Kulkos šernų neįveikė. Gal pavyks strėlėmis?

Visuomenė balandžio 1-osios pokštu palaikė kelių parlamentarų siūlymą leisti medžioti gyvūnus lankais. Bet toks daugiausia valdančiosios „valstiečių“ frakcijos narių pasirašytas Medžioklės įstatymo pataisų projektas jau įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Ar tai nebūtų tik daugiau kančių miško gyventojams sukelsianti viduramžiška pra­moga? O gal viliojanti, ypač vyrus, atrakcija padidins kaimo turizmo sodybų svečių srautus, padės naikinti afrikinio kiaulių maro virusą platinančius šernus ir suirusias melioracijos sistemas oku­pavusius bebrus?

Siūlo komiteto pirmininkas
Praėjusios kadencijos Seimo parlamentarai medžiotojai kelis kartus nesėkmingai bandė įteisinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo draudžiamus naktinius taikiklius šernams naikinti. Šios kadencijos Seimas irgi ėmėsi taisyti Medžioklės įstatymą. Tačiau dabar gerokai didesnė tikimybė, kad netrukus medžiotojų arsenalą papildys graižtviniai ir lygiavamzdžiai ginklai su optiniais taikikliais bei medžiokliniais prožektoriais tykoti šernų ir plėšrūnų, pistoletai ir net… lankai.
Tokį projektą siūlo pats Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, dar trys valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai.
Prie jų prisidėjo vienas koalicijos partneris socdemas „darbietis“ ir iš pradžių du opozicijos atstovai, tačiau liberalas Simonas Gentvilas vėliau savo parašo atsižadėjo.

Tyli medžioklė
Lankais šiuolaikinėje Lietuvoje buvo leidžiama medžioti iki 2004 metų, vėliau uždrausta. Pasak projekto autorių, lankas, arbaletas yra „tylios medžioklės įrankiai“, netrikdo žmonių ramybės, neverčia krūpčioti kaip garsūs šautuvų šūviai, kai medžiojama netoli kaimų, miestelių.
Pistoleto šūvis kainuoja apie eurą, graižtvinio šautuvo – maždaug 5 eurus, o paleisti strėlę į gyvūną – beveik 30 eurų. Anot Medžioklės įstatymo pataisų iniciatorių, lankais medžioti galima bet kokius gyvūnus – nuo stirnų iki bebrų. Pastarųjų stambiausių mūsų krašto graužikų Lietuvoje dabar prisiveisė, anot matematiko, ekonomikos ir finansų analitiko, sistemų tyrėjo Kęstučio K. Urbos, apie 80 tūkstančių.

Atgimtų bebrininko profesija?
„Nemažai bebrų šeimų įsikraustė į apleistus, neprižiūrimus melioracijos griovius ir užtvenkė juos. Iš dalies ir bebrai kalti, kad pernai liūčių vanduo užliejo didelius Lietuvos dirbamų žemių plotus, mūsų ūkininkai patyrė, anot Briuselio, 9 mln. eurų, Lietuvos valdininkų skaičiavimais – 40 mln. eurų, o Žemės ūkio rūmų duomenimis – net 200 mln. eurų nuostolių“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino K. K. Urba.
Pasak analitiko, XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalis valstiečių baudžiauninkų buvo atleisti nuo lažo, o duoklę didikams mokėjo kiaunių arba bebrų kailiais. Vadinamieji bebrininkai specialiai apmokytus šunis siųsdavo ieškoti bebrų, medžiodavo šiuos graužikus ne tik dėl vertingų kailių. Ir tais laikais labai vislūs bebrai dvarams padarydavo daug žalos. Bebrininkams atitekdavo lankais nušautų gyvūnų papilvės arba kas penktas kailis.

Net žirgais į miškus jodavo
Lietuvos ūkininkų laukus trempia, išknisa šernai ir stambesni kanopiniai gyvūnai, išlesa paukščiai, o avis sudrasko vilkai. Medžioklė daugeliui žemdirbių – ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir gynyba nuo nepageidaujamų įsibrovėlių. Ne išimtis ir Kauno r. ūkininkas, grūdų augintojas Romas Majauskas. Bet jį pralinksmino vien mintis, kad šernus, kurių neįveikė nei kulkos, nei spąstai, nei specialios tvoros, gali sunaikinti strėlė. Vis dėlto, R. Majausko nuomone, neprotinga būtų apskritai drausti medžioti lankais.
„Juk leidžiama žvėris šaudyti graižtviniais šautuvais. Pataikiusi kulka sukelia gyvūnui didesnį skausmą negu strėlė, išdrasko vidaus organus. Lankais gali medžioti tik labai įgudę šauliai, sugebantys atsėlinti iki taikinio per 40 metrų. Iš tokio atstumo gyvūnas gali užuosti lankininką ir pabėgti. O visi bokšteliai, kuriuose tyko medžiotojai su šautuvais, pritaikyti šaudyti iš 100–150 metrų. Lankininkai – vienišiai, nepripažįsta medžioklių su varovais, kurios ypač gąsdina miško gyventojus. Kodėl baidomės senovinių medžioklių? Juk viduramžiais Lietuvos kunigaikščiai į miškus net žirgais jodavo. Dabar tikriausiai žado netektume, pamatę tokias vilkstines“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ ironizavo R. Majauskas.

