Karščiai išryškino ir vandens tiekėjų, ir kaimo žmonių bėdas

Didelę dalį Lietuvos niokojant nesibaigiančiai sausrai, nemažai Žemaitijos rajonų šios problemos nejaučia. Kai kur užderėjo nebloga žolė, tad pašarų atsargų ūkininkai prisiruošė net daugiau nei pernai. Žieminių kultūrų laukai vešlūs, kai kur net per daug – jau sugulė. Vis dėlto yra vietovių, kurias, kaip ir tam tikras sritis Aukštaitijoje ar Dzūkijoje, lietaus debesys aplenkė; ten gyventojai susiduria su nusekusių tvenkinių bei šulinių problema, stokoja vandens galvijams pagirdyti, ir šiaip vandens tiekimo sutrikimai ten dažnesni nei įprastą vasarą.

Nors sausros nėra

Kalbinti Skuodo, Klaipėdos ir Kretingos rajonų ūkininkai nepeikė pirmojo vasaros mėnesio, sakydami, kad davė jis ir šilumos, ir vandens. Visgi pašnekovai Telšių bei Mažeikių rajonuose „Ūkininko patarėjui“ kalba visai apie kitus reikalus.

Telšių r. Upynos k. ūkininkaujantis Arūnas Usis neslėpė, kad šiemet iš pirmosios žolės paruošė perpus mažiau pašarų nei praėjusiais metais. „Pernai pirmoji žolė buvo gera – prisiruošėme tiek, kad dar šios vasaros pradžioje ja šėrėme galvijus. Šiųmetė žolė itin prasta. Jei pernai iš hektaro paruošdavome 25 ritinius pašaro, šiemet – perpus mažiau. Tikimės, kad pašarų atsargas pavyks papildyti iš atolo, o jį stengsimės nuimti bent jau du kartus. Kas susiję su krituliais mūsų krašte, tai pateiksiu tokį savo stebėjimą. Prie namų esame įsirengę kritulių matuoklę: nuo balandžio 1 d. iš viso prilijo 25 mm. Tiesa, pastaruoju metu kritulių kiek pagausėjo, tik kažin ar tai išgelbės žolės derlių“, – sakė A. Usis.

Kai kurie ūkininkai nuganė ne tik ganyklas, bet ir žiemai skirtų pašarų plotus, todėl dabar jie atsidūrė aklavietėje – iš ko pasigaminti šieno ar šienainio?

Džiaugėsi bebrų užtvanka

Kritulių gausa negali pasigirti ir Mažeikių r. kaimų gyventojai. Židikų seniūnė Skirmutė Stasytė ŪP pasakojo, kad sausra jų krašte tebesitęsia ir dabar.

„Jei kalbėtume apie vandens tiekimą gyventojams, tai didelių problemų gal ir nėra. Tam teigiamos įtakos turėjo vasaros sezonui atidaryta antroji vandenvietė, tiekianti centralizuotą vandenį mūsų gyvenvietei. Vandens spaudimas dėl gausaus vartojimo gal ir sumažėjęs, ypač tolimesnėse trasos dalyse, tačiau didelių rūpesčių dėl to gyventojai neturi ir tuo nesiskundžia. Kiek žinau, per karščius žmonės laisto ir daržus, ir šiltnamius. Nors apskritai vandens lygis natūraliuose gamtiniuose telkiniuose sumažėjęs daugiau kaip 30 cm. Kaimo gyventojai šiuo vandeniu ir galvijus girdo, ir daržus laisto“, – pasakojo seniūnė.

Netikėtą smūgį daliai gyventojų sudavė melioratoriai, šią karštą vasarą nusprendę išardyti bebrų užtvankas. „Važiuodama iš Mažeikių mačiau, kad valomi melioracijos grioviai. Vienoje vietovėje bebrai buvo užtvenkę melioracijos griovį, ten susidarė visai normalus tvenkinys. Toje vietoje žmonės savo gyvulius girdydavo, tačiau užtvanką išardžius vanduo nuseko, tad joks galvijas iš menkos kanalo srovės neatsigers. Žmonėms teks vandenį į ganyklas gabenti kitais būdais“, – sakė Židikų seniūnė S. Stasytė.

Nuostolis – 90 proc.

UAB „Mažeikių vandenys“ Vandens tiekimo infrastruktūros skyriaus vadovas Vygintas Ligeikis informavo, kad tokia sausa vasara kaip šiųmetė atskleidžia ir vandens tiekėjų problemas. Jų, pasirodo, esama ne vienos.

