Kas nori ant ūkininko joti?

Lyg vandenin įmesto akmens ratilais pasklido pasipiktinimas dėl viešais komentarais pagarsėjusios Seimo narės ūkininkams mestų kaltinimų naudojimusi lengvatomis ir mokesčių nemokėjimu. Žibalo į ugnį dar papylė ir LR finansų ministras, pareiškęs, jog bus peržiūrėta visa šalies mokesčių sistema, tad susiklosčiusiai situacijai neliko abejingi ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo nariai, kovo 24 d. posėdyje kartu su LR Seimo Kaimo reikalų komiteto, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) atstovais nagrinėję šalies žemdirbiams nerimą keliančias aktualijas.

Lengvatos kol kas nebus naikinamos
Itin plačiai pastaruoju metu eskaluojamą ūkininkų mokamų mokesčių temą pradėjusios LR Seimo narės Aušros Maldeikienės nuomone, dėl mokamų ES tiesioginių išmokų mūsų ūkininkai prilyginami biudžeto išlaikytiniams, dėl per mažų šalies medicinos ir švietimo darbuotojų atlyginimų taip pat kalčiausi ūkininkai. Prisidengiant Valstybės kontrolės pateiktais 2013 m. duomenimis, ūkininkams prikaišiojamos bene 25 mokesčių lengvatos, kažkodėl nekreipiant dėmesio, kad didesnė dalis jų galioja ir kitiems individualią veiklą vykdantiems asmenims.
Dažniausiai „linksniuojamus“ mokesčius ir ūkininkams taikomas išlygas LŪS atstovams pristatė ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, akcentavusi, kad visoje ES vienodos sistemos nėra, kad kiekvienos šalies taikomomis lengvatomis naudojasi ne tik ūkininkai, bet ir visi tos šalies ūkio subjektai. Daugelyje šalių žemės ūkis laikomas specifine veikla, itin priklausoma nuo išorinių veiksnių, todėl jose yra išimtinės lengvatos tik ūkininkams, o Lietuvoje, pasak R. Mininienės, vyrauja vadinamasis „miksas“, pvz., gyventojų pajamų mokesčio lengvata taikoma visai individualiai veiklai, ne tik ūkininkavimui. Aptarusi daugiausia rezonanso sukėlusį socialinio draudimo mokestį, PVM mokėtojo statusą, specifinės veiklos nulemiamas ūkininkų mokesčių „lubas“, Finansų ir biudžeto departamento direktorė atkreipė LŪS prezidiumo narių dėmesį, jog šiuo metu nė viena ministerija nėra pateikusi jokio siūlymo, kad reikėtų kurią nors lengvatą ūkininkams panaikinti. „Vyriausybėje yra numatoma peržiūrėti visas mokestines lengvatas, įvertinti jų efektyvumą, socialinį teisingumą ir tik tada teikti siūlymus, – sakė ji. – Peržiūrėti ketinama visas lengvatas, ne vien ūkininkams taikomas, o pasiūlymus planuojama teikti š. m. trečiojo ketvirčio pabaigoje.“
LŽŪKT Ūkio apskaitos skyriaus vadovė Zita Sinickienė LŪS posėdžio dalyviams pateikė konkrečių rekomendacijų dėl mokesčių mokėjimo ir deklaravimo naujovių bei ragino ūkininkus aktyviau jomis domėtis LŽKŪT rajonų biuruose.

