Kiauliena Lietuvoje brango, brangsta ir dar brangs

Kiaulienos supirkimo kainos Lietuvoje per metus išaugo labiausiai, palyginti su kainomis kitose Baltijos valstybėse. Tai nieko gero nežada vartotojams, nes jau praėjusiais metais kiaulienos pardavimo kainos stipriai padidėjo, o tendencijos tokios, kad kiauliena brango ir, ko gero, dar brangs. Lietuvoje užauginamų kiaulių vietos rinkos poreikiams patenkinti nepakanka, didėja importuojamos kiaulienos poreikis. Nesant vidinių rezervų, didėja priklausomybė nuo išorinių rinkų.

Kiaulių sumažėjo beveik dvigubai

Latvijos žemės ūkio ministerijos paskelbtais duomenimis, pernai lapkritį vidutinė kiaulienos supirkimo kaina Lietuvoje buvo 180,4 euro už 100 kilogramų. Tai 39,1 proc. daugiau nei tą patį 2018 metų mėnesį. Vidutinė kiaulienos supirkimo kaina Lietuvoje pernai lapkritį buvo 3,2 proc. mažesnė už vidutinę Europos Sąjungoje (ES) (186,4 euro). Latvijoje kiauliena per metus pabrango 33,7 proc. iki 186,4 euro, Estijoje – 18,7 proc. iki 171,4 euro už 100 kilogramų. Vidutinė kiaulienos supirkimo kaina ES per metus išaugo 37,3 procento. Danijoje kainos pakilo vidutiniškai 53,2 proc., Vokietijoje – 38,7 proc., Lenkijoje – 38,2 procento.

„Kiaulienos supirkimo kainos labai priklauso nuo bendros situacijos. 60 proc. kiaulienos Lietuva įsiveža iš ES šalių, o Europoje kiaulienos kaina auga net labiau nei pas mus, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas, tyrėjas Albertas Gapšys. – Seniau, prieš maždaug penkiolika metų 50 proc. kiaulių buvo auginama smulkiuosiuose ūkiuose, ir 50 proc. – stambiuosiuose, vadinamuose kompleksuose. Kai pasaulinėje rinkoje išaugo grūdų kainos, daugelis smulkių ūkininkų, kurie augino kiaules ir ruošė joms pašarus iš savo grūdų, nusprendė, kad jiems naudingiau parduoti grūdus, nei auginti jais šeriamas kiaules. Smulkiųjų kiaulių augintojų tuomet sumažėjo tris kartus.“

Dėl to šalyje ėmė trūkti kiaulių, bet, pasak A. Gapšio, beveik nieko nebuvo daroma, kad būtų atstatytas prarastas kiaulių kiekis. Prieš pusantro dešimtmečio šalyje buvo laikoma virš milijono kiaulių vienu metu, o dabar – apie 600 tūkst. Kiaulių sumažėjo beveik perpus.

„Nors situacija pasikeitė, nes grūdų kainos pasaulinėje rinkoje sumažėjo apie 40 proc., bet atstatyti kiaulių skaičių, kad ūkininkai vėl užsiimtų kiaulininkyste, tapo labai problemiška, mat užklupęs afrikinis kiaulių maras (AKM) nebeleidžia smulkiesiems ūkininkams kiaulių auginti. Dabar situacija tokia, jog tie, kurie dėl AKM laikinai prarado kiaulininkystės verslą, dabar grįžti negali“, – tvirtino A. Gapšys.

Tyrėjo nuomone, problemą būtų galima spręsti pasitelkiant europinę paramą – paremti smulkiuosius ūkininkus (norinčius laikyti 500–1 tūkst. kiaulių), kad jie galėtų pasistatyti šiuolaikinius tvartus ir auginti kiaules. Jei biologinės saugos reikalavimai būtų tokie, kokie ir dideliuose kiaulių kompleksuose, net ir šalia esantis kiaulių maras tam įtakos neturėtų, būtų įmanoma nuo jo apsisaugoti.

„Yra dar viena kita priežastis, kodėl būtų sudėtinga padidinti šalyje auginamų kiaulių skaičių. Per tą laikotarpį, kada šalyje kiaulių sumažėjo, išaugo kiaulienos importas iš ES šalių. Įsivežame kiaulienos iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, kitų šalių. Įvežėjai – Lietuvos firmos ar tarptautinių bendrovių atstovai – dabar trina rankas, kad turi didelę rinką ir pakankamai darbo. Suprantama, jie nenorės šios rinkos atiduoti vietiniams kiaulių augintojams, nes atsirastų didelė konkurencija“, – sakė A. Gapšys.

Ekspertas teigia: nors lietuviškų kiaulių reikia ir visi jų ieško, smulkesni ūkininkai skundžiasi, kad jiems sunku kiaules realizuoti, nes daug kas perka skerdeną, atvežtą iš Europos.

„Jeigu situacija nesikeis, nebus nieko daroma, kiaulių sumažės dar labiau. Jų bus tik tol, kol laikysis kompleksai, o nemaža jų dalis yra danų rankose. Jei nebeliks šių kompleksų, Lietuvoje kiaulių teks ieškoti su žiburiu. Nors kiaulininkystės perspektyvos mūsų rankose, tos rankos iki kiaulių neprieina – nes visi įsivaizduoja, kad kiaulininkystė nėra žemės ūkis. Tie, kurie taip mąsto, labai mėgsta kiaulieną valgyti, bet negalvoja, iš kur ta kiauliena atsiranda“, – sakė A. Gapšys.

