Jei ne žuvivaisa, žuvų plaukiotų mažiau

Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė ir žemės ūkio viceminist­rė Lina Kujalytė.

Lietuvos upėse, ežeruose, tvenkiniuose gausėja žuvų, didėja jų įvairovė.Antai lašišų ir šlakių užkimba net Vilniaus centre. To pasiekta ilgai ir kruopščiai vykdant valstybinės žuvivaisos darbus. Juos šįmet ketinama tęsti į šalies vandens telkinius išleidžiant daugiau nei 22 mln. įvairių vertingų žuvų jauniklių. Žuvivaisos darbus vykdo Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pagal Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų patvirtintus planus. Su Lietuvos valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma žuvivaisa išsamiau supažindina žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė ir Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė.

Tarp įveisiamų žuvų – vertingosios
Pasak pareigūnių, Žuvininkystės tarnyba 2016 m. žuvivaisos darbus vykdo pagal du planus: žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius telkinius, kuriuose žvejoti leidimai neišduodami, ir valstybinį žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai. Planai suderinti su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Aplinkos ministerija (AM) ir Gamtos tyrimų centro mokslininkais, patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu.
Vykdant šiuos planus, šįmet ketinama valstybiniuose vandens telkiniuose tęsti aštriašnipių eršketų, šamų, starkių, lydekų, lynų, karpių ir vėgėlių veisimą ir įleidimą į vandens telkinius bei juose įveisti daugiau nei 22 mln. kitų vertingųjų žuvų, kaip antai: lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, kiršlių, Vištyčio ir Platelių ežerų sykų, seliavų. Taip pat bus vykdomos Lietuvos ungurių valdymo plano užduotys šias žuvis įleidžiant į šalies vandens telkinius.

Kokių žuvų ir po kiek bus įleista į ežerus, upes?
Žuvininkystės tarnybos vadovė I. Šidlauskienė sako, jog šiais metais numatyta į vandens telkinius išleisti 635 tūkst. sykų, 1 300 tūkst. vnt. paaugintų sterkų jauniklių, 3 328 lydekų, 105 tūkst. šamų, 5 800 vėgėlių, 269 ungurių, 29,4 tūkst. karpių dvivasarių, 100 tūkst. lašišų, 152 tūkst. šlakių, 254 tūkst. margųjų upėtakių, 10 tūkst. kiršlių, 30,5 tūkst. aštriašnipių eršketų jauniklių ir 10 mln. seliavų lervučių.
Pareigūnė paaiškina, kuriuose Lietuvos vidaus vandenyse bus vykdomi žuvivaisos darbai: „Žuvininkystės tarnyba 2016 m. planuoja įleisti žuvų į 39 Lietuvos rajonų 156 ežerus, tvenkinius, saugyklas ir į 63 upes. Natūralu, kad daugiausia žuvų jauniklių bus išleista į ežeringiausių rajonų: Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Varėnos ir Alytaus, vandens telkinius, daugiausia ežerus. Mokslininkams rekomendavus, žuvų jaunikliai bus įleidžiami ir į mažiau ežeringų Žemaitijos rajonų: Plungės, Raseinių, Telšių, Šilutės, Kretingos, Akmenės, vandens telkinius.
Šiuos žuvivaisos darbus atlieka Žuvininkystės tarnybos specialistai.

Rezultatai akivaizdūs!
Žemės ūkio viceministrė L. Kujalytė pabrėžia, jog žuvivaisos darbai labai reikalingi ir svarbūs.
„Žuvų ištekliai net jų neeksploatuojant atsikuria ne per vienus metus, o, įvertinus mėgėjų ir verslininkų žvejybą, dirbtinio veisimo ir įžuvinimo darbus reikia vykdyti nuolatos“, – tvirtina viceministrė L. Kujalytė. Paprašyta paminėti džiuginančius žuvų įveisimo šalies vandens telkiniuose atvejus tęsia: „Labiausiai džiugina žiniasklaidoje vis paminimi faktai, kad lašišos, šlakiai migracijos metu užkimba ant žvejų mėgėjų kabliuko net Vilniaus miesto centre. Tai – ilgo ir kruopštaus žuvivaisos darbo rezultatas. Šios vertingos žuvys nuo 1998 m. veisiamos ir auginamos Meškerinės kaime Švenčionių rajone, valstybės lėšomis pastačius lašišų veislyną ir įrengus pirmąją uždarąją vandens apytakos sistemą. Joje dirbtinai veisiamos lašišos ir šlakiai. Minimais metais pradėti darbai nebenutrūko – kasmet į Lietuvos upes bei upelius išleidžiama labai daug šių taurių žuvų. Rezultatai akivaizdūs!“

Dėl aktyvios valstybinės žuvivaisos šalies vandens telkiniuose daugėja žuvų, tarp jų – aštriašnipių eršketų.

