Ką gelbėsime – kiaules ar šernus?

Grupė parlamentarų iš įvairių Seimo frakcijų plenariniame posėdyje pasiūlė ištaisyti anksčiau padarytą klaidą kovojant su afrikiniu kiaulių maru ir pagaliau leisti medžioti šios pavojingos ligos užkratą nešiojančius šernus naudojant naktinio matymo optinius taikiklius.
Tačiau šio projekto svarstymą sužlugdę kai kurie parlamentarai iki šiol neturi nei aiškesnės vizijos, nei realesnių pasiūlymų, kaip kitokiomis priemonėmis sustabdyti šios ligos plitimą Lietuvoje.

Liberalai liberalūs šernams
Keturių Seimo narių – social­demokrato Mindaugo Basčio, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų Remigijaus Žemaitaičio ir Stasio Brundzos, konservatoriaus Kazimiero Kuzminsko ir „darbiečio“ Raimundo Paliuko pateiktos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kurios leistų naktinius optinius taikiklius įsigyti ir naudoti asmenims, turintiems šaunamąjį ginklą medžioklei, liberalų pastangomis paprasčiausiai buvo išbrauktos iš darbotvarkės.
Spalio viduryje tų pačių liberalų, konservatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir kai kurių kitų partijų parlamentarų balsais irgi nebuvo pritarta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms, kurios medžiotojams būtų suteikusios daugiau galimybių bent jau pristabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą Lietuvoje.
Žemės ūkio savivaldos organizacijos, specialistai, ūkininkai, veterinarijos darbuotojai tokį Seimo narių žingsnį pavadino ekonomine trumparegyste ir net kenkimu valstybei – afrikinis kiaulių maras apima vis didesnes šalies teritorijas, o mes toliau tamsoje žaidžiame pelę ir katę.

Teko rinkti Seimo narių parašus
„Niekaip nesuprantu, kaip šių pataisų priešininkai nesuvokia, kad turime imtis visų galimų priemonių sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. Juk nieko nedarant gali tekti išskersti visas kiaules ir dar prarasime Europos Sąjungos paramą. Ar geriau, jei medžiotojai tamsoje pleškins į šmėkštelėjusį šerną ir jį tik sužeis, bet nenušaus? Ar tai bus humaniškiau?“ – retoriškai klausė „Ūkininko patarėjo“ vienas iš pataisų autorių Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Jis pripažino, kad įstatymo pataisos dėl kai kurių parlamentarų nesugebėjimo įžiūrėti jo svarbos sunkokai skinasi kelią į priekį. „Mums teko surinkti 29 Seimo narių parašus, kad šios įstatymo pataisos vėl būtų svarstomos plenariniame posėdyje. Tai padarėme, tačiau liberalams pavyko pasiekti, kad jo svarstymas būtų atidėtas“, – svarstė R. Žemaitaitis.

Privatininkai problemos neišspręs
„Ūkininko patarėjas“ pabandė išsiaiškinti, kokiais motyvais vadovaudamasis liberalų sąjūdis nepritaria Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms, kurios leistų medžiotojams, mažinant afrikiniu kiaulių maru užkrėstų šernų populiaciją, naudoti naktinio matymo optinius taikiklius.
„Mūsų nuomone, yra ir kitokių būdų stabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. Čia reikalingas visas kompleksas priemonių“, – „Ūkininko patarėjo“ korespondentui aiškino Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. Paklaustas, kokių, jis įvardijo tik vieną – leisti privačių miškų savininkams medžioti šernus mažesniuose, tai yra 50 ha plotuose.
Gal tai šiek tiek ir suaktyvintų šernų medžioklę, tačiau vargu ar tai išspręstų problemą. Privatūs miškai užima tik apie trečdalį visų miškų. Be to, apie 80 proc. savininkų turi iki 5 ha plotus ir valdo mažiau kaip pusę privačių miškų. Paspirtis mažinant šernų populiaciją būtų nedidelė. O kitų „kompleksinių“ priemonių kol kas neteko girdėti nė iš vieno įstatymo pataisai prieštaraujančios frakcijos atstovo.