Kiaulininkystės perspektyvos – miglotos

Kiauliena – labiausiai mėgstama lietuvių mėsa. Statistikos duomenimis, per metus vienas lietuvis suvalgo arti 50 kilogramų kiaulienos, 34 kg paukštienos, 5 kilogramus jautienos, avienos – mažiau nei kilogramą.

„Lietuvoje mes neužsiauginame kiaulių savo poreikiams. Užauginame apie 50 proc. nuo viso suvartojamo kiekio, kitą dalį mėsos atsivežame skerdenos pavidalu. ES yra viena didžiausių pasaulyje kiaulienos gamintojų, tačiau daug kiaulienos – apie 3 milijonus tonų – kasmet eksportuoja į Japoniją, Kiniją, kitas pasaulio šalis. Kinijoje išplitus afrikiniam kiaulių marui, labai padidėjo ES kiaulienos eksportas į šią šalį. Išvežant kiaulieną iš Europos, atsiranda pasiūlos trūkumas. Visa tai turėjo įtakos kiaulienos supirkimo kainų augimui“, – teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Beveik 1,4 mlrd. gyventojų turinti Kinija yra didžiulė kiaulienos rinka. Kinija iki šiol laikė, išaugino ir suvartojo apie pusę viso pasaulio kiaulių, o jų skaičius Kinijoje siekė arti 500 mln. Pastaruoju metu dėl AKM Kinijoje išnaikinti dideli kiekiai kiaulių. Ekspertai vertina, kad tai apie 100 mln. kiaulių ar net daugiau.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus nuomone, kiaulininkystės perspektyvos Lietuvoje – miglotos.

„Per pastaruosius tris dešimtmečius rimtų kiaulių fermų šalyje nebuvo pastatyta. Kas turėjo nedideles fermas iki 2008 m., pabrangus grūdams metė kiaulių auginimą, persiorientavo į paukščių, galvijų auginimą, kitas sritis. Liko tik tie, kurie specializuojasi kiaulininkystės srityje, tačiau kasmet uždaroma po vieną dvi kiaulių fermas, nes reikalavimai didėja ir neatlaikoma konkurencinio spaudimo. Be to, jaučiamas nuolatinis gyventojų, žemių savininkų spaudimas dėl kvapų, taršos leidimų, o kai įsisuko maras, viskas kiaulininkystės srityje eina mažėjančia kryptimi“, – įsitikinęs A. Baravykas.

Asociacijos vadovas apgailestauja, kad nėra valstybinės politikos, kuri aiškiai pasakytų, jog Lietuvos kiaulininkystę palaikome ir ji yra svarbi.

„Kartais tai pasakoma, bet visas priemones, pagalbą, investicijas į biologinę saugą ir kitus dalykus reikia išsikovoti – siūlyti, prašyti, parodyti, kaip kitos šalys daro, tada ministerijoje pradedama reaguoti. Visgi praeina keleri metai, kol gauname pagalbos priemonių, taigi nesame vertinama šaka“, – tvirtino A. Baravykas.

Koją kiša kiaulių maras Kinijoje

Gerų kiaulininkystės perspektyvų neįžvelgia ir Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. Pasaulinės tendencijos taip pat nieko gero nežada.

„Lietuva kiaulienos užsiaugina tik trečdalį. Esame priklausomi nuo išorinių rinkų, neturime vidinių rezervų. Perdirbimo įmonės mėsą perka už tiek, už kiek ji parduodama.

Kiauliena smarkiai pabrango ir tikriausiai dar brangs. Pastaruoju metu tam didžiausią įtaką daro kiaulių maras Kinijoje. Kadangi paklausa yra padidėjusi, visoje Europos Sąjungoje kiaulienos supirkimo kainos išaugo. Tai atsiliepia mėsos perdirbimo pramonei – kiaulienos supirkimo kainų kilimas automatiškai brangina mūsų produktus“, – sakė E. Mackevičius.

Labiausiai brango mėsa, kiek mažiau – kiaulienos gaminiai, nes perdirbimo įmonės pabrangusią žaliavą kompensuoja iš vidinių resursų. „Visos mėsos perdirbimo įmonės stengiasi surasti būdų, kaip šį periodą išgyventi. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, dar vieni dveji metai gali būti probleminiai, kol Kinija atstatys savo kiaulių bandą“, – sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

Brangstant kiaulienai ir jos gaminiams, galbūt padidės ir taip populiarios, žymiai pigesnės paukštienos vartojimas. Vis tik kiaulieną dauguma lietuvių vertina labiausiai. „Galimas vartojimo sumažėjimas atsilieptų gamintojams. Mūsų vartotojai nėra lojalūs lietuviškai produkcijai. Nors pirkėjai sako, kad teikia pirmenybę lietuviškai kiaulienai, bet jeigu lenkiška kiauliena kainuos dešimt centų pigiau, jie pirks lenkišką. Lygiai taip pat vokietis pirks vokišką, net ir brangesnę už importinę“, – pasakojo E. Mackevičius. Tai, kad Lietuva neapsirūpina kiauliena, E. Mackevičiaus nuomone, turėtų būti valstybės problema.

„Kalbama apie tvarų žemės ūkį, bet mes nematome jokio tvarumo, jeigu turime įsivežti žaliavą, patys neužsiauginame pakankamai kiaulių. Dabar labai populiaru kalbėti, jog kiaulių fermos smirda, teršia aplinką. Tačiau mes kiaulių įsivežame iš Vokietijos, kitų ES šalių, kuriose jos auginamos. Ten turbūt irgi smirda, bet, matyt, ten kiti prioritetai. Mes kažkodėl pagrindinę savo šaką atiduodame kažkam kitam. Lietuvoje politika dabar tokia, jog paramos kiaulininkystės sektoriui nėra“, – apgailestavo E. Mackevičius.