Kelių remontas pakvipo korupcija

Ūkininkas Antanas Tarvydas įsitikinęs, kad vietoj žvyro UAB „Omta“ ant miško kelio supylė pigesnį statybinį smėlį.

Privačių miškų savininkams valstybės nustatytas 5 proc. apyvartos mokestis turėtų užtikrinti kokybišką miško kelių remontą, tačiau net ir itin daug kainuojantys darbai kartais keliui padaro daugiau žalos nei naudos. Toks atsitikimas įvyko Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijoje, kur po remonto bendro naudojimo miško kelias tapo sunkiai pravažiuojamas. Tenenių ūkininkai mano, kad didžioji dalis iš valstybės miško kelių priežiūrai ir remontui skirtų 97 tūkst. Eur galėjo nutekėti į privačias projekto sumanytojų ir jo vykdytojų kišenes. Spėliones kursto ir neseniai Specialiųjų tyrimų tarnybos pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo Rietavo miškų urėdijoje bei urėdo nušalinimas nuo darbo.

Nuolat šiuo bendro naudojimo keliu važinėjantis Antanas Tarvydas bene tris dešimtmečius dirbo Tenenių girininku, todėl gerai žino kiekvieną šio kelio vingį.
Pasak A. Tarvydo, miškininkams ir miško savininkams nereikia aiškinti, kad kelias yra brangus ir visiems reikalingas infrastruktūros objektas, todėl ir pats yra nemažai prisidėjęs jį remontuojant. Kadangi keliukas veda į jo nuosavą mišką, kurio ūkininkas turi net 500 ha, kai kasė tvenkinius, iš savo žemės vežė ir ant to kelio pylė žvyrą. Bet bėgant laikui pakelėse jį peržėlė žolės, važiuojamąją dalį susiaurino užaugę krūmai.
„Būtų užtekę kelią kokybiškai nugreideriuoti, iškirsti krūmus ir išvalyti pralaidas, bet nemokšos darbininkai padarė blogiau nei buvo. Užuot žvyrą nuo kelio pakraščių suvertę į vidurį, jie pasielgė atvirkščiai – velėnas su visu žvyru suvertė į griovius. Kelio danga dar labiau suplonėjo, o grioviai kai kur susilygino su kelio važiuojamąja dalimi. Užverstos net pralaidos – tik visiškas nemokša galėjo taip padaryti. Dabar po smarkesnio lietaus net lengvasis automobilis palieka gilias provėžas, o miško technika šiuo keliu nė nebandyk važiuoti“, – piktinasi ūkininkas, nusprendęs, kad su niekdariais kovoti galima tik viešumu.
A. Tarvydas teisus: važiuojant miško keliuku akivaizdu, kad nei grioviai valyti, nei krūmai kirsti – jei nebūtų kai kur papilta po kelias saujas žvyro, galima būtų sakyti, kad Tenenių kelias jokio remonto nematė.
Tačiau jis vyko ir UAB „Omta“, užsiimanti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, už darbą iš Rietavo miškų urėdijos gavo 110 tūkst. Eur. Darbai priimti, todėl galima numanyti, kad užsakovai kelio remontu patenkinti.