Seimo narę – teisman ar priešingai – padėkoti?
„Mūsų rinkimų programoje mokesčių didinimo ūkininkams nebuvo, – tikino LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Aurimas Gaidžiūnas. – Žemės ūkis Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra ypatinga sritis, ir mes tikrai nesiruošiame šių mokesčių kelti.“ Kurstymu ir politinių dividendų rinkimu ūkininkų lengvatų temą pavadinęs LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Rimkus pabrėžė, jog „lengvatų turi visi verslo sluoksniai. Valdantieji nori inventorizuoti valstybę, išsiaiškinti realią padėtį, po to jokių sprendimų be konsultacijų su žemdirbiais ir jų pritarimų nebus daroma“. Tačiau Seimo narių entuziazmu, jog „gerai, kad buvo greitai sureaguota į šią temą“ suabejojo Plungės ūkininkų sąjungos pirmininkas Marijus Kaktys, pastebėjęs, jog rajonuose nei tos greitos reakcijos, nei svarių argumentų iki šiol nesigirdi…
Nors LŪS posėdžio metu nuskambėjęs Vilhelmino Janušonio, Pasvalio ūkininkų sąjungos pirmininko siūlymas privačia tvarka paduoti A. Maldeikienę į teismą už garbės ir orumo įžeidimą sulaukė audringo pritarimo, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininko Zigmanto Aleksandravičiaus pastaba pakreipė diskusiją kita linkme: „Turime poniai Maldeikienei padėkoti. Gal tokiu būdu sukeltas triukšmas pagaliau atkreips visuomenės dėmesį į realią padėtį žemės ūkyje?“
Pasak Jono Talmanto, LŪS pirmininko, vertėtų visuomenei pateikti duomenis apie ūkininkų skolas – bendra jų suma turbūt viršytų visą Lietuvos turtą. „Mažai viešojoje erdvėje kalbama apie konkrečius skaičius: kiek ūkininkai yra įsiskolinę bankams, kiek jie per metus sumoka palūkanų, kiek Lietuvoje kainuoja žemė, kurios įsigijimo ūkininkas negali traukti į veiklos išlaidas, kiek kartų mažesnes tiesiogines išmokas gauna mūsų ūkininkai, palyginti su kitų šalių ūkininkais.“ Lietuvos ūkininkų gaunamos neapmokestinamos tiesioginės išmokos yra mokamos kaip kompensacija už praradimus, vykdant aplinkai naudingą veiklą ir nėra laikomos uždirbtomis pajamomis. Be to, jos mokamos visose ES šalyse, o Lietuvoje yra vienos mažiausių, palyginti su kitų ES šalių ūkininkais, ypač su senosiomis Europos šalimis (skiriasi 2–3 kartus).
Plačiosios visuomenės taip pat nepasiekia ir kitokie duomenys, pvz., „kiek ūkininkai sukuria pridėtinės vertės parduodami produkciją, perdirbdami, įsigydami įvairiai ūkio veiklai reikalingas priemones“, – rašoma LŪS posėdžio darbotvarkėje.

Parama ne tiems, kam reikia
Kovo pabaigoje Žemės ūkio ministerija svarsto Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos teikimo kryptis 2017 metais. Pasak šį klausimą LŪS posėdyje pristačiusios Mildos Jusienės, ŽŪM Kaimo plėtros departamento kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiosios specialistės, ketveriems metams turima 150 mln. Eur suma turėtų būti teikiama supaprastinta tvarka, nustatant maksimalų 50 tūkst. Eur paramos dydį. Šįkart atsisakoma 2016 m. taikytos schemos, kai parama buvo skaičiuojama atsižvelgiant į ūkio ekonominio dydžio matavimo vienetą (EDV).
„Atrodo, kad parama atiteks ne tiems, kam jos reikia, o tiems, kurie patys ją gali teikti“, – komentavo Algirdas Grotuzas, Elektrėnų ūkininkų sąjungos pirmininkas. LŪS rajonų atstovai numatomam paramos skyrimo mechanizmui išsakė daug kritikos, įžvelgdami nevienodų sąlygų sudarymą atskiriems žemdirbystės segmentams, abejotinus prioritetus ir bendros šalies ūkio vystymo strategijos trūkumą. „Apie 48 tūkstančius ūkininkų pretenduoja į tuos pusantro milijono. Jei visus sumesim į krūvą, nebus jokio efekto, – įsitikinęs Raimundas Juknevičius, Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas. – O kaime ir taip jau didelė atskirtis jaučiama – parama daugiausia investicinė, yra ir visai jos negavusiųjų.“ Pasak Lilijos Šermukšnienės, LŪS Joniškio skyriaus pirmininkės, ūkiai, negavusieji paramos, nebeturi jokios perspektyvos ne tik stiprėti, bet ir išlikti.
Nustatyti aiškius prioritetus negavusiesiems paramos, didinti jiems vertinimo kriterijais skiriamų balų skaičių, įvesti kontrolės priemones tikriems jauniems ūkininkams atskirti nuo „popierinių“ ar tėvų įdirbiu prisidengiančių, sudaryti vienodas sąlygas visoms žemės ūkio šakoms, neskirstant į augalininkus, gyvulininkus, grūdininkus ir pan. – tokie pasiūlymai, nuskambėję LŪS posėdžio metu, perduoti ministerijos atstovams, taip pat ir J. Talmanto pristatyta didžiųjų žemdirbių asociacijų suderinta pozicija dėl paramos skirstymo kriterijų.

Priminti nevykdomi Vyriausybės pažadai
Posėdyje diskutuota ir dėl 2016 m. pradėtų projektų – nemažai jų dėl kritusių kainų ir kokybės nebeatitinka pelningumo kriterijaus rodiklių. LŪS posėdyje dalyvavusio žemės ūkio viceminstro Dariaus Remeikos ūkininkų atstovai teiravosi, ar bus taikoma „amnestija“ į tokią situaciją patekusiems ūkininkams, ar bus laikomasi pažado atrasti papildomų lėšų paramai. Pasak Plungės ūkininkų vadovo M. Kakčio, ir antrasis aptariamos rėmimo programos ramstis yra sumažėjęs, ir nacionalinio biudžeto prisidėjimo procentas šįkart mažesnis, o pažadai, jog bus ieškoma daugiau pinigų, girdėti ne kartą…
Žemės ūkio viceministrui buvo priminta ir įsisenėjusi melioracijos, ir tausojamosios žemdirbystės traktavimo problema, dar kartą keltas klausimas dėl beveik 40 mln. eurų, „pasiskolintų“ miestams šildyti iš investicinio kelių plėtros fondo ir niekaip negrąžinamų, nors, anot J. Talmanto, avarinės būklės kaimo keliais ūkininkai jau nebeišvažiuoja. LŪS atstovai atkreipė D. Remeikos dėmesį į galvijų veislininkystės sritį, kur be jokios kontrolės ir atsakomybės sėklinimo paslaugas palengva perima užsienio kapitalas.
„Žemės ūkis turi tapti valstybės strategija, – posėdžio metu teigė žemės ūkio viceministras. – Tokia yra ir ministro, ir ministerijos pozicija. Gerai, kad žemdirbiai diskutuoja, tariasi ir kartu ieško tinkamiausių sprendimų.“ LŪS pateikta rezoliucija dėl žemdirbių aktualijų, anot jo, bus nagrinėjama aukščiausiu lygiu.

Ūkininkų vardu turėtų kalbėti tik jie patys
Tačiau šiandienos aktualijomis begyvenantys ūkininkai primiršo, jog ateitis labai sparčiai tampa dabartimi. Taip atrodo LŪS tarptautinių ryšių koordinatorei Jovitai Motiejūnienei, formuojančiai ūkininkų poziciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų. „Turime unikalią galimybę Europos Komisijai pateikti savo nuomonę, kaip ir kokiomis sąlygomis Lietuvos ūkininkai norėtų gyventi ES, koks turėtų būti BŽŪP biudžetas, kokių tiesioginių išmokų jiems reikia, kokios paramos kaimo plėtrai, kooperatyvams ir t. t.“, – ragino ji, LŪS nariams pateikdama preliminarias kaimyninių šalių pozicijas. Beje, latvių žemdirbių nuomonė LŪS nariams pasirodė tokia artima, jog pasigirdo siūlymų ją tiesiog nukopijuoti: „Lygios konkurencinės sąlygos ir vienodos tiesioginės išmokos visoms ES šalims, o šalims, kurių ūkininkai šiame periode gavo mažesnes išmokas nei ES vidurkis, sudaryti atskirą biudžetą kompensacijoms už negautas išmokas esamuoju laikotarpiu – už nelygių konkurencinių sąlygų sudarymą ir neužtikrintą ES sąžiningumo principo laikymąsi.“
Lietuvos ūkininkų atstovai palaikė ir šią Latvijos kolegų siūlomą nuostatą: „Tobulinti aktyvaus ūkininko apibrėžimą ES mastu užtikrinant, kad išmokos būtų skiriamos ūkininkams, o ne žemės savininkams.“ Tačiau kol kas Lietuvos ūkininkų pozicija, anot J. Motiejūnienės, – tuščias popieriaus lapas, kurį būtina kuo skubiau užpildyti, kad Europos Komisijoje ir kitose ES struktūrose Lietuvos ūkininkų vardu nebūtų manipuliuojama, kad už juos bet kas bet ko nekalbėtų.

Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos