Jeigu tektų rinktis vėžio tipą – geriau kraujo navikas

Gydytojas hematologas Andrius Degulys sako, kad labiausiai ligoniai bijo chemoterapijos.

Tai gydytojo hematologo Andriaus Degulio žodžiai. Mat vėžinės kraujo ligos šiuolaikinės medicinos bene efektyviausiai kontroliuojamos. Antai sergančių ūmine leukemija išgyvenamumas siekia gerokai per 90 proc., o prieš keturis dešimt­mečius tokią viltį galėjo turėti mažiau nei pusė, prieš penkis dešimtmečius – vos dešimtadalis tokių ligonių.

Susidūrę patys padeda kitiems
Vėžinės kraujo ligos diagnozę kasmet išgirsta apie tūkstantis Lietuvos gyventojų. Kraujo navikai yra palietę per 9 tūkst. pacientų ir jų šeimų.
Su tuo yra susidūrusi ir Ievos Drėgvienės šeima. Kraujo liga netikėtai užklupo jos vyrą. Praėjęs visus gydymo kursus bei kraujo čiulpų transplantaciją sutuoktinis jau septynerius metus jaučiasi sveikas, jauna šeima augina dvynukus. Tačiau lėtinė liga neleidžia užsimiršti. Reikia išlikti budriems, nes ji gali vėl bet kada paūmėti.
Vyro liga paskatino I. Drėg­vienę ateiti į onkohematologinių ligonių bendriją „Kraujas“, kuri vienija ne tik pacientus bei jų šeimų narius, bet ir gydytojus, kraujo čiulpų donorystę remiančius žmones. Jau kelerius metus moteris šiai bendrijai vadovauja. Veiklos arimai gana platūs: siekiama daryti įtaką sveikatos politikai, plėtojama edukacinė veikla, pacientams organizuojama psichologinė bei socialinė pagalba, bendradarbiaujama su giminingomis organizacijomis, taip pat pasaulinėmis.
Bendrijos iniciatyva gerėja sąlygos pacientams. Atvykstantieji iš kitų vietų trumpoms gydymo procedūroms turi galimybę nemokamai apsistoti prie Santariškių klinikų įkurtame viešbutyje. Hematologijos, onkologijos ir transfuzologijos centre atsirado namų aplinką primenantis laukiamasis. Kraujų čiulpų transplantacijos laukiantiesiems įrengta virtuvėlė.
I. Drėgvienė labai džiaugiasi nauju projektu – „Žaliaisiais koridoriais“: sudaryta galimybe ligoniui pasikonsultuoti su kitu specia­listu. Antro specialisto nuomonė labai reikalinga sužinojus savo diagnozę. Ji padeda išvengti delsimo pasirenkant rekomenduojamą gydymą.

Regionuose kyla daugiau klausimų
Bendrijos „Kraujas“ vadovė pastebi, kad regionuose žmonėms gauti reikalingos informacijos sunkiau nei didžiuosiuose miestuose.
Į bendrijos seminarus, kurie rengiami visoje Lietuvoje, mažesniuose miestuose, palyginti su Vilniumi, susirenka daugiau žmonių, jie pateikia daugiau klausimų.
Būtent ligoniams iš regionų aktualiausi vadinamieji „Žalieji koridoriai“. Tereikia su poliklinikoje gautu ligos istorijos išrašu kreiptis į bendriją „Kraujas“, ir ši susisiekia su klinika. Pacientui konsultacijai paskiriamas laikas.
Užklupus piktybinei ligai, žmogus išgyvena emocinį sukrėtimą, daugiausia dėl nežinomybės, ateities neapibrėžtumo. Kyla daug klausimų. Pirmiausia jie susiję su liga ir jos eiga, gydymu. Tačiau taip pat rūpi, kaip toliau maitintis ir gyventi, norint pagerinti savo būklę, kokias socialines garantijas užtikrina valstybė, kokių galima tikėtis techninių ir finansinių pagalbos priemonių bei paslaugų.
Daug kas nežino, kad dėl nedarbingumo lygio nustatymo į ekspertus reikia kreiptis praėjus agresyviajam gydymo laikotarpiui, kad būklei pablogėjus (prisidėjus insultui ar kitai ligai) dėl pakartotino būklės įvertinimo galima kreiptis nelaukiant nustatyto termino. Arba, kad ligoniui, kuriam pripažinta sunki negalia, bei jo šeimai gali būti skiriama kompensacija lengvajam automobiliui įsigyti.

