Laiko kaitaliojimas labiausiai kenkia vaikams

Nuo sekmadienio laikrodžių rodykles pasukę viena valanda atgal gyvename žiemos laiku. Ilgiau pamiegoti galėsime iki paskutinio kovo sekmadienio, kol bus įvestas vasaros laikas. Tada vėl turėsime persukti laikrodžius, tik jau valandą į priekį. Teigiama, kad žiemos ir vasaros laiką įvesti ekonomiškai naudinga – padeda geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, sutaupyti elektros energijos. O kaip toks laiko kaitaliojimas veikia vaikus?

Prie naujo laiko prisitaiko per mėnesį

Virginija Lukšienė,
Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentė,
Kauno Kalniečių poliklinikos vaikų ligų gydytoja

Laikrodžio sukiojimas neigiamai veikia žmonių sveikatą, ypač vaikų. Jų bioritmai labiau prisitaikę prie gamtos bioritmų, o kai laikas kaitaliojamas, jie išsibalansuoja. Didžiausias neigiamas poveikis būna jautrios nervų sistemos vaikams, kuriems ir šiaip gyvenime nelengva prisitaikyti, o išsibalansavus bioritmams tai tampa ypač sunku.
Kol vaiko organizmas prisitaiko prie pakeisto laiko ritmo, prireikia ne mažiau kaip mėnesio, o mažųjų sveikatai, jų savijautai miego režimas yra labai svarbus.
Dabar, kai įvestas žiemos laikas ir laikrodžius pasukome valanda atgal, vaikai galės truputėlį ilgiau pamiegoti ir rytais kelsis lengviau, tačiau sutrumpėja šviesusis paros laikas, dienos šviesos bus mažiau, mažiau gausime ir vitamino D (jis gaminasi žmogaus organizme veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams), kurio ir taip daugeliui trūksta. Vaikų savijautai geresnis yra vasaros laikas. Kai žmogus keliasi prašvitus, būna aktyvesnis. Be to, ilgesnė diena, vaikai gauna daugiau saulės šviesos, o žiemos sezonu, kai valandą dar pasukame atgal, vakarais daug laiko praleidžiama prie dirbtinės šviesos, kas neigiamai atsiliepia sveikatai ir savijautai.
Dėl laiko kaitaliojimo sulaukiame ir mamų nusiskundimų. Savo mažuosius pacientus priimame nuo ankstyvo ryto iki vakaro, o kai įvedamas sezoninis laikas, ypač vasaros, iš pradžių dažnai rytiniai pacientai vėluoja. Mamos sako, kad negali savo mažylių prikelti iš miego.
Pasikeitus dienos ritmui vaikai blogai jaučiasi ir psichologiškai. Ryte nuvestas į lopšelį ar darželį mažylis nenori pasilikti, būna irzlus.
Nustatyti, kiek laiko kaitaliojimas kenkia vaikų ir paauglių sveikatai (du kartus per metus išbalansuojami jų bioritmai), nėra lengva, tačiau akivaizdu, kad į tokius pokyčius jautriau reaguoja įgimtas patologijas turintys vaikai, sergantys širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligomis.

Pirmoje pamokoje sunku susikaupti

Ramutė Mečkauskienė,
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos tarybos prezidentė, Vilniaus Viršuliškių mokyklos direktorė

Manyčiau, kad laiko kaitaliojimas vaikus veikia labai blogai, ypač kai pavasarį įvedamas vasaros laikas ir reikia keltis valanda anksčiau. Tada mokiniai ateina į mokyklą užsimiegoję, žiovauja, pirmoje pamokoje jiems sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