputacijai pakelti. Anoniminiai teigiami komentarai paprastai tam labai pasitarnauja. Neseniai kelios Lietuvos ryšių su visuomene agentūros netgi pasirašė susitarimą,
kuriuo įsipareigojo interneto portaluose anonimiškai ne­­komentuoti apie klientus, konkurentus, jų prekes ar pas­laugas. Taip pat jos žada neteikti anoniminių komentarų rengimo paslaugos ir nesamdyti trečiųjų šalių šiam darbui. Tačiau į šią asociaciją vis dėlto susibūrę nedaug agentūrų, todėl nuo tokio susitarimo internete anoniminių blogųjų komentarų tikrai nesumažės. Juolab kad vis aktyviau komentuoti linkę ir fiziniai asmenys.
Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovės Vidos Matulionienės teigimu, gali būti daug motyvų, kurie paskatina žmogų taip elg­tis. Reikėtų gilintis į kiekvieną konkretų atvejį. Vis dėlto specialistė išskirtų ir tą vadinamąjį bendrą vardiklį, kuris lemia žmonių norą išsisakyti. „Mūsų visuomenėje susiformavusi baimė dėl savo viešai išsakomos nuomonės, – sakė V. Matulionienė. – Šis bruožas neatsitiktinis ypač tarp vyresnių žmonių, jis susiformavo dar sovietmečiu. Jaunesni žmonės jau yra drąsesni.“
Kita vertus, pastebėjo V. Matulionienė, šiandien Lietuvoje žmogus neturi kur išreikšti savo nuomonės. „Kitose valstybėse žmonės lengviau randa kur išsisakyti, o mes dažniausiai daug ką nutylime, – sakė Psichikos sveikatos centro vadovė. – Mes neturime tradicijos savo nuomonę išreikšti viešai.“
V. Matulionienės nuomone, vyresni žmonės tarsi palikti vieni – mažai yra klubų, kuriuose jie galėtų rinktis, bendrauti, išsisakyti. Tada jie pasijustų geriau ir galbūt nereikėtų rašyti anoniminių komentarų.

Gali atsidurti ir už grotų
Šiandien kyla daug dis­kusijų, ar apskritai reikia taikyti baudžiamąją atsakomybę už viešai išsakytus, kad ir įžeidžiančius žodžius. Beje, gana dažnai į teisėsaugos institucijas kreipiamasi ir dėl žurnalistų straipsniuose išsakytų minčių, kurios straipsnių herojams pasirodo įžeidžiančios. Daugumoje Europos valstybių tėra civilinė atsakomybė tiek už garbę ir orumą žeminančias žinias, tiek už šmeižtą ar įžeidimą. Tačiau vyrauja ir nuomonė, kad ypač anonominius komentatorius gali sutramdyti tik baudžiamoji atsakomybė ir numatytos piniginės baudos ar viešieji darbai, netgi laisvės atėmimas. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, didžiausia bausmė už viešą įžeidimą – iki vienų metų nelaisvės, o už viešą šmeižtą – iki dvejų metų laisvės atėmimas.
Tačiau teismai kol kas netaiko tokių griežtų sankcijų, o ir privataus kaltinimo bylose dažniausiai apsiribojama pini­ginėmis baudomis. Praktikoje buvo gal vos vienas kitas atvejis, kai kaltininkui buvo skirti viešieji darbai. Tačiau nusiraminti ar lengva ranka toliau rašinėti įžeidžiančius komentarus neverta, nes ir piniginės baudos gali būti skaudus smūgis jūsų piniginei. Kita vertus, jeigu būsite pripažintas kaltu, iš jūsų nukentėjusysis gali prisiteisti dar ir moralinės žalos kompensaciją. Tad ri­zikuoti tikrai neverta.

Autorės nuotrauka

Violeta LIUKAITIENĖ

kaimo_laikrastis  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.