Patobulėjo brakonierių gaudyklės
Ūkininko nuomone, vienintelė priežastis, dėl kurios medžioklė lankais būtų nepageidaujama – tokią žvėrių žudymo priemonę pamėgs brakonieriai.
„Medžioti lankais buvo uždrausta baiminantis, kad brakonieriai galės be garso vykdyti savo juodus darbus. Bet per 14 metų ir aplinkosaugininkų technika smarkiai patobulėjo – jie turi specialius naktinius žiūronus ir į gyvūnų, žmonių kūnų išskiriamą šilumą reaguojančius prietaisus brakonieriams gaudyti, pagal strėlę galima lengvai nustatyti jos savininką. O brakonieriaus kulkos sužeistas žvėris kraujuodamas nulenda į krūmus ir tyliai nudvesia. Be to, atsakomybė už brakonieriavimą didesnė negu anksčiau“, – samprotavo Kauno r. ūkininkas R. Majauskas.

Pramoga iš kančių
Gamtosaugininkus visuomenininkus iškart supykdė politikų sumanymas praplėsti Aplinkos ministerijos medžioklės taisyklių numatytą medžioklinių ginklų sąrašą ir perkelti jį jau į aukštesnį lygį – Medžioklės įstatymą. Vos per savaitę 20 tūkst. gyvūnijos bičiulių pasirašė protesto peticiją, adresuotą Seimui.
„Kai parlamentarai Seimo plenarinių posėdžių salėje bandys įteisinti medžioklę lankais, tų parašų bus kelis kartus daugiau! Tai sadistinė pramoga vien dėl malonumo žudyti. Medžiojant lanku taikoma į gyvūno arteriją arba širdį, kad jis iškart nukraujuotų. Tai sudėtinga net ir treniruotam šauliui. O komercinių medžioklių dalyviai nebūtinai įgudę, jie nori pasilinksminti. Šaunant iš lanko labai didelė rizika tik sužeisti žvėrį. Jam pribaigti gali neužtekti vienos ar dviejų strėlių. Apskaičiuota, kad apie pusė strėlėmis peršautų sunkiai sužeistų žvėrių pabėga. Dažniausiai konvulsijos užtrunka, gyvūnai ilgai kankinasi. Todėl medžioklė lanku yra neetiška, smarkiai padidina aukos kančias“, – „Ūkininko patarėjui“ jausmingai aiškino gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius.

Prieštarauja ES direktyvai
Asociacijos „Baltijos vilkas“ aktyvistas smarkiai kritikavo ir idėją medžioti šernus, vilkus su prožektoriais.
„Gamtos pusiausvyrai plėšrūnai yra būtini. Iš tikrųjų dvikojai medžiotojai stengiasi at­sikratyti savo konkurentų – plėšrieji žvėrys taip pat medžioja. Dirbtinės šviesos šaltinius pagrindinis Europos Sąjungos gamtosaugos dokumentas – Buveinių direktyva – priskiria naikinimo priemonėms ir draudžia, nes šviesos apakinti žvėrys netenka nuovokos, nebėga nuo pavojaus ir tampa lengvu medžiotojų grobiu. Dalį Buveinių direktyvos saugomų plėšrūnų rūšių (vilkus, lūšis, šakalus, ūdras, miškines kiaunes, šeškus) kategoriškai draudžiama medžioti pasišviečiant prožektoriais. Todėl siūlomi Medžioklės įstatymo pakeitimai prieštarauja ES teisės aktams“, – Seimo narius apkaltino A. Laurinavičius.

Taiklumą išbandyti galima kitaip
Kaišiadorių r. Kaspariškių kaimo turizmo sodybos „Laukysta“ šeimininkas Valdas Vinickas niekuomet nesiūlytų savo svečiams medžioti gyvų sutvėrimų, net jeigu būtų įteisinti medžiokliniai lankai – juk į kaimo sodybas pailsėti, praleisti atostogų atvyksta tėvai su vaikais. Kažin kaip jaustųsi mažyliai, matydami kraujuojantį, gęstantį stirniuką, prismaigstytą tėvelio strėlių. Tikriausiai panašiai kaip Jono Biliūno alegorinio apsakymo „Kliudžiau“ veikėjas berniukas, lanku nušovęs valkataujančią katę.
„Medžioklė manęs nedomina. Kiekvienas Dievo kūrinys nori gyventi. Mūsų sodyboje leidžiama patirti šaudymo iš lanko malonumus nieko nežudant. Rengiame 3D šaudymo iš lanko varžybas, kurių taikiniai – plėšriųjų žvėrių iškamšos. Medžiotojai paprastai naudoja labai šiuolaikiškus skriemulinius lankus, kurių įtempimo jėgą reguliuoja prietaisai. Mūsų svečiai akies taiklumą išbando klasikiniais ilgaisiais lankais (tokiais šaudė anglų baladžių herojus Robinas Hoodas, škotų XIII a. išsivadavimo sąjūdžio vadas Williamas Wallace (Narsioji širdis) ir kiti praeities vargšų, nuskriaustųjų gynėjai – red. past.) – „Ūkininko patarėjui“ sakė verslininkas V. Vinickas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
ŪP korespondentas