Rajone ir sausiausią vasarą vandens tiekimas nenutrūksta, tik kai kada paaiškėja tam tikros techninės problemos. Pavyzdžiui, Krakių gyvenvietėje kažkada buvo pražiūrėti tokie techniniai sprendimai kaip vamzdžių diametras. Esant padidėjusiam vandens suvartojimui tai turi nemažos įtakos. Dar viena problema – vartotojų vykdomos vagystės, nes dėl jų taip pat gali atsirasti vandens trūkumas. Kaimiškose vietovėse vandentiekio trasos dažniausiai senos, sovietinių laikų, jos eina per gyventojų daržus, kiemus, t. y. tokias vietas, kurias kontroliuoti labai sudėtinga. Ten sugebėta įsirengti nelegalius vandens paėmimo taškus, nefiksuojamus jokiais matavimo prietaisais, ir naudoti tokį vandenį daržams ar vejoms laistyti. Būna, kad ant tokios trasos pasistato šiltnamį, ir niekas nežino, kaip tas vanduo naudojamas. Tik avarijos atveju mūsų darbuotojai pamato realią situaciją“, – pasakojo atsakingas „Mažeikių vandenų“ darbuotojas.

Paklaustas, kiek tokiais metodais gali būti pavagiama vandens, V. Ligeikis pateikė pavyzdį, kad atokiuose kaimuose nustatomas ir 90 proc. nuostolis, kitaip sakant, vandens tiekėjui sumokama tik 10 proc. suvartoto vandens kainos.

Pila į šulinius

„Sausą vasarą nusenka ir šachtiniai gyventojų šuliniai, vandens lygis juose pažemėja tiek, kad jo pasemti nebeįmanoma. Tada kreipiamasi į mūsų bendrovę paslaugos – pripildyti šulinį atvežtinio vandens“, – sakė V. Ligeikis.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti ne toks jau ir brangus malonumas: sumokėjai eurą (maždaug tokia tiekiamo vandens kaina), ir papildomas kubinis metras vandens jau tavo šulinyje. Tačiau pasirodo, kad viskas ne taip paprasta.

„Pati vandens kaina nėra didelė, daug brangiau kainuoja automobilis, vairuotojo darbo užmokestis. Todėl, viską sudėjus, gyventojo išlaidos susidaro ne tokios jau ir mažos“, – paaiškino ŪP pašnekovas.

Pasidomėjome bendrovės teikiamų paslaugų kainomis jos interneto svetainėje. Antai automobilio „ZIL 130“ su autocisterna pirmos valandos kaina – 50 Eur, kiekviena kita valanda įkainota 20 Eur. Tad jeigu kur atokesnėje vietovėje išnyko žmogaus šulinio vanduo, kelių kubinių metrų vandens atvežimo kaina gali išaugti ir iki šimto eurų.

Ne visi vandens tiekėjai tokią paslaugą teikia. Pavyzdžiui, „Plungės vandenų“ Kaimų seniūnijų vandentvarkos padalinio viršininkas Gediminas Česnauskis sakė, kad jie net nerenka informacijos apie išsekusius šulinius.

„Mes informacijos apie šachtinius šulinius nerenkame ir jų būklės nesekame. Ankstesniais metais būdavo, kad gyventojai atvažiavę guosdavosi dėl nusekusio vandens šuliniuose, prašydavo, kad užpildytume savo vandeniu. Kadangi tokios paslaugos mūsų bendrovė neteikia, niekuo padėti negalėdavome“, paaiškino G. Česnauskis.

Kai trūksta vamzdis

Plungės r. Šateikių gyvenvietės seniūnas Zigmantas Strumyla pateikė pavyzdį, kaip prieš šventes jų gyvenvietėje trūkęs vandens tiekimo vamzdis tapo dviejų dienų galvos skausmu gyventojams.

„Šateikiuose trūko vandentiekio vamzdis. Problemą tikriausiai būtų pašalinę per kelias valandas, tačiau visai šalia avarijos vietos buvo ir ryšių kabelis. Vandentiekio darbuotojai nustatė avarijos vietą, o norėdami atkasti trūkusį vamzdį turėjo įsitikinti, kurioje tiksliai vietoje praeina ryšių kabelis. Žinote, kaip dabar yra, ryšininkai yra sustambinę savo padalinius, ne kiekviename rajone jų atstovų rasi. Taip buvo ir šį kartą: kol atvažiavo specialistas ir parodė, kurioje tiksliai vietoje ryšių kabelio esama, praėjo pusantros paros. Ir visą tą laiką žmonės buvo be vandens. Centralizuotas vandens tiekimas įrengtas Šateikių, Aleksandravo ir Narvaišių gyvenvietėse, gerai seniūnijoje sutvarkyti ir valymo įrenginiai, tad, kalbant apskritai, gyvename neblogai“, – kalbėjo Šateikių seniūnas Z. Strumyla.

Didelių bėdų šiame krašte dėl sausros nesama – būta ir lietaus, ir net liūčių. Vis dėlto atviruose telkiniuose vandens lygis pažemėjęs. Nepaisant to, gyventojai į seniūną dar nesikreipė ir pagalbos neprašė.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas