Columbus +11,6 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 20 Bal 2024
Columbus +11,6 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 20 Bal 2024

Karolina Samalė: „Tai nei floristika, nei kulinarija“

2017/07/28

Kaunietės Karolinos Samalės sukurtos valgomos puokštės iš daržovių, vaisių ir prieskoninių augalų sukėlė sprogstamąjį efektą – iškart visus sužavėjo. Ji mano, kad sėkmę lėmė idėjos paprastumas: sveiką gyvenseną suderinti su pomėgiu nustebinti draugus originaliomis rankų darbo dovanomis.

Ne patiekalas, bet idėja Mintis kurti valgomas puokštes kilo netikėtai, kai Karolina pas draugę pamatė verbą primenančią puokštelę iš česnakų ir sausų gėlių. Nors nepatiko džiovinti augalai, Karoliną tarsi apsėdo ši idėja. Jau kitą dieną ji padarė pirmą mažytę puokštę iš lapinių kopūstų, obuolių, brokolių ir žalumynų – sudėjo viską, ką rado virtuvėje. „Įsivaizdavau gražiai, bet kai pamačiau rezultatą, nepatiko, – prisimena nusivylimą. – Atidėjau šią mintį į šalį, o po savaitės nutariau pabandyti dar kartą. Kirbėjo nuojauta, kad galima padaryti ką nors gražaus. Nusipirkau spalvomis derančių produktų. Sukūriau tris puokštes, vyras nuotraukas įdėjo į internetą, sukūrėme socialinio tinklo paskyrą, logotipą – iš karto visiems labai patiko. Keista net man pačiai: kas taip sudomino žmones? Gal viską lėmė idėjos paprastumas – tai nei floristika, nei kulinarija. Man pačiai tos puokštės labai gražios, smagu dirbti ir rezultatas džiugina.“ Karolina pabrėžia, kad valgomų puokščių kūrimas – ne jos vienos darbas. Interneto svetainę sukūrė, nuotraukas padarė jos vyras Justas Samalius – rinkodaros specialistas, taip pat puikus fotografas. Justas sumaketavo elektroninę knygą apie valgomas puokštes. Sutuoktinių ateities planuose – ir popierinė knyga. Karolina mano, kad ji būtų populiaresnė negu elektroninė, nes tarp besidominčių valgomomis puokštėmis yra daug vyresnio amžiaus žmonių.

Apžiūri kiekvieną vynuogę Kaunietė valgomas puokštes pradėjo gaminti praeitų metų rudenį, kai buvo didelis daržovių pasirinkimas. Ji nerimavo, kaip bus pavasarį. Tačiau parduotuvėse daržovių ir vaisių asortimentas tikrai didelis visais metų laikais, sunkiau tik su žolelėmis. „Kartais puokštė užsakoma kitai dienai ir sunku apvažiuoti kelias parduotuves, rasti visus reikiamus ingredientus“, – sako Karolina. Valgomų puokščių autorė sukūrė bazinius modelius, mažiausiai – iš 5–6, daugiausia – iš 12 dalių. Kiekvieną kartą puokštės kitokios – juk dviejų vienodų obuolių nerasi. Visada norisi ir maksimaliai išdidinti kompoziciją. Pirmąsias puokštes Karolina kūrė intuityviai – darė taip, kaip jai pačiai atrodė gražu. Vėliau pradėjo derinti spalvas: „Sudariau daržovių ir vaisių sąrašą pagal spalvas – žalios, raudonos, baltos. Puokštes komponuoju derindama pastelines arba, priešingai, ryškias spalvas.“ Daugelis renkasi ryškias, o puokščių autorei gražiau tamsios – baklažanas, juodasis ridikas, mėlynieji svogūnai. Visiems labai patinka rausvos, žalios ir geltonos spalvos puokštė, kurią sudaro perpjautas pusiau – baltas su juodais taškučiais ir visas drakono vaisius, ridikėliai, slyva, citrinos puselės, avokadas, mėtos. Daržovės ir vaisiai yra visų spalvų, tik sunku rasti grynai baltą. Kai reikia balto kalafioro, jai tenka apvažiuoti kelias parduotuves, nes daržovės dažnai būna pageltusios, patamsėjusios. „Sunkiausia buvo rasti kokybiškų daržovių ir vaisių prieš Kalėdas. Maniau, kad bus priešingai, net pasibaisėjau produktų kokybe. Tikriausiai parduotuvėje atrodau kaip išprotėjusi, kai kilnoju, vartau, apžiūrinėju ištraukusi iš maišelio kiekvieną vynuogę“, – šypsosi Karolina.