Kiekvienas atvejis individualus
Leukemija, limfoma, mieloma – tai pagrindinės kraujo vėžio ligų grupės. Jos savo ruožtu būna ūmios ir lėtinės, skirstomos į atskirus tipus, mokslininkai išskiria vis naujus.
Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuzologijos centro gydytojas hematologas Andrius Degulys pabrėžia, kad kiekvienos ligos gydymas yra individualus.
Antai lėtinė lifoleukemija ankstyvosiose stadijose pacientui nekelia jokių problemų, todėl taikoma atitinkama gydymo strategija – ligos eiga stebima, siekiama kuo ilgiau išlaikyti ją ramybės būsenos. O esant ūmiai leukemijai, chemoterapijos kursą būtina skirti neatidėliotinai, per kelis mėnesius nuo diagnozės.
Farmacijos mokslas ir pramonė sparčiai žengia į priekį. Kas kelis mėnesius registruojamas naujas vaistas.
Susirgę vėžio ligomis žmonės labiausiai bijo chemoterapijos, nors šią terapiją kai kurie ligoniai esant ankstyvai ligos stadijai toleruoja gerai, anaiptol ne visiems nuslenka plaukai. Pasak gydytojo, yra navikų, kurių chemoterapija neveikia – kasos, gerklų. Taigi tai kur kas blogiau už vėžines kraujo ligas, kurios efektyviai kontroliuojamos vaistais. Tiesa, jų reikia daug, kiekvienu atveju parenkamas skirtingas „kokteilis“. Skirtingi vaistai veikia skirtingas DNR vietas, skirtingais ląstelių vystymosi etapais.
Po gydymo kurso onkologiniai ligoniai labai pasigenda reabilitacinio gydymo. Bendrijos „Kraujas“ vadovė tiki, kad ateityje naudotis sanatoriniu gydymu galės ir šie ligoniai.

Mityba: stebuklingų produktų nėra
Plinta įvairios teorijos ir dietos, kurios neva padeda išvengti vėžio ligų. Tačiau gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė linkusi remtis moksliniais tyrimais. O jie rodo, kad stebuklingų dietų ar produktų nėra. „Gerų ar blogų produktų nėra, nei to, kuris išgelbės, nei to, kuris pasmerks mirčiai“, – teigia medikė.
Pasaulyje pastaruoju metu atliekama daug tyrimų, siekiant atskleisti angliavandenių ryšį su įvairiomis vėžio ligomis. Sąsaja kol kas nepatvirtinta, tačiau tyrėjai tarsi susitarę išvadose pažymi, kad reikalingi tolesni tyrimai. Toks mokslininkų susidomėjimas angliavandeniais kyla dėl to, kad tai yra didžiausias organizmo energijos šaltinis, o intensyviai besidauginančioms vėžinėms ląstelėms reikia kur kas daugiau energijos nei sveikosioms. Pasak E. Cikanavičiūtės, organizmui nebus žalos, jeigu žmogus vengs cukraus ir kitų aukšto glikeminio indekso produktų (tokių, kuriuos suvalgius kraujyje greitai padidėja cukraus lygis). Gyvybiškai reikalingą energiją organizmas sugeba pasigaminti pats. Gydytoja dietologė rekomenduoja paisyti sveikos mitybos principų (moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vaisių ir daržovių vartojimas nuo paauglystės vėliau galimai padeda išvengti kai kurių organų vėžio), kartu nepamirštant atsižvelgti į kitas ligas (pvz., diabetą). Ir pabrėžia, kad mitybos nepakankamumas yra didelis veiksnys gydymo nesėkmei.
Viskas turi būti su saiku. Galima valgyti ir raudoną mėsą, dėl kurios neseniai buvo kilęs didžiulis triukšmas. Pasaulio sveikatos organizacija nėra pasakiusi, kad jos reikia atsisakyti. „Tai puikus baltymų, geležies šaltinis. Bet ne pagrindinė mėsa. Delikatesas. Valgant kasdien po 50 g, kolorektalinio vėžio rizika padidėja 18 proc.“, – gydytoja E. Cikanavičiūtė siūlo išvadas padaryti patiems.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.