Kur trys pešasi, laimi vilkai

Nijolė BARONIENĖ
„ŪP“ korespondentė

„Vilko pilko nebijau, nebijau, nebijau, nebijau… Su kačerga nuvaikau, nuvaikau, nuvaikau…“ Medžiotojai tikina, kad vilkų priviso tiek, jog teks prisiminti šią tarpukario laikus menančią dainelę. Šiltuose kabinetuose sėdintys valdininkai drąsina, kad nebijotume, nes tik po karo, kai miškuose nebuvo ko ėsti, vilkai puolė žmones. Tačiau, kol medžiotojai, ūkininkai ir institucijos, atsakingos už miško sanitarų populiacijos apskaitą ir kontrolę, ginčijasi, peršasi išvada, kad laimi vilkai. Tai liudija vis didesnės sumos, kurias Lietuvos savivaldybės išmoka nukentėjusiems nuo vilkų antpuolių ūkininkams. Kai kam atrodo, kad kalti patys ūkininkai, nesugebantys apsaugoti nuo plėšrūnų savo turto.

Iškreiptų veidrodžių karalystė

Ignalinos medžiotojų būrelio „Padysnys“ valdybos narys Algis Petrauskas netiki Aplinkos ministerijos (AM) pateiktais duomenimis, kad šiuo metu Lietuvos miškuose laksto daugiau nei 300 vilkų. Jo manymu, jų skaičius gali siekti 1 000. „Tiek, apie 1 000, vilkų mini ir mokslininkai. Praėjusiais metais papjauta pusantro tūkstančio naminių gyvulių ir 2 000 šunų. Kaimo žmonės puikiai žino, kad šuo vilkui – delikatesas, lengvai prieinamas maisto šaltinis. Tad ūkininkai nuo seno įrengdavo apsaugines būdas, nes brangino savo namų sargus. Tačiau ir jos ne visada gelbėdavo, nes vilkai – gudrūs ir klastingi žvėrys“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, Lietuva gyvena tarsi iškreiptų veidrodžių karalystėje. AM valdininkai ir gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovai tikina, kad vilkų mažai, nėra ko jaudintis, o nuolat miškuose besilankantys ir jaučiantys jo pulsą medžiotojai perspėja, kad nelaimė čia pat. Vieną dieną laikraščiai ir portalai mirgės šiurpiomis antraštėmis apie nukentėjusius, o gal ir žuvusius nuo vilkų žmones.

Savivaldybėms pritrūks lėšų

Savivaldybės už patirtą žalą ūkininkams gali skirti išmokas iš Aplinkos apsaugos programos lėšų pagal galiojančią tvarką už gyvąjį svorį taikant nustatytos metodikos skaičiavimus. „Vasara dar neįpusėjo, o jau turime apie 120 papjautų avių. Jei ir toliau taip, pritrūksime lėšų ūkininkams kompensuoti patirtą žalą. Neliks pinigų ir prevencinėms priemonėms. Stebint pastarųjų metų tendencijas, akivaizdu, kad kreivė vos ne 90 laipsnių kampu kyla aukštyn“, – sakė Švenčionių savivaldybės ekologas Algirdas Jurkevičius. Pasak jo, kalčiausia susidariusioje situacijoje AM, kuri negirdi raginimų didinti sumedžiojamų vilkų limitą.

Širvintų krašte ūkininkaujanti Kasia Jankun praėjusią vasarą prarado 50 Romanovo veislės avių. „Laikome apie 150 avių bandą. Jos ganosi aptvare netoli namų. Kad į bandą įsisuko vilkai, supratome, kai radome kelias sudraskytas avis. Patys, kaip mokėjome, baidėme vilkus, dėl žalos atlyginimo nesikreipėme. Tik rudenį, kai suvarėme gyvulius į tvartą, pamatėme, kad trūksta pusšimčio avių. Tik tuomet supratome, kad vilkai jas nusitempė į mišką“, – pasakojo K. Jankun. Kaip ir kiti ūkininkai, ji su baime laukia, kas bus šią vasarą. Liepa – mėnuo, kai vilkai moko medžiok­lės įgūdžių vilkiukus.

Avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius sakė, kad praėjusiais metais užfiksuoti 245 vilkų padaryti žalos atvejai. Papjauti 689 ūkiniai gyvūnai – avys, ožkos, veršeliai, karvės. „Šiuolaikiški aptvarai problemos neišspręs. Alpių regiono šalių ūkininkai kreipėsi į ES institucijas, kad leistų medžioti vilkus. Ten jų padaroma žala skaičiuojama milijonais. 2014 metais Suomijoje išmokėta 7 mln., Prancūzijoje – 14 mln. eurų žalai padengti. Pas mus – 71 tūkst. eurų“, – vardijo pašnekovas. Anot jo, būtina parengti apskaitos metodiką ir didinti sumedžiojamų vilkų limitą. Jis apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nemato reikalo padėti ūkininkams įsigyti aptvarus naudojant ES lėšas. „Susidaro įspūdis, kad patirtą žalą atlyginti yra pigiau, nei padėti gintis nuo vilkų. Niekam nerūpi, kad žalos atlyginimas mokant tik kaip už mėsą yra nesąžiningas. Veisliniai gyvūnai, motininės avys kainuoja daug daugiau“, – sakė Ž. Augustinavičius.

Nuostolius skaičiuoja ir medžiotojai

„1995–1996 metais buvo labai šalta žiema. Krito 75 proc. stirnų populiacijos. Kelerius metus stirnų nemedžiojome, darėm viską, kad jų skaičius būtų toks, koks buvo. Dabar akivaizdžiai matome, jog ten, kur įsikuria vilkų gauja, – stirnos išpjautos. Pastebime, jog anksčiau gaujos buvo po 4–5 vilkus, dabar jose jau 7–8. Didėjant jų populiacijai, atsiranda naujų gaujų ten, kur anksčiau jų nebuvo“, – sakė A. Petrauskas. Jis priminė, kad Baltarusijoje leista sumedžioti 1 000 vilkų, Latvijoje – 200, o Lietuvoje didelėmis medžiotojų pastangomis pavyko įrodyti, kad reikia ir galima sumedžioti bent 60 vilkų. Pasak pašnekovo, mūsų šalyje yra gyvenančiųjų nesveika meile vilkui. Gal taip yra, jog kažkada Gediminas susapnavo geležinį vilką ir toje vietoje, kur jis staugė, pastatė pilį. „Sovietmečiu už nušautą vilką mokėdavo 50 rublių, o už iš irštvos paimtus vilkiukus – po 25 rublius. Ir tai jų niekas neišnaikino“, – sakė A. Petrauskas.

Pasak AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento specia­listės Jolantos Urbelionytės, apie sovietmečiu taikytus metodus negali būti nė kalbos, nes tai yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. „Visi dejuoja dėl vilkų padarytos žalos, tačiau leidimo medžioti ne sezono metu kreipėsi tik Anykščių rajono savivaldybė. Kaip tai suprasti?“ – klausė AM atstovė. Ją stebino ir atsainus ūkininkų požiūris į savo turtą. „Gyvūnas proto neturi. Jį masina lengvai pasiekiamas grobis. Žmogaus priedermė pasirūpinti, kad vilkas medžiotų miške, o ne ganyklose“, – pabrėžė J. Urbelionytė.

Tikslaus skaičiaus neįmanoma numatyti

Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų 2016 ir 2017 metais vilkai nebuvo suskaičiuoti. 2015 m. vilkų apskaitos duomenimis, Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 292 vilkai. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ vadovas Audrius Laurinavičius priminė, kad 2006 metais Lietuvoje mokslininkai įdiegė vadinamąją minimalaus skaičiaus metodiką, pagal kurią iš principo negalima nustatyti tikslaus vilkų skaičiaus. „Ši metodika pasirinkta dėl to, kad ji yra santykinai nebrangi, nes norint tiksliau įvertinti plėšrūnų skaičių reikia daug intensyvesnių ir brangesnių stebėjimų. Todėl realus vilkų skaičius tikrai gali būti didesnis už apskaitoje nustatomą, tačiau nėra patikimų duomenų įvertinti, kiek didesnis“, – pripažino pašnekovas. Anot jo, viena iš priežasčių, kodėl gali susidaryti įspūdis apie didesnį vilkų skaičių, yra smarkiai gausėjančios avių ir mėsinių galvijų bandos, kurios ganomos netaikant jokių realių apsaugos nuo plėšrūnų priemonių. „Ūkininkams atrodo, kad daugėja vilkų, nes daugėjant nesaugomų gyvulių kartu auga ir papjautų galvijų skaičius. Pats žalos dydis tiesiogiai neparodo vilkų gausos, nes žalos mastą ne ką mažiau lemia neapsaugotų gyvulių skaičius, vietovės gamtinės sąlygos, netgi konkrečios vilkų šeimos įpročiai“, – vardijo A. Laurinavičius.