Baimės akys didelės
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius patvirtino: didžiausi afrikinio kiaulių maro platintojai yra šernai, todėl visomis protingomis priemonėmis būtina mažinti jų populiaciją.
„Naktinio matymo optiniai prietaisai tikrai padėtų medžiotojams. Europos Sąjungoje juos leidžiama naudoti Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, kaimyninėje Latvijoje, neseniai ir Estijoje. Kas atsakys, kai visoje Lietuvoje išplis šis maras? Niekaip nesuprantu, kokiais motyvais vadovaujantis priešinamasi šioms įstatymo pataisoms? Baiminamasi, kad bus šaudomi ir kiti žvėrys, net ir miegantys? Absurdas, juk šernai tamsoje medžiojami iš bokštelių, yra nustatyta tam tikra tvarka. O kalbant apie brakonierius, tai jų visada buvo ir, matyt, bus. Kai kurie jau seniai turi ir nelegaliai naudojasi tais naktinio matymo prietaisais. Čia jau kita problema“, – sakė J. Milius.

Gali prireikti ir dešimtmečio
Pasak VMVT vadovo, jei jau taip bijoma visam laikui įteisinti medžiotojams naktinio matymo prietaisus, galima nustatyti, kad jais bus leista naudotis tol, kol miškuose vieno kvadratinio hektaro plote liks vidutiniškai po 0,5 šerno arba bus iki galo įveiktas afrikinis kiaulių maras.
J. Miliaus teigimu, kitų šalių, tokių kaip Rusijos, Baltarusijos, Italijos, Ispanijos, patirtis parodė, kad įveikti afrikinį kiaulių marą reikia ne vienų metų, dažnai nepakanka net dešimtmečio, todėl net ir laikinai įteisinti tie naktinio matymo prietaisai atsipirktų. Ten, kur šiuo metu didelės šernų populiacijos, AKM užkratas plinta tiesiog žaibiškai ir vis didesniame plote. Tai jau pripažino ne tik veterinarijos specialistai, bet ir mokslininkai. Užkrėstus kritusius šernus neretai suėda kiti ir liga vis plečiasi. Kuo ilgiau liberaliai žiūrėsime į ištisas tūkstantines kiaulių fermas naikinančius šernus, tuo daugiau nuostolių patirsime.

Ką atsakyti kaimiečiui?
Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos praktika parodė, kad afrikinis kiaulių maras per metus į priekį pasislenka maždaug po 300 kilometrų. Lietuvoje pavyko šiek tiek sulėtinti jo plitimą, tačiau vis dėlto, J. Miliaus duomenimis, afrikinis kiaulių maras jau yra įsibrovęs į 14 rajonų ir priartėjo prie Kauno, Lietuvos vidurio.
„Nuvažiavus į kaimą mane neretai apspinta žmonės ir klausia: tai ką auginsime, direktoriau, – kiaules ar šernus? Ir ką aš jiems galiu atsakyti – kiaulių auginti jiems neleidžiame, o mažinant šernų populiaciją į ratus kaišiojame pagalius. Tegul nuvažiuoja naktinio matymo prietaisų įteisinimo medžiotojams priešininkai kad ir į Rokiškio rajoną, kur gyventojams uždrausta auginti kiaules, o šernai naktimis knisa kone jų kiemus. Tegul susitinka su žmonėmis, paklauso, ką jie kalba, gal tada jų nuomonė pasikeistų“, – sakė J. Milius.
Įstatymo pataisų iniciatoriai, ūkininkai tikisi, kad liberalai ir kiti AKM užkrėstų šernų mylėtojai visgi pakeis savo poziciją. Viena yra žiūrėti į lakstančius šernus televizijos ekrane sėdint daugiabutyje ant sofos ir visai kas kita, kai ūkininkas mato, kaip jie braunasi į kiemus ir artėja su užkratu prie kiaulių fermų.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.