Ashburn +19,0 °C Rūkas
Pirmadienis, 20 Geg 2024
Ashburn +19,0 °C Rūkas
Pirmadienis, 20 Geg 2024

Kulkos šernų neįveikė. Gal pavyks strėlėmis?

2018/04/10


Visuomenė balandžio 1-osios pokštu palaikė kelių parlamentarų siūlymą leisti medžioti gyvūnus lankais. Bet toks daugiausia valdančiosios „valstiečių“ frakcijos narių pasirašytas Medžioklės įstatymo pataisų projektas jau įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Ar tai nebūtų tik daugiau kančių miško gyventojams sukelsianti viduramžiška pra­moga? O gal viliojanti, ypač vyrus, atrakcija padidins kaimo turizmo sodybų svečių srautus, padės naikinti afrikinio kiaulių maro virusą platinančius šernus ir suirusias melioracijos sistemas oku­pavusius bebrus?

Siūlo komiteto pirmininkas Praėjusios kadencijos Seimo parlamentarai medžiotojai kelis kartus nesėkmingai bandė įteisinti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo draudžiamus naktinius taikiklius šernams naikinti. Šios kadencijos Seimas irgi ėmėsi taisyti Medžioklės įstatymą. Tačiau dabar gerokai didesnė tikimybė, kad netrukus medžiotojų arsenalą papildys graižtviniai ir lygiavamzdžiai ginklai su optiniais taikikliais bei medžiokliniais prožektoriais tykoti šernų ir plėšrūnų, pistoletai ir net... lankai. Tokį projektą siūlo pats Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, dar trys valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. Prie jų prisidėjo vienas koalicijos partneris socdemas „darbietis“ ir iš pradžių du opozicijos atstovai, tačiau liberalas Simonas Gentvilas vėliau savo parašo atsižadėjo.

Tyli medžioklė Lankais šiuolaikinėje Lietuvoje buvo leidžiama medžioti iki 2004 metų, vėliau uždrausta. Pasak projekto autorių, lankas, arbaletas yra „tylios medžioklės įrankiai“, netrikdo žmonių ramybės, neverčia krūpčioti kaip garsūs šautuvų šūviai, kai medžiojama netoli kaimų, miestelių. Pistoleto šūvis kainuoja apie eurą, graižtvinio šautuvo – maždaug 5 eurus, o paleisti strėlę į gyvūną – beveik 30 eurų. Anot Medžioklės įstatymo pataisų iniciatorių, lankais medžioti galima bet kokius gyvūnus – nuo stirnų iki bebrų. Pastarųjų stambiausių mūsų krašto graužikų Lietuvoje dabar prisiveisė, anot matematiko, ekonomikos ir finansų analitiko, sistemų tyrėjo Kęstučio K. Urbos, apie 80 tūkstančių.

Atgimtų bebrininko profesija? „Nemažai bebrų šeimų įsikraustė į apleistus, neprižiūrimus melioracijos griovius ir užtvenkė juos. Iš dalies ir bebrai kalti, kad pernai liūčių vanduo užliejo didelius Lietuvos dirbamų žemių plotus, mūsų ūkininkai patyrė, anot Briuselio, 9 mln. eurų, Lietuvos valdininkų skaičiavimais – 40 mln. eurų, o Žemės ūkio rūmų duomenimis – net 200 mln. eurų nuostolių“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino K. K. Urba. Pasak analitiko, XVI amžiuje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dalis valstiečių baudžiauninkų buvo atleisti nuo lažo, o duoklę didikams mokėjo kiaunių arba bebrų kailiais. Vadinamieji bebrininkai specialiai apmokytus šunis siųsdavo ieškoti bebrų, medžiodavo šiuos graužikus ne tik dėl vertingų kailių. Ir tais laikais labai vislūs bebrai dvarams padarydavo daug žalos. Bebrininkams atitekdavo lankais nušautų gyvūnų papilvės arba kas penktas kailis.

Net žirgais į miškus jodavo Lietuvos ūkininkų laukus trempia, išknisa šernai ir stambesni kanopiniai gyvūnai, išlesa paukščiai, o avis sudrasko vilkai. Medžioklė daugeliui žemdirbių – ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir gynyba nuo nepageidaujamų įsibrovėlių. Ne išimtis ir Kauno r. ūkininkas, grūdų augintojas Romas Majauskas. Bet jį pralinksmino vien mintis, kad šernus, kurių neįveikė nei kulkos, nei spąstai, nei specialios tvoros, gali sunaikinti strėlė. Vis dėlto, R. Majausko nuomone, neprotinga būtų apskritai drausti medžioti lankais. „Juk leidžiama žvėris šaudyti graižtviniais šautuvais. Pataikiusi kulka sukelia gyvūnui didesnį skausmą negu strėlė, išdrasko vidaus organus. Lankais gali medžioti tik labai įgudę šauliai, sugebantys atsėlinti iki taikinio per 40 metrų. Iš tokio atstumo gyvūnas gali užuosti lankininką ir pabėgti. O visi bokšteliai, kuriuose tyko medžiotojai su šautuvais, pritaikyti šaudyti iš 100–150 metrų. Lankininkai – vienišiai, nepripažįsta medžioklių su varovais, kurios ypač gąsdina miško gyventojus. Kodėl baidomės senovinių medžioklių? Juk viduramžiais Lietuvos kunigaikščiai į miškus net žirgais jodavo. Dabar tikriausiai žado netektume, pamatę tokias vilkstines“, – kalbėdamasis su „Ūkininko patarėju“ ironizavo R. Majauskas.

Patobulėjo brakonierių gaudyklės Ūkininko nuomone, vienintelė priežastis, dėl kurios medžioklė lankais būtų nepageidaujama – tokią žvėrių žudymo priemonę pamėgs brakonieriai. „Medžioti lankais buvo uždrausta baiminantis, kad brakonieriai galės be garso vykdyti savo juodus darbus. Bet per 14 metų ir aplinkosaugininkų technika smarkiai patobulėjo – jie turi specialius naktinius žiūronus ir į gyvūnų, žmonių kūnų išskiriamą šilumą reaguojančius prietaisus brakonieriams gaudyti, pagal strėlę galima lengvai nustatyti jos savininką. O brakonieriaus kulkos sužeistas žvėris kraujuodamas nulenda į krūmus ir tyliai nudvesia. Be to, atsakomybė už brakonieriavimą didesnė negu anksčiau“, – samprotavo Kauno r. ūkininkas R. Majauskas.

Pramoga iš kančių Gamtosaugininkus visuomenininkus iškart supykdė politikų sumanymas praplėsti Aplinkos ministerijos medžioklės taisyklių numatytą medžioklinių ginklų sąrašą ir perkelti jį jau į aukštesnį lygį – Medžioklės įstatymą. Vos per savaitę 20 tūkst. gyvūnijos bičiulių pasirašė protesto peticiją, adresuotą Seimui. „Kai parlamentarai Seimo plenarinių posėdžių salėje bandys įteisinti medžioklę lankais, tų parašų bus kelis kartus daugiau! Tai sadistinė pramoga vien dėl malonumo žudyti. Medžiojant lanku taikoma į gyvūno arteriją arba širdį, kad jis iškart nukraujuotų. Tai sudėtinga net ir treniruotam šauliui. O komercinių medžioklių dalyviai nebūtinai įgudę, jie nori pasilinksminti. Šaunant iš lanko labai didelė rizika tik sužeisti žvėrį. Jam pribaigti gali neužtekti vienos ar dviejų strėlių. Apskaičiuota, kad apie pusė strėlėmis peršautų sunkiai sužeistų žvėrių pabėga. Dažniausiai konvulsijos užtrunka, gyvūnai ilgai kankinasi. Todėl medžioklė lanku yra neetiška, smarkiai padidina aukos kančias“, – „Ūkininko patarėjui“ jausmingai aiškino gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius.

Prieštarauja ES direktyvai Asociacijos „Baltijos vilkas“ aktyvistas smarkiai kritikavo ir idėją medžioti šernus, vilkus su prožektoriais. „Gamtos pusiausvyrai plėšrūnai yra būtini. Iš tikrųjų dvikojai medžiotojai stengiasi at­sikratyti savo konkurentų – plėšrieji žvėrys taip pat medžioja. Dirbtinės šviesos šaltinius pagrindinis Europos Sąjungos gamtosaugos dokumentas – Buveinių direktyva – priskiria naikinimo priemonėms ir draudžia, nes šviesos apakinti žvėrys netenka nuovokos, nebėga nuo pavojaus ir tampa lengvu medžiotojų grobiu. Dalį Buveinių direktyvos saugomų plėšrūnų rūšių (vilkus, lūšis, šakalus, ūdras, miškines kiaunes, šeškus) kategoriškai draudžiama medžioti pasišviečiant prožektoriais. Todėl siūlomi Medžioklės įstatymo pakeitimai prieštarauja ES teisės aktams“, – Seimo narius apkaltino A. Laurinavičius.

Taiklumą išbandyti galima kitaip Kaišiadorių r. Kaspariškių kaimo turizmo sodybos „Laukysta“ šeimininkas Valdas Vinickas niekuomet nesiūlytų savo svečiams medžioti gyvų sutvėrimų, net jeigu būtų įteisinti medžiokliniai lankai – juk į kaimo sodybas pailsėti, praleisti atostogų atvyksta tėvai su vaikais. Kažin kaip jaustųsi mažyliai, matydami kraujuojantį, gęstantį stirniuką, prismaigstytą tėvelio strėlių. Tikriausiai panašiai kaip Jono Biliūno alegorinio apsakymo „Kliudžiau“ veikėjas berniukas, lanku nušovęs valkataujančią katę. „Medžioklė manęs nedomina. Kiekvienas Dievo kūrinys nori gyventi. Mūsų sodyboje leidžiama patirti šaudymo iš lanko malonumus nieko nežudant. Rengiame 3D šaudymo iš lanko varžybas, kurių taikiniai – plėšriųjų žvėrių iškamšos. Medžiotojai paprastai naudoja labai šiuolaikiškus skriemulinius lankus, kurių įtempimo jėgą reguliuoja prietaisai. Mūsų svečiai akies taiklumą išbando klasikiniais ilgaisiais lankais (tokiais šaudė anglų baladžių herojus Robinas Hoodas, škotų XIII a. išsivadavimo sąjūdžio vadas Williamas Wallace (Narsioji širdis) ir kiti praeities vargšų, nuskriaustųjų gynėjai – red. past.) – „Ūkininko patarėjui“ sakė verslininkas V. Vinickas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS ŪP korespondentas

Dalintis
2024/05/20

Ką būtina žinoti perleidžiant ir įgyjant privačią žemę?

Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės. Kasdien yra vykdomi šios žemės (žemės sklypų) perleidimo sandoriai – žemė parduodama, dovanojama, paveldima. Šiuose procesuose dalyvauja ir Nacionalinė žem...
2024/05/20

Penkiems asmenims – nauji įtarimai dėl savivaldybių tarybų narių lėšų naudojimo

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, pareikšti įtarimai Jonavo...
2024/05/20

Į Žaslių ežerą išleisti 7 tūkstančiai europinių ungurių – šiemet jų bus išleistas visas milijonas

Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone išleisti 7 tūkstančiai europinių ungurių jauniklių. Iš viso šiemet į 63 šalies vandens telkinius planuojama išleisti daugiau kaip 1 mln. pavasarį į Lietuvą atsivežtų ir Žu...
2024/05/20

Gitano Nausėdos rinkimų triukas ar realūs planai?

Prieš mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje su žemdirbių organizacijų lyderiais susitikęs kandidatuojantis antrai prezidento kadencijai Gitanas Nausėda pareiškė, kad jeigu jam rinkimai pasibaigs sėkmingai, Kęstu...
2024/05/20

Priminė kompensuojamas medicinos pagalbos priemones žaizdų priežiūrai ir prevencijai

Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia tam tikrų medicinos pagalbos priemonių odai ar žaizdoms prižiūrėti ir gydyti. Ligonių kasos primena, kad šios priem...
2024/05/20

Aptikus grubius higienos pažeidimus – sustabdyta duonos kepyklėlės veikla Kelmės rajone

Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių apygardos priežiūros skyrius atliko planinį patikrinimą duonos kepyklėlėje, esančioje Kelmės rajone. Patikrinimo metu nustatyti grubūs higienos, maisto laikymo są...
2024/05/20

Ekologiško viešojo maitinimo statistikos kreivė ėmė kilti aukštyn

Lietuvoje prieš trejus buvo sukurta nauja, moderni, sėkminga užsienio šalių patirtimi paremta ir nesudėtingai įdiegiama bei administruojama ekologiškų viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimosi sistema. Jos principas &nd...
2024/05/20

Savaitgalį vienas po kito liepsnojo gyvenamieji namai, daug darbo turėjo ir ugniagesiai narai

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 94 gaisrų ir atliko 119 gelbėjimo darbų. Viename iš gaisrų buvo traumuoti du žmonės.
2024/05/20

Statomame didžiausiame Europoje karvių fermų komplekse – ypatingas dėmesys gyvulių gerovei ir sveikatai

„Agrokoncerno“ įmonių grupė pradėjo unikalaus, Europoje analogų neturinčio karvių komplekso statybas. Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, 53 hektarų sklype iškils keturios karvidės, kuriose iš viso bus laikoma 4 tūk...