Jis priminė, kad vilkai yra naudingi net ir patiems ūkininkams, nes reguliuoja laukinių kanopinių ir bebrų populiacijas, taip pat stabdo įvairių ligų plitimą, kurios gali patekti ir į ūkius.

ŽŪM rašo raštus

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas „ŪP“ sakė, kad pernai nuolat gaudama ūkininkų pranešimus ir nusiskundimus dėl vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams ŽŪM parašė raštą AM, kuriame prašė deramai įvertinti ūkininkų patiriamus nuostolius ir padidinti vilkų sumedžiojimo limitą per 2016–2017 metų medžioklės sezoną bent iki 90 vnt. Vilkų sumedžiojimo limitus ŽŪM rekomendavo padidinti rajonuose, kuriuose 2016 m. padaugėjo naminių gyvūnų užpuolimo atvejų, t. y. Lazdijų, Varėnos, Klaipėdos, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Akmenės, Tauragės, Jurbarko, Utenos, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Trakų, Švenčionių, Elektrėnų, Širvintų ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijose. Raštas dėl vilkų buvo rašomas ir 2015 m. Akivaizdu, kad AM kol kas ir į ŽŪM argumentus neįsiklausė.

Turi pagrįsti investicijų būtinumą

Galbūt ūkininkus gali guosti tai, kad greitai jie galės teikti paraiškas ir tikėtis paramos prevencinėms apsaugos nuo vilkų priemonėms. ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėja Aušra Grygalienė sakė, kad Europos Sąjungos parama ūkininkams 2014–2020 metų laikotarpiu teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šios veiklos srities paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos ir ne daugiau nei numatytas paramos dydis ir intensyvumas. Pagal šią veiklos sritį biosaugai užtikrinti reikalingų statinių (pvz., tvoros) statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas yra priskiriami prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Paramos paraiškoje pareiškėjas turi pagrįsti šių investicijų būtinumą jo vykdomai veiklai. Paramos paraiškas gauti šios veiklos srities paramą bus galima teikti nuo š. m. rugsėjo 4 d. iki spalio 31 d. Didžiausias paramos dydis projektui negalės viršyti 50 tūkst. Eur. Parama pareiškėjui suteikiama tik tuo atveju, jei jis atitinka veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nustatytas visas sąlygas ir reikalavimus gauti paramą.

Kaip apskaičiuojama kompensacija

Padaryta žala sunaikinus ūkinius gyvūnus apskaičiuojama pagal ūkinio gyvūno (gyvojo svorio) praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą (vidutine rinkos kaina pripažįstama ūkinio gyvūno (gyvojo svorio) vidutinė supirkimo kaina (Eur už 100 kg), skelbiama interneto svetainėje http://www.vic. lt, atsižvelgiant į ūkinių gyvūnų rūšį, amžiaus grupę, jų skaičių ir svorį. Jeigu ūkinio gyvūno (gyvuoju svoriu) praėjusio mėnesio vidutinė rinkos (supirkimo) kaina neskelbiama nurodytoje interneto svetainėje, vadovaujamasi normatyvinėmis kainomis. Padaryta žala sunaikinus veislinius ūkinius gyvūnus apskaičiuojama ir atlyginama pagal veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo dokumentuose nurodytą kainą. Padaryta žala sužalojus ūkinius gyvūnus apskaičiuojama ir atlyginama pateikus gydymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir veterinarijos gydytojo dokumentą apie ūkinio gyvūno sužalojimą.

Vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos atlygina savivaldybės.

Ką būtina žinoti patyrus žalą

Jolanta URBELIONYTĖ
AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė
Dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų (įskaitant ir vilkus) žalą patyrę asmenys nedelsdami privalo apie tai pranešti atitinkamai seniūnijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų (įskaitant ir vilkus) padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Nuostolių skaičiavimo komisija. Pažymėtina, kad atlyginama tik ūkiniams gyvūnams vilkų padaryta žala. Šuo nepriskiriamas ūkiniams gyvūnams, jis yra augintinis. Pirmiausia pats nukentėjęs asmuo privalo pasirūpinti savo turto apsauga.

Algimanto SNARSKIO piešinys