Kanapės vaistažolėms – dar naujiena

Pasak Gintauto Žebelio, kanapių žiedai skleidžia itin aitrų aromatą, kuris labai padeda sergantiesiems astma.

Įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui ir poįstatyminiams teisės aktams, nuo 2014 m. pradžios pluoštinių kanapių auginimo plotai Lietuvoje padidėjo dvigubai: pernai jomis buvo apsėta 1 063 ha, šiemet – 2 348 ha. Šį plotą papildo ir beveik 3 hektarai kanapių, pasėtų Gintauto Žebelio ūkyje Tauragės r. Ūkininkas jų žiedus rinko vaistažolėms, derlius buvo nemenkas, tačiau susidūrė su problema jas realizuojant, todėl dabar rinkos žvalgosi ir kaimyninėse šalyse.

Ir auginti, ir apdoroti nesudėtinga
Ūkininkas pasakoja, kad kanapėmis pradėjo domėtis tik šiemet. Apsilankęs keliuose seminaruose, nieko nelaukdamas pavasarį suarė apie 3 ha dirvono ir pasėjo kanapių, iš anksto žinodamas, kad žiedus rinks vaistažolėms. „Jokio supratimo neturėjau, kaip jas auginti ir prižiūrėti, kur ir už kiek realizuosiu būsimą pluoštą ir žiedus, todėl nė su viena asociacija jokių sutarčių nesudariau, – teigia pašnekovas. – Kanapės augo, krovė žiedus ir juos skynėme pačioje brandoje, be kotelių. Džiovinome ant stelažų lauke, paruoštos realizacijai produkcijos yra per 400 kg.“
Produkcijos kokybe nusivilti neteko, tačiau realizuoti už norimą kainą gana sudėtinga. Pagelbėti žadėjo Baltijos pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktorius Edgaras Babanovas. „Pagal informaciją internete, žiedų vaistažolėms reikia, tačiau apie supirkimo kiekius ir kainas paklaustieji kalba nekonkrečiai. Tokį kiekį laikyti ilgiau sunkumų nėra, tad rinkos dairausi ir kaimyninėse šalyse“, – pasakoja G. Žebelys. Pasak augintojo, auginti kanapes vaistažolėms turėtų apsimokėti labiau nei sėklai ar pluoštui. Joms nukulti gana sudėtinga tinkamai sureguliuoti kombainus, tad augintojai patiria daug nuostolių. „Pluošto paklausa menka, tad ketinu jų stiebus apdoroti taip, kad tiktų stogams dengti. Kitu atveju iš smulkinto ir presuoto pluošto statysiu namus sau, – entuziastingai kalba G. Žebelys. – Radau tinkamą vietą kanapėms ir netrukus bus ariama dirva. Sėsiu apie 1 ha, nes patyriau, kad kanapes vaistažolėms auginti nesudėtinga: tarpai tarp eilučių ir tarp augalų turi būti platesni. Augalai užauga aukštesni, būna daugiau žiedynų ir juos skinti lengviau. Tam tikslui ir atitinkamą veislę pasirinksiu.“

Padidino ir avių bandą
ŽŪM duomenimis, 100 tūkst. smulkių ūkių tenka mažiau nei trečdalis žemės ūkio naudmenų ir trečdalis šių ūkių turi iki 10 ha žemės. Neatsitiktinai 2014–2020 metų laikotarpiui daugiau dėmesio ir paramos bus skirta šiems ūkiams, tikintis, kad jie išnaudos galimybę gaminti, perdirbti bei realizuoti vartotojams paklausius ir patrauklius produktus. KPP nuostatos sutapo su G. Žebelio ūkio steigimu, kuomet prieš porą metų Pagramančio regioninio parko Jūros kraštovaizdžio draustinio teritorijoje jis nusipirko 10 ha ne itin derlingos žemės. Antra tiek išsinuomavo ir beveik negyvenamoje vietovėje prasidėjo ūkininkavimo ir naujakurystės rūpesčiai, atsirado avių banda ir kanapių hektarai.
Tiesą sakant, dešimt Vokietijos mėsinių merinosų avyčių Gintautas nusipirko gerokai anksčiau nei tapo ūkininku. Jas prižiūrėjo avis laikantys draugai, bet bandai padidėjus ja rūpintis jau reikėjo pačiam. Kadangi naudotų automobilių pardavimo verslas įgriso, netoli Tauragės rado tinkamą vietovę nedideliam ūkiui.
„Santaupų buvo mažai, tad teko iš banko paimti paskolą 10 ha žemės įsigyti, kuri yra Jūros kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. 2013 m. rudenį avių jau laukė naujas tvartas, – pasakoja G. Žebelys. – Suprantama, norint ūkininkauti ir atstatyti sodybą draustinio teritorijoje, tenka derintis prie apribojimų. Be to, ir žemė nederlinga, tad kilo mintis prisijungti prie ūkininkaujančiųjų ekologiškai. Pereinamasis laikotarpis baigsis kitąmet, tad tikuosi gauti visus reikiamus sertifikatus.“

Smulkiesiems reikia kooperuotis
Pasak Gintauto, ekologiška produkcija paklausi ir kaina gera, išmokos didesnės, tad yra visos galimybės avių bandai didinti. Didžiausią perspektyvą turi mėsinių avių auginimas, juolab kad ateityje bus itin vertinama skerdenų kokybė. Mėsinių avių skerdena yra maistingesnė, skanesnė, o išeiga apie 10 proc. didesnė už kitų avių veislių skerdeną, tad veislininkystė bus vystoma kryptingai.
„Šiuo metu laikome kelių veislių avis: Vokietijos mėsinių merinosų, Romanovo, vietinių šiurkščiavilnių ir Lietuvos juodgalvių bei mišrūnių. Bandoje yra per šimtas avių: 48 ėriavedės, 30 jauniklių ir 25 avinukai, – vardija bandos ypatumus Gintautas. – Ateities planuose – auginti tik mėsinius merinosus ir kad bandoje būtų per 100 ėriavedžių.“
Turint net ir nedaug avių, problemų realizuojant skerdeną apstu. Pirkėjų ieško pats ir mėsą dažnai realizuoja turguose po 6 Eur/kg. Vilnos niekam nereikia, vežti į Lenkiją neapsimoka, o merinosų vilną deginti gaila. Tad ją krauna į palėpę. Pašnekovo nuomone, vienintelė išeitis išsilaikyti auginant avis, – kooperuotis keliems smulkiems avių augintojams.

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės ir Daivos ŽEBELIENĖS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.