Nekokybiškas darbas – urėdui norma?
Kad kelio remontas nebuvo kokybiškas, rodo ir techninę priežiūrą atlikusios UAB „Mickoma“ direktoriaus Algirdo Mickaus raštas Rietavo miškų urėdui. Jame juodu ant balto užfiksuoti kelio remonto defektai: viena pralaida užnešta žemėmis ir įlūžusi, dviejuose girininkijos kvartaluose per didelis kelio sankasos nuolydis, esančiame griovyje yra kelio sankasos nuovalų, daug ir kitų problemų.
Išgirdęs ūkininkų priekaištus, Rietavo miškų urėdas Vaidotas Šliogeris net nenustebęs.
„Sako, normalu, kad po kelio remonto išlenda brokas, esą tam ir skirtas 2 mėnesių terminas, kad būtų galima ištaisyti trūkumus. Terminas baigėsi lapkričio viduryje, bet mūsų kelias nepagerėjo. Darbininkai atvažiavę vienoj kitoj vietoj pasikrapštė: sugriovė bebrų užtvanką, sutvarkė gal net pačių sulaužytą pralaidą, nuleido per griovio viršų jau besiveržiantį vandenį – ir viskas. Pagal sąmatą turėjo išpilti 30 kub. m žvyro, bet mes išmatavę šiaip ne taip suskaičiavome tik 6 kub. m – o kur kiti 24, neaišku“, – kraipė galvą miško keliu nuolat važinėjantis ūkininkas A. Tarvydas. Labiausiai jis nustebo sužinojęs, kad krūmų kirsti net nebuvo numatyta.
Ūkininko nuomone, tai, ką padarė kelią neva remontavę darbininkai, labiausiai tiktų vadinti darbų imitacija, nes niekaip neaišku, už ką urėdija sumokėjo bene 110 tūkst. Eur.
Įtarimų kyla ir dėl to, kad rangovas keliui remontuoti buvo parinktas uždarame viešųjų pirkimų konkurse. Į jį valstybės įmonės vadovai kvietė ką norėjo – tokios yra Rietavo miškų urėdijos Viešųjų pirkimų taisyklės.
Konkurse dalyvavusios UAB „Transjuda“ vadovai tikina, kad kelią galėjo suremontuoti pigiau, tačiau Rietavo miškų urėdija į konkursą jų nekvietė. O nekvietė dėl to, kad bendrovė jau buvo laimėjusi bylą prieš urėdiją dėl ankstesnio viešųjų pirkimų konkurso. Teismas konstatavo, kad urėdija nesilaikė pirkimo paskelbimo tvarkos, pažeidė supaprastintų pirkimų taisykles ir Viešųjų pirkimų įstatymą bei jame nustatytą skaidrumo principą, todėl skyrė urėdijai 1 117,56 Eur baudą ir pareikalavo, kad Rietavo miškų urėdija padengtų UAB „Transjuda“ bylinėjimosi išlaidas.
„Rietavo miškų urėdijoje tokia jau tvarka. Nepatenkintiems konkursų rezultatais urėdas ne kartą pareiškė, kad viešieji pirkimai yra urėdijos asmeninis reikalas“, – stebėjosi ūkininkas.

Miško savininkai urėdija nepasitiki
A. Tarvydas ir kiti miško savininkai, važinėjantys Tenenių keliu, nežada nuleisti rankų – žino, kad jei nieko nedarys, į savo valdas netrukus visai neįvažiuos. Po lietaus miško kelyje dabar jau klimpsta net ir tušti miškavežiai. Tačiau pikčiausia, kad kol valstybė iš privačių miškų savininkų nereikalavo 5 proc. mokesčio nuo miško apyvartos, keliai buvo nepalyginamai geresni.
„Visi sako, kad privačių miškų savininkai gadina kelius, todėl jie tokie prasti. Mes kelius saugome, nes galime pasirinkti, kada iš miško vežti medieną. O štai valstybinių urėdijų darbuotojai gamybą vykdo visus metus ir nežiūri, lyja ar sninga – jei reikia vežti medieną, važiuoja ir veža“, – tvirtina teneniškiai.
Jų argumentai nenuginčijami: po to, kai iš Kvėdarnos seniūnijos Kalniškių kaime esančio urėdijos sandėlio buvo išvežta mediena, kelias tapo neįveikiama klampyne – dabar tuo keliu negali važiuoti nė vienas toliau esančių privačių miškų savininkas.
A. Tarvydas ir jo kolegos tikina sutinkantys, kad privačių miškų savininkai turi finansiškai prisidėti tvarkant miško infrastruktūrą, tačiau abejoja, ar kelių remontui skirtas lėšas valdyti galima skirti urėdijoms, kuriose neretai klesti nekontroliuojama korupcija.

STT įtarimai – irgi dėl kelio remonto
Kad ūkininkų pasvarstymai gali turėti rimtą pagrindą, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų vizitas į Rietavo miškų urėdiją. Ir ne dėl ko kito, o būtent dėl kelių remonto.
Šiemet STT kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad jos darbuotojai patikrintų Rietavo miškų urėdijos vykdytą pirkimą Žadvainių girininkijos Volungiškės miško kelio remonto darbams atlikti. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadose teigiama, kad atliekant procedūras buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas. Pavyzdžiui, konkurso sąlygose buvo netiksliai įvardyta, kokie reikalavimai keliami darbus atliksiantiems specialistams, todėl iš viešųjų pirkimų konkurso buvo pašalintos bendrovės „Mato ranga“, „Plungės lagūna“, „VVARFF“, „Žemaitijos keliai“ ir „Transjuda“.
STT sulaikius Rietavo miškų urėdą viešai pasklido žinia, kad konkursą laimėjo ir darbus pagal fiktyvią darbų sąmatą atliko V. Šliogerio proteguojama įmonė. Taip pat įtariama, kad jis iš savanaudiškų paskatų protegavo sau palankias įmones ir kituose Rietavo urėdijos viešuosiuose pirkimuose bei kitokiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba.
Rietavo miškų urėdas V. Šlio­­­geris teismo sprendimu pusei metų nušalintas nuo pareigų.

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Petro DARGIO nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.