Koloradas – saugios ir pelningos naftos ir dujų gavybos pavyzdys

Liepos 6–13 d. Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos atstovai lankėsi JAV Kolorado valstijoje ir susipažino su šios valstijos patirtimi išgaunant skalūnų naftą ir dujas. Didžiausias dėmesys buvo skirtas šios pramonės šakos kontrolės mechanizmui, kuris užtikrina aplinkos apsaugą. Kolorado valstijoje nafta ir dujos išgaunamos jau 150 metų. Tai viena didžiausių naftos ir dujų gavybos vietų JAV. Kasmet čia išgaunama apie 50 mlrd. kub. metrų dujų (5 vieta JAV) ir apie 50 mln. barelių naftos (9 vieta JAV). Netradicinių angliavandenilių gavyba Kolorade pradėta prieš dešimtmetį. Koloradas yra viena iš trijų (kartu su Teksasu ir Pensilvanija) pagrindinių skalūnų naftos ir dujų gavybos valstijų JAV. Valstijoje veikia apie 52 tūkst. naftos ir dujų gręžinių, iš jų apie 6,5 tūkst. skirti išgauti skalūniniams angliavandeniliams.

Kasmet išgręžiama apie 2 tūkst. naujų gręžinių, apie 500 iš jų skirti skalūniniams ištekliams išgauti. Didžiulį turistų srautą vakaruose priimanti ir žemės ūkį rytų lygumose vystanti valstija skiria ypatingą dėmesį aplinkos apsaugai ir taiko vienus griežčiausių aplinkosauginių reikalavimų naftos ir dujų pramonei. Nedarant žalos aplinkai, naftos ir dujų kasmet čia išgaunama vis daugiau. Veiksmingą aplinkos apsaugą ir atliekamų darbų saugumą geriausiai įrodo skaičiai: kasmet Kolorado valstijoje apsilanko daugiau kaip 12 mln. turistų, parduodama daugiau kaip 1 mln. žvejybos ir 650 tūkst. medžioklės leidimų. Kasmet šie skaičiai auga kartu su žemės ūkio produkcija.

Valstijos gyventojai gerai informuoti apie visas naftos ir dujų žvalgybos bei gavybos procesuose naudojamas chemines medžiagas (įskaitant ir hidraulinio ardymo skysčio sudėtį). Šią informaciją galima sužinoti http://www.fracfocus.org/. Gręžiniai sandarinami plieniniais vamzdžiais ir papildomai cementuojami. Paviršinio ir požeminio vandens mėginiai nuolat tikrinami. Kontroliuojant gręžinius kliaujamasi ne tik valstybiniais inspektoriais, bet samdomi ir nepriklausomi ekspertai. Nors JAV mastu reikalaujama, kad paviršinio ir požeminio vandens tyrimai apie naftos ar dujų gręžinį būtų daromi ne rečiau kaip kas pusmetį, Kolorado savivalda dėl saugumo nusprendė juos atlikti kas 2–3 mėnesius. Koloradas taip pat sutvarkė teisinę bazę taip, kad baudžiamas gali būti ne tik rangovas, bet ir jo subkontraktoriai, o aplinkos taršai netaikomi senaties terminai.

Valstijoje veikia ir speciali tarnyba naftos ir dujų pramonei kontroliuoti. Kiekvienas valstybinis kontrolierius dalyvauja specialiuose 12–18 mėnesių (priklausomai nuo kontrolės srities) mokymuose. Prasidėjus skalūninių išteklių gavybai ir siekiant užtikrinti, kad darbai būtų vykdomi saugiai, kontrolierių skaičius buvo padvigubintas. Kolorado valstijos naftos ir dujų reguliavimo taisykles įvertino Tarptautinė Energetikos agentūra. Pagrindinės Kolorado nuostatos įtrauktos į jų 2012 m. išleistą „Auksinių taisyklių rinkinį“. Didelė dalis Kolorado gyventojų palaiko tiek tradicinę, tiek netradicinę naftos ir dujų gavybą. Tai visų pirma susiję su šios pramonės šakos istorija – žmonės prie jos priprato, turi daug informacijos ir supranta energijos išteklių poreikį, naudą ekonomikai. Kita vertus, naftos ir dujų kompanijos gyventojams užtikrina stabilias darbo vietas ir dideles pajamas. Su dujų ir naftos gavyba vienaip ar kitaip susiję daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, šio sektoriaus pajamos yra vienos didžiausių.

Pagal JAV įstatymus, žemės gelmės su visu turiniu priklauso žemės savininkui. Todėl naftos ir dujų kompanijų atstovai su pasiūlymais ieškoti išteklių yra laukiami privačioje žemėje. Bendradarbiavimo sąlygos nereglamentuojamos ir dėl jų šalys susitaria tarpusavyje. Privačios žemės savininkas gali gauti, pavyzdžiui, sutarto dydžio vienkartinę išmoką arba jam, kol vyksta gavyba, mokama tam tikra dalis nuo išgautų išteklių kiekio. Papildomos kompensacijos priklauso ir gręžimo bei hidraulinio ardymo metu. Šie darbai užtrunka 2–4 mėnesius ir sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą: darbai vyksta visą parą, naktį galingais prožektoriais apšviečiamos darbų aikštelės, padaugėja transporto ir t.t. Ūkininkai gauna dvigubas kompensacijas ir už kiekvieną užimtą jų ploto arą, kuriame jie tais metais negalės sodinti ir gauti derliaus.

Pabaigus gręžimo ir ardymo darbus ir pradėjus gavybą, darbų aikštelės plotas labai sumažėja, o žemės paviršiuje lieka tik gręžinio „galva“, dėl savo išvaizdos vadinama „kalėdine eglute“. Jeigu gręžinys nesujungtas vamzdynu, šalia iškyla cisternos naftai ir dujoms kaupti. Užimamas plotas būna iki kelių arų dydžio, o kitąmet aikštelės kaimynystėje jau auga kukurūzų laukai.

Koloradas taip pat tapo viena pirmųjų valstijų, kurios pradėjo reikalauti naftos ir dujų kompanijų ieškoti būdų, kaip sumažinti vandens poreikį gręžimo ir ardymo darbams. Per kelerius metus buvo pastatyti specialūs vandens valymo įrenginiai, o įmonės patobulino savo darbo metodus (pavyzdžiui, tą patį vandenį naudoja kelis kartus, keliems gręžiniams gręžti). Rezultatas – apie 60 proc. gręžimo ir ardymo darbams panaudojamo vandens, kai jis jau nebetinka naudoti pakartotinai, yra išvaloma, o 80 proc. užbaigiamų gręžinių pagal tarptautinius standartus pripažįstami mažiausią įmanomą įtaką aplinkai darančiais.