Kovoje su plastikiniais maišeliais pirmu smuiku turi groti visuomenė

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas mano, kad kiekvienas atsakingas vartotojas pirmiausia savo namuose turėtų gerokai sumažinti plastikinių maišelių naudojimą.

Per artimiausius trejus metus Lietuvos prekyvietėse turėtų nebelikti pirkėjams nemokamai dalijamų plastikinių maišelių, o prekėms pakuoti skirtų pačių ploniausiųjų, 15 mikronų nesiekiančių maišelių sunaudojimas turėtų sumažėti mažiausiai du kartus. Tai užduotys, kurias, remdamasi Europos Parlamento (EP) bei Europos Tarybos (ET) direktyvomis, išsikėlė Aplinkos ministerija. Kaip tai įgyvendinti? Šiuo metu jau yra parengtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kurios uždraus prekybos vietose nemokamai dalyti pirkėjams 15–50 mikronų plastikinius pirkinių maišelius. Tačiau, pasak aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, viena ministerija, aplinkosaugininkai mažai ką pasieks, jeigu prie šios iniciatyvos neprisijungs patys gyventojai, vartotojai.

Maišeliai kartais atsiplėšiami metrais
Visas šias tiek direktyvose, tiek ministerijos iškeltas užduotis skaitytojams norėtųsi pateikti kiek kitaip: per artimiausius trejus metus pagaliau turime suprasti, kad niekas kitas, tik mes patys pernelyg neužteršime gamtos plastikiniais maišeliais tik tuomet, jeigu patys imsime kontroliuoti jų naudojimą. Pavyzdžiui, jeigu patys prekybos centruose nuo plastikinių maišelių ritinių neplėšime jų metrais vien todėl, kad už juos nereikia mokėti. Jeigu kasdien rankinėje nešiosimės gražų, estetišką daugkartinio naudojimo krepšelį prekėms susidėti, o ne kaskart mokėsime euro centus už naują. Juolab kad pastarieji dažniausiai yra reklamuojantys vieną ar kitą prekybos centrą – taigi vaikščiojantys su tokiais maišeliais patys to net nenorėdami, be atlygio (priešingai – patys primokėdami) tampame prekybininkų rek­lamos veidais.
Blogiausia, kad šiuos maišelius dažniausiai jau po pirmojo panaudojimo išmetame. Dar gerai, jeigu į tam skirtus rūšiavimo ar bent jau mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Bet dažnai plastikiniai maišeliai atsiduria pakelėse, parkuose ar miškuose, paežerėse ar gamtos prieglobstyje.

Nori sudominti gyventojus
Tačiau kaip įveikti įsisenėjusį mūsų įprotį? Aplinkos ministras K. Trečiokas įsitikinęs, kad jokia ministerija pati viena plastiko maišelių naudojimo prob­lemos neišspręs, nepasitelkusi draugėn visuomenės. Štai todėl ministerija numato imtis aktyvios informacinės kampanijos, kuria tikisi atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir drauge ieškoti jos sprendimo. „Dabar plastikinis maišelis buityje tarsi tapo nepakeičiamu dalyku, – sako K. Trečiokas. – Žinoma, visiškai atsisakyti jo tikrai neįmanoma, tačiau sumažinti tokių maišelių naudojimą, rasti, kuo juos pakeisti – turime galvoti ir nuspręsti visi. Todėl pirmiausia informuosime, kodėl reikia mažinti plastiko maišelių naudojimą, kuo jie, tapę atliekomis, yra pavojingi, kam kenksmingi. Norime, kad pati visuomenė, ypač imliausioji jos dalis – vaikai ir jaunimas, suprastų svarbą ir pati nuspręstų, kaip, kokiu priimtiniausiu būdu šią problemą išspręs. Tik tuomet galime tikėtis gerų rezultatų, dėl kurių laimės mūsų gamta, visa aplinka – laimėsime visi.“
Pasak ministro, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, vienas pirkėjas mūsų šalyje per metus sunaudoja vidutiniškai 39 plastikinius, 15–50 mikronų storio maišelius prekėms. EP ir ET direktyva numato, kad 2019 m. sunaudotų tokių pirkinių maišelių kiekis vienam asmeniui per metus neturėtų viršyti 90, o po dešimt metų – 40. Taigi dėl šių maišelių naudojimo mūsų šalyje padėtis nėra bloga – mes jau ir dabar atrodome gana gerai ES šalių kontekste, mat kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje, vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 400 lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, nors Suomijoje, Danijoje ar Airijoje – 10 maišelių ir mažiau.

Geranoriškai žvelgia į naujoves
Šiuo metu Aplinkos ministerija jau yra parengusi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurias priėmus prekyvietėse būtų uždrausta nemokamai dalyti plonuosius plastikinius pirkinių maišelius. Beje, ir dabar beveik visuose mūsų šalies prekybos centruose, ypač prekiaujančiuose maisto produktais, jie parduodami. Tai jau savaime yra gera prevencinė priemonė prieš nesaikingą jų naudojimą, mat tai, už ką reikia mokėti, masina mažiau. Tačiau įstatymas tiesiog užtikrins, kad šie maišeliai nebūtų nemokamai dalijami ir pramoninių prekių, drabužių, avalynės parduotuvėse. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad dėl to problemos neturėtų kilti, nes prekybininkai labai geranoriškai žvelgia į tokias naujoves, ir prieš priimant galutinį sprendimą dėl direktyvos reikalavimų įgyvendinimo buvo konsultuotasi su Lietuvos prekybos įmonių asociacija.
Akylesnis pirkėjas jau turėjo pastebėti, kad ne viename didžiajame (o ir mažesniuose) prekybos centre atsirado ir kitokių, draugiškų aplinkai maišelių pasiūla. Ir rinktis yra iš ko – tai ir popieriniai, ir medžiaginiai, ir iš greitai suyrančių medžiagų ar iš perdirbto plastiko pagaminti stori krepšeliai, kuriuos galima naudoti tikrai ne vieną kartą. Žinoma, jie brangesni, tačiau jau esame kartą skaičiavę: bent porą kartų per savaitę pirkdami kaskart naują pigų prekių maišelį kad ir po 10 euro centų už kiek­vieną, per mėnesį išleidžiate 80 euro centų, o per metus – arti dešimties eurų (daugiau nei 30 litų). Įsivaizduokime, kokį dailų, patvarų ir modernų maišelį už šią ar perpus mažesnę kainą galėtume įsigyti?

Pavojingiausi – ploniausieji maišeliai
Kol kas nebūtų taikomas draudimas nemokamai dalyti pačius ploniausiuosius, net 15 mikronų nesiekiančius maišelius. Tai neprieštarautų direktyvai, nes čia ji leidžia daryti išimtį. Nors būtent šių maišelių lietuviai sunaudoja daugiausia – vidutiniškai per metus vienas žmogus po 230–260 vienetų – vis dėlto kol kas neaišku, kuo būtų galima pakeisti šiuos maišelius. Jie dažniausiai naudojami nesufasuotiems, biriems maisto produktams arba higienos tikslais, atskiriant prekes vieną nuo kitos, tad išvengti jų naudojimo sunku, tačiau sumažinti, žinoma, galima. Deja, prekybininkų pastebėjimu, tokių maišelių sunaudojama vis daugiau. Tai kelia nerimą, nes būtent šie panaudoti maišeliai išmetami pirmiausia.
ES aplinkosaugininkų duomenimis, kasmet europiečiai išmeta apie 100 mlrd. plastikinių maišelių, net 8 mlrd. iš jų tampa šiukšlėmis ir teršia aplinką bei vandens telkinius, kenkia ekosistemoms, niokoja laukinę gamtą.
Vien Viduržemio jūroje dabar, kaip manoma, plūduriuoja apie 250 mlrd. plastikinių maišelių skutų, arba 500 tonų plastiko, kuris suyra per kelis šimtus metų. Šiaurės jūroje per 90 proc. kai kurių rūšių nugaišusių paukščių skrandžiuose aptikta plastiko dalelių.

Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija
Autorės ir BFL nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.