Unguriai atmigruos, kai jų ištekliai didės
Viceministrė L. Kujalytė apgailestauja, kad Lietuvoje mažiau sugaunama ungurių. Bet viliasi, jog dirbtinis įžuvinimas padės pagausinti nykstančią ungurių populiaciją.
„Lietuvoje prieš 70–80 metų buvo sugaunama 100 ir daugiau tonų ungurių! Tačiau šių dienų statistika nedžiugina nei žvejų mėgėjų, nei verslininkų – sugaunamos vos kelios tonos šių vertingų žuvų. Pagrindinė priežastis – buvo nutrūkę įžuvinimo darbai, – aiškina I. Šidlauskienė. – Be to, dėl ungurių paklausos Kinijoje europinių ungurių lervučių kaina buvo pasiekusi neregėtas aukštumas. Nuo 2010 m. Žuvininkystės tarnyba vykdo ungurių dirbtinio paauginimo ir įveisimo darbus tam panaudodama ES paramą. Unguriai – specifinė žuvų rūšis. Tinkamomis sąlygomis patelės vandens telkinyje gali gyventi ilgiau nei 20 metų, todėl įžuvinimo rezultatai sugavimų statistikoje pasirodo ne iš karto.“
Pasak pašnekovių, dėl ungurių biologinių savybių tokioms šalims kaip Lietuva dirbtinis įžuvinimas – bene vienintelė galimybė ežeruose bei upėse turėti ungurių. Darytina prielaida: kol ungurių populiacija maža, natūralus ungurių atmigravimas į Lietuvos ežerus vargiai tikėtinas.

Eršketų įžuvinimas – bendradarbiavimo vaisius
Lietuvos vandenis buvo apleidę aštriašnipiai eršketai. Kaip sekasi atkurti jų populiaciją?
„Aštriašnipių eršketų, gyvenusių Baltijos jūroje ir neršusių Lietuvos upėse, atkūrimo darbai buvo rimtas iššūkis, kurio ėmėsi Žuvininkystės tarnyba, – teigia I. Šidlauskienė. – Ši žuvų rūšis buvo visiškai išnykusi. Be žmogaus pagalbos jos išlikimas būtų neįmanomas. Sprendimas atkurti aštriašnipių eršketų populiaciją buvo neatsitiktinis ir apgalvotas.“
Pasak žemės ūkio viceministrės D. Kujalytės ir Žuvininkystės tarnybos direktorės I. Šid­lauskienės, aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimu maždaug prieš 20 metų susirūpino ir dvi senosios Europos šalys – Vokietija ir Prancūzija. Šiose šalyse išauginta nemažai aštriašnipių eršketų reproduktorių. Vokietijoje ir Lenkijoje jau trejus metus sėkmingai vykdomi dirbtinio aštriašnipių eršketų veisimo darbai.
„Lietuva – maža šalis, tad viena nebūtų pasiekusi puikių aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo rezultatų. Glaudus bendradarbiavimas su minėtomis šalimis padėjo mums pradėti šių žuvų išteklių atkūrimo darbus,“ – tvirtina I. Šidlauskienė. Pasak jos, jau kelerius metus Vokietijos specialistai dalijasi įžuvinimo medžiaga su Žuvininkystės tarnyba. Jos padaliniuose eršketukai sėk­mingai paauginami ir įleidžiami į Neries bei Šventosios upes. Tai nėra vienkartinė akcija. Norint atkurti natūralią aštriašnipių eršketų populiaciją Baltijos jūroje, reikės ne vienų metų kruopštaus, pasiaukojamo darbo. Kadangi ir kitos šalys dirba šioje srityje, tikėtina, kad šį ambicingą sumanymą kartu pavyks įgyvendinti.

Atverti migruojančių žuvų takai
Viceministrė L. Kujalytė pasidžiaugė, kad dar 2015 m. sėkmingai įgyvendinti projektai ne tik pagerino ir palengvino žuvų auginimo ir veisimo darbus, papildė Lietuvos vandens telkinius europinių ungurių ištekliais. Svarbu, kad šie projektai atvėrė kelis praėjimo takus migruojančioms žuvims. Šiais metais baigtas įgyvendinti projektas, kurį vykdant įkurta atviros prieigos Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija, skirta eksperimentinės žuvininkystės laboratorijai ir studijų poreikiams.
Pastaruoju metu Žuvininkystės tarnyba ypatingą dėmesį skiria lašišinėms ir reofilinėms, t. y. upinėms arba gyvenančioms tik tekančiame vandenyje, žuvims. Žuvivaisos skyriaus Trakų Vokės poskyryje investavus Lietuvos bei Europos Sąjungos lėšas, vėl pradėta dirbtinai veisti ir auginti reofilines žuvis. Technologiškai visiškai atnaujintame inkubaciniame ceche išsirito ir auga margieji upėtakiai, lašišaitės, kiršliai, lauko baseinuose savo eilės laukia ūsorių reproduktoriai. Šiomis žuvimis ir toliau bus intensyviai įžuvinami Lietuvos vidaus vandenys.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės ir redakcijos nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.