Kiaulių registracijos duomenis reikia atnaujinti kas ketvirtį

Kiaulių laikymo vietų registravimas, jose laikomų kiaulių deklaravimas ir ženklinimas – tai nėra naujovė, tačiau afrikiniam kiaulių marui (AKM) nesitraukiant iš Lietuvos, registravimo procesas stebimas ypač preciziškai, nes norima turėti kuo tikslesnius duomenis apie laikomų kiaulių skaičiaus pasikeitimą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus (tarp jų ir kiaules) ir tvarkyti jų apskaitą. Kiaulių laikytojai privalo registruoti kiaulių laikymo vietas (bandas), bei deklaruoti jose laikomų kiaulių skaičių. Kiaulės registruojamos bandos atpažinties numeriu, o ženklinamos tik prieš išvežant iš laikymo vietos, įsegant į ausį vieną dviejų dalių ausies įsagą su bandos atpažinties numeriu. Vežant kiaules į skerdyklą, jas galima paženklinti tatuiruote į užpakalinę šlaunį (tokiu atveju ausies įsagu ženklinti nereikia). Kiaulių registracijos duomenis reikia atnaujinti keturis kartus per metus, kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį. Duomenis apie laikomas kiaules laikytojas gali atnaujinti pats, į Centrinę duomenų bazę suvedant informaciją apie laikomų kiaulių skaičių arba gali kreiptis į VMVT teritorinį skyrių, ar ūkinių gyvūnų ženklinimo paslaugos teikėją pateikdamas užpildytą ir pasirašytą GŽ-1 formą, kurioje pateikta informacija apie laikomą kiaulių skaičių. Ūkinių gyvūnų laikytojų kontrolę vykdantys teritorinių VMVT inspektoriai, nustatę kiaulių ženklinimo ir registravimo pažeidimų gali teisės aktų nustatyta tvarka taikyti kiaulių laikytojui sankciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgiant į kiaulių laikymo vietos patikrinimo rezultatus, jeigu buvo nustatyti pažeidimai, kiaulių laikytojai vykdantys žemės ūkio veiklą, gali netekti dalies jam skiriamų išmokų. Norintieji auginti kiaules privalo prisiimti atsakomybę ir įvertinti galimo ligos protrūkio pasekmes, todėl laikytis  nustatytų biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose – privaloma. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad ūkininkams, kurie buvo priversti paskersti savo laikomas kiaules, buvo skiriama valstybės pagalba kitų ūkinių gyvūnų (galvijų, avių, ožkų, triušių, paukščių ir kt.) įsigijimui kompensuojant dalį išlaidų už juos.