Vyrams – paprikos, moterims – braškės K. Samalė valgomas puokštes kuria iš vaisių, daržovių ir prieskoninių augalų. Kažin ar ilgai tos puokštės puošia namus ir džiugina žmones. Gal iš karto suvalgomos? Kartais užsakovai pageidauja, kad puokštė būtų kuo ilgiau graži. „Na, taip neišeina, graži ir šviežia bus vieną dieną. Juk vaisiai ir daržovės ne plastikiniai. Puokštės komponentai susmeigti ant bambukinių iešmelių, greičiausiai nuvysta prieskoniniai augalai, nes jų pamerkti negalima“, – tvirtina puokščių autorė. Karolinai smagu, kad valgomas puokštes renkasi ne tik vegetarai, veganai ar žaliavalgiai. Netiesa, kad ir vyrai nemėgsta puokščių. Jai smagu girdėti, kaip apibūdina vyrą, kuriam dovanos puokštę – aktyvus, sportiškas. Įdomią asmenybę rodo ir retas vardas, todėl puokštė turi būti drąsi, ryški, spalvota. Vyrams tinka puokštės su aitriosiomis paprikomis, česnakais, svogūnais. Moterys labiausiai mėgsta su braškėmis. Tikriausiai tokia kompozicija greitai atsiduria lėkštėje? Karolina nežino, koks puokščių likimas. Tik vieną kartą klientė pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kad puokštė visa išnarstyta ir suvalgyta. Įdomu dirbti, kai susiduri su iššūkiais. Karolinai kartą teko kurti puokštę žmogui, kuris laikosi ketogeninės dietos – jis serga diabetu ir nevartoja angliavandenių. Tai labai apribojo pasirinkimą – jokių šakninių daržovių ir kai kurių vaisių. Pavyko sukomponuoti puokštę iš lapinių daržovių, mėlynojo kopūsto ir avokadų.

Maloni veikla, o ne verslas Anksčiau Karolina dirbo poliklinikoje, jos specialybė – kineziterapeutė. Pirmus metus darbas labai patiko, antri metai buvo sunkesni. Ji pradėjo jausti nuovargį dėl didelio tempo, milžiniško pacientų srauto – nebuvo laiko įsigilinti į žmogaus problemas. „Daviau sau įžadą – jei pradėsiu jausti apatiją, mesiu darbą. Išdirbus trejus metus, teko priimti tokį sprendimą. Nors bijojau netekti darbo ir priklausyti nuo vyro, bet Justas mane palaikė“, – pasakoja kaunietė. Karolina pripažįsta, kad ilgai kankinosi, kol pagaliau apsisprendė išeiti iš darbo. Tuo metu pora planavo vestuves, po jų išvyko į Balį. Per pusantrų metų aplankė ir Indiją, Šri Lanką. Kelionės nutolino nuo kasdienio gyvenimo, nors pirmus metus ji graužė save, kad neturi darbo. Paskui nusprendė, jog reikia tiesiog paleisti kankinančias mintis: „Neprivalau nieko daryti, galiu tiesiog būti ar daryti tai, ką moku geriausiai.“ Ir staiga situacija pasikeitė. Viena draugė paprašė padaryti masažą dukrytei, kiti draugai panoro, kad parodytų mankštos pratimus. Dar vėliau atsirado puokštės. „Kai neliko vidinės įtampos, viskas susiklostė savaime“, – mano K. Samalė. Karolina įsidarbino vyro įkurtoje mažojoje bendrijoje, tik savo veiklos nevadina verslu: „Dar anksti kalbėti apie rimtą verslą, nes uždirbtų pinigų tikrai nedaug. Valgomų puokščių komponavimas – ne darbas, o maloni veikla.“ Sutuoktiniai sugalvojo kurti valgomas stalo dekoracijas, tačiau Lietuvoje nelabai kas tuo domisi. Karolina sako, kad lietuviai drąsūs ir kūrybingi, bet laikosi nusistovėjusių tradicijų.

Netradicinės vestuvės Karolina ir Justas susituokė Kauno botanikos sode – išvažiuojamoji santuoka, į vietą atvyko civilinės metrikacijos biuro darbuotojai. Vestuvių planuotoja pastatė palapinę kupolą, joje vyko ilga ceremonija: buvo mušamas gongas, jaunieji surištomis rankomis pylė raudoną ir pilką smėlį į vieną indą, skaitė savo svajones. Įdomu, kad kelios sutapo – ir Justas, ir Karolina norėtų gyventi svajonių namuose prie miško, išvažiuoti į kelionę, kur pamatytų dramblius. Po ceremonijos jaunieji kartu su svečiais pasivaišino nealkoholiniais kokteiliais, užkandžiais, tortu ir kartu su santuokos liudytojais pabėgo... pajodinėti žirgais į Anykščius. Šventė pasibaigė vėlai vakare, visi buvo išalkę, mieste ieškojo, kur pavalgyti. „Parodė labai gerą vietą – kebabinę. Mes susižvalgėme ir nutarėme dar paieškoti. Viešbutyje mums nurodė tą pačią kebabinę. Ten buvo ir picerija – neturėjome kitos išeities, užsisakėme picą su sūriu ir nutarėme pavalgyti gražioje vietoje prie atodangos. Pakeliui navigacija suklaidino ir paliko mus viduryje lauko. Jau buvo tamsu – išsitraukėme picas ir staiga tolumoje pradėjo šaudyti fejerverkai“, – prisimena Karolina. Kitą dieną jaunieji grįžo pas Karolinos tėvus į Rumšiškes. Pasirodo, visi svečiai ten susirinko ir labai smagiai atšventė. Jie pasodino už stalo ir jaunuosius. „Supratau, kad mes būtume jiems trukdę“, – juokiasi K. Samalė.

Įsiklauso į kūno poreikius Karolina – vegetarė, maitinasi augaliniu maistu, tik kartais neatsisako pieno, jei valgo pas draugus, tėvus, kavinėje ar kur nors gamtoje ir nėra kito pasirinkimo. „Mėsos nevalgau jau ketverius metus. Niekada nemėgau, dar paauglystėje norėjau jos atsisakyti, bet kai gyvenau su tėvais, valgiau mamos pagamintą maistą. Kartą mama pasakė: „Gaminkis pati, ką nori“, – prisimena ji. Kitokių mitybos alternatyvų Karolina ieškojo ir su vyru. Kartu dalyvavo sveikuolių festivalyje „Varom“, kuriame susidomėjo ne tik mityba, bet ir dvasinėmis praktikomis. „Maistas, sportas, poilsis, knygos, meditacija – viskas sukasi ratu“, – sako Karolina. K. Samalė susikūrė savitą mankštos sistemą – sujungė kalanetikos, pilateso, jogos elementus: „Įsiklausau į savo kūno poreikius.“ Kartais su vyru bėgioja lauke, nors tai Karolinai nepatinka. Kas kita – gryname ore mankštintis. Vienu metu ji lankė ir sporto klubą. Ypač patiko oro joga: naudojamas pakabintas minkštas, platus audinys, panašus į hamaką. Ant jo sėdint atliekami jogos pratimai – kabant ore kūnas atsipalaiduoja, gali į audinį įsisukti, suptis, pasikabinti žemyn galvą.

Vandenį veža iš šaltinio Kelis kartus per mėnesį Karolina ir Justas važiuoja iš Kauno atsivežti vandens iš šaltinio Lekėčių miške. Savo poreikiams prisipila tris 19 litrų talpyklas, dar pripila kelis indus anytai, kartais kartu važiuoja ir draugai. Šaltinių yra ir miške šalia Kauno, bet Samaliai įprato važiuoti į Lekėčių. „Mėgstame skaityti knygas, tik ne visada yra laiko. Laikomės tokio ritualo – vyras vairuoja automobilį, o aš garsiai skaitau kokią nors knygą. Renkamės psichologines, verslo, asmenybės tobulinimo temas“, – Karolina išsitraukia iš rankinės Timothy Ferrisso knygą „Keturių valandų darbo savaitė“ ir priduria, kad tokio pobūdžio knygos pakeitė jos ir vyro gyvenimą. Karolina pamini dar vieną knygą – Halo Elrodo „Mano nuostabus rytas“. Vadovaudamiesi joje perskaitytais patarimais, sutuoktiniai kiekvieną dieną keliasi tuo pačiu metu, kartu daro mankštą, medituoja, atlieka vizualizaciją –iškelia dienos tikslus. „Aš leidžiu sau gerai jaustis, būti sveikai, lengvai bendrauti su žmonėmis. Šiuos tikslus paleidžiu, neprisirišu prie savo minčių. Tai ir savitaiga – nuteikiu save kiekvienai dienai, kad galiu pasiekti viską, kaip ir kiekvienas žmogus šioje žemėje. Taip prasideda mūsų rytas“, – dalijasi mintimis K. Samalė.

