Klimatas keičia biologinį kalendorių

Jau įpratome, kad iki sausio pradžios vaikštome per balas, o pavasarį ilgai laukiame šilumos. Mokslininkai pranašauja, kad neišvengiamai sulauksime klimato pokyčių – pasikeis ir pavasarinis augalų žydėjimo laikas.

Pirmosios gėlės – sausio pabaigoje
Ši prognozė ypač nudžiugins tuos, kurie jaučiasi pavargę nuo žiemos ir išsiilgę ankstyvo pavasario. Mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2050 metų pavasarinis žydėjimas prasidės prieš Valentino dieną, vasario 14-ąją. Vyšnios ir persikų medžiai pradės žydėti sausio pabaigoje, gėlių lysvės bus užklotos vėdrynų, vilkdalgių ir snapučių žiedais – teoriškai žiema bus pasibaigusi.
Naujausių studijų duomenimis, dėl klimato atšilimo vietovėse, esančiose palei vandenyno krantą, pavasaris prasidės mėnesiu anksčiau negu dabar ir pasibaigs keliomis savaitėmis vėliau.
Ilgalaikis augalų stebėjimas rodo, kad botaninis kalendorius keičiasi – augalai pradeda žydėti anksčiau, nes vidutinė oro temperatūra, nors ir nesmarkiai, bet pamažu stabiliai kyla.
Klimato atšilimui jautriausios vyšnios, persikai, kriaušės, plukės, vilkdalgiai, kartenės, uolaskėlės. Mokslininkai perspėja, kad ankstyvas pavasaris sukels daug problemų, kurios neigiamai paveiks augalus, sutrikdys ūkininkų darbą, supainios paukščių ir vabzdžių elgesį.
Nebus darnos tarp prabudusių augalų ir įprasto metų laiko, todėl iškils reali jų apdulkinimo grėsmė. Augalai gali pražysti anksčiau, negu paukščiai ir vabzdžiai įpratę maitintis jų nektaru, ar prabus žinduoliai (pavyzdžiui, šikšnosparniai), kurie perneša žiedadulkes. Daugelio gyvūnų elgesį nulemia dienos ilgumas, o ne temperatūra.

Kalendorius netenka prasmės
Klimato atšilimas labiausiai paveiks tuos regionus, kurie yra žemumose prie vandenynų, kur vyrauja jūrinis klimatas. Tai Britų salos ir Vakarų Europa, Atlanto vandenyno pakrantė Šiaurės Amerikoje iki pat Floridos, taip pat Naujosios Zelandijos, Čilės ir Šiaurės Afrikos pakrantės.
Kada prasideda tikrasis pavasaris – diskusijų objektas. Tradiciškai manoma, kad pavasaris prasideda nuo lygiadienio, kovo 20–21 dienos, ir tęsiasi iki vasaros saulėgrįžos. Tačiau oficialiai pagal kalendorių pavasaris turi prasidėti kovo 1-ąją ir baigtis gegužės 31-ąją.
Kuo toliau, tuo labiau šios datos netenka prasmės. Jūriniuose regionuose, vidutinei metinei temperatūrai pakilus vienu laipsniu, augalai pražysta 16 dienų anksčiau ir baigia žydėti 11 dienų vėliau.
Remiantis plačiai paplitusiomis prognozėmis, klimatas iki 2050 metų atšils dviem laipsniais ir bus šiltesnės žiemos, Britų salose pavasaris prasidės sausio pabaigoje ir baigsis birželio pabaigoje.

Lietuvoje išvengsime dramatiškų pokyčių
Žemyniniuose regionuose, kurie yra toliau nuo įšilusių vandenynų, poveikis bus silpnesnis, tačiau, vidutinei metinei temperatūrai pakilus vienu laipsniu, augalai pražys 7 dienomis anksčiau ir baigs žydėti 11 dienų vėliau.
Šylant klimatui ne tik anksčiau pradeda tirpti sniegas ir ledynai, bet ir anksčiau pasirodo vabzdžiai, skuba perėti paukščiai. Visa tai stebint galima patikslinti gamtos pokyčių prognozes visame pasaulyje.
Vis dėlto kol kas labai sunku nusakyti bendrą poveikį. Kai kurie augalai yra jautresni temperatūros pokyčiams nei kiti. Mokslininkai baiminasi, kad klimatas kinta greičiau, negu spėja prisitaikyti augalai, ypač ilgaamžiai medžiai.
Pažvelgus į dar tolimesnę ateitį, manoma, kad 2100 metais vidutinė temperatūra gali pakilti penkiais laipsniais. Jei taip atsitiks, augalai pražys tuoj pat po Kalėdų.

Rita Šemelytė

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.