Mokytoja gali būti ir katė Karolina šypsosi, kad daug ko pasimokyti gali ir iš savo katės. Ji geriausiai parodo, kaip gyventi „čia ir dabar“. Katė atsipalaidavusi ir mėgaujasi kiekviena akimirka – jei šviečia saulė, ji išsitiesia ir džiaugiasi šiluma. Pusryčiams sutuoktiniai dažniausiai išsiverda grikių košės. Kartais norisi blynų, ypač dabar, kai yra mėlynių – Karolina save vadina uogų žmogumi. Blynus ji kepa iš grikinių ir kvietinių miltų, augalinio „pieno“, nededa kiaušinių. Pietums verda sriubą, paruošia įvairių salotų su daržovėmis. Geria daug skysčių – dažniausiai vandenį, vietoj kavos renkasi žolelių arbatą. Labai retai, kai nėra kito pasirinkimo, geria juodąją arbatą. „Pastebėjau, kad vandens kiekis susijęs su ankstyvu rytu. Jei keliuosi penktą ryto, jau iki pusryčių išgeriu litrą vandens. Kūnas per naktį dehidratuoja, todėl kartais sunku atsikelti. Tai dėl prarastų skysčių, o ne dėl to, kad per mažai miego. Dabar žadintuvą pastatome kitame kambario kampe ir jam suskambėjus tuoj pat šoku iš lovos. Išgeriu vandens ir iš karto atsigaunu“, – sako Karolina ir tikina, kad jai nesunku anksti atsikelti ir žiemą. Tamsa jos visiškai netrikdo, jai smagu, kai aplink tylu, visi dar miega. Karolinai sunkiau, kai šalta.

Be alkoholio gyvenimas pasikeitė Karolina ir Justas dabar visai nevartoja alkoholio. Nors kai susipažino, dar abu nebuvo blaivininkai. „Supratusi, kad tai žmogus, su kuriuo planuoju savo ateitį, pradėjau galvoti apie vaikus. Juk nežinia, kada jie ateis į šeimą. Kam reikia rizikuoti, kenkti savo ir vaikų sveikatai? Taip natūraliai atsisakiau alkoholio. Vyras prie blaivaus gyvenimo būdo perėjo pamažu – susitikęs su draugais atsisakė vieną, kitą kartą išgerti“, – pasakoja K. Samalė. Pradėjusi blaiviai ir sveikai gyventi, Karolina tikina, kad jos sveikata, savijauta labai pasikeitė. Anksčiau ji daug dirbdavo, pavargdavo, valgydavo picas ir kitokį maistą per daug nesirinkdama, todėl jautėsi labai išbalansuota. Kai ėmė atidžiau rinktis maistą, rytais anksčiau keltis, sportuoti, prasidėjo naujas gyvenimas. Pasikeitė ir visa aplinka. „Atradome daug gerų žmonių. Juk viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Mes vertiname žmones ne kaip priešus, o kaip draugus. Prisimenu, kai dirbau poliklinikoje, ateina pacientai ir iš karto reiškia priekaištus, pretenzijas. Stengiausi gerai dirbti, bet jei nieko negali pakeisti, negali vienas eiti prieš srovę – tada geriau trauktis, nes paskęsi. Visada galima rasti išeitį, geresnį variantą, tik reikia įdėti daug pastangų“, – mano Karolina.

Spalvingas periodas Buvo laikas, kai jai nesinorėjo jokių spalvų, rengėsi juodais, tamsiais drabužiais, niekada nedažydavo plaukų, o dabar šukuosena šviečia ryškiai avietine spalva. Ji prisipažįsta: „Netikėtai spalviškai išsiskleidžiau. Kas bus toliau – žiūrėsim.“ Plaukuose plazdena ir papuošalas iš plunksnų, kurios simbolizuoja Karolinos laukiniškumą, artumą gamtai. Raibosios vištos ir erelio plunksnų simbolika svarbi – tokias išsirinko intuityviai ir stiprina savo dvasines savybes. Ir Justas nešioja pakabuką iš plunksnų. Karolina ir mineralų apyrankes nešioja tada, kai jaučia jų poreikį. Haulitai stiprina kvėpavimo takus, iš Saulės ir Mėnulio akmenų – stimuliuoja moteriškąją ir vyriškąją energiją, iš ametisto – skatina dvasinę praktiką. Pagrindinis Samalių gyvenimo tikslas – ramybė ir darna: „Pirmiausia savo šeimoje turime padėti vienas kitam. Mūsų tikslų sąraše yra ir materialinių dalykų, bet labiau akcentuojame savęs realizaciją, stengiamės atrasti savo paskirtį šioje žemėje. Norime daryti tik tai, kas mums patinka, nuo ko mums gera. Nereikia kankintis, nes gyvenimas per trumpas. Ir mes išgyvename nuosmukių, tada atrodo, kad viskas labai blogai, bet sunkumai užgrūdina ir sustiprina. Viską apgalvoji, perdėlioji prioritetus ir supranti, kad kažko išmokai iš tos pamokos. Pirmiausia reikia skleistis patiems, tada galėsi duoti ir kitiems. Kai gyveni su tokiomis nuostatomis, viskas klostosi natūraliai. Mes visada turime tiek, kiek mums reikia.“ Karolina tvirtina, kad neketina visą gyvenimą užsiimti viena veikla: „Išmokau daryti valgomas puokštes, noriu mokytis naujų dalykų ir tobulėti. Negali užsistovėti tame pačiame vandenyje – rutina vargina.“

Rita ŠEMELYTĖ

Justo SAMALIAUS nuotraukos

Dalintis
2024/04/19

Investavimas į naujausias technologijas tampa neatsiejamas nuo žemės ūkio veiklos sėkmės

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambyno“ karuselinės melžimo aikštelės atidarymo renginyje. Šis penkis ūkius vienijantis pieninės galvijininkystės kooperatyvas, veikiantis ja...
2024/04/19

Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes

„Žemės drebėjimai kyla ne tik dėl geologinių priežasčių, bet ir dėl žmogaus veiklos, tarkim, išgaunant žemės gelmių išteklius. Tad seisminiai stebėjimai būtini ir mūsų šalyje – jie svarbūs tiek mokslui, tiek visuom...
2024/04/19

Ūkininkai Vilė ir Vidmantas Navickai apie gyvenimo etapus jungiančias vertybes

Iš kartos į kartą perduodamas atsakingas požiūris į žmones ir gyvulius, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, darbą, aplinką – svarbios Alytaus r. ūkininkaujančių Vilės ir Vidmanto Navickų gyvenimo etapus jungiančios vertybės. Ji...
2024/04/19

Pavasarinės sėjos tempą diktuoja gamta

Atėjus pavasarinės sėjos metui, ūkininkai vis dažniau žvalgosi tiek į žemę, tiek ir į dangų. Ir kaip nesižvalgysi, jei balandžio vidurys „nudžiugino“ stipriomis šalnomis, o dažną dieną įkyriai lyja ir šiluma nesiekia nė 1...
2024/04/19

Dzūkai jau kviečia grybauti

Dzūkijos nacionaliniame parke balandžio 20 d. prasidės grybavimo sezonas. Direkcija kviečia eiti miškan ir ieškoti pavasarinių grybų. Vieni tokių – bobausiai.
2024/04/19

KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą.
2024/04/19

Šienligės rizikos „banginiai“ – kaip juos suvaldyti?

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis. Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėm...
2024/04/19

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį į svarbiausius susietosios paramos už plotą reikalavimus.
2024/04/19

„Vičiūnai“ pasitraukė iš Rusijos

Po beveik dvejus metus trukusio pardavimo proceso „Vičiūnų grupė“ pardavė Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse veikiančias logistikos bei prekybos įmones. Tokiu būdu bendrovė visiškai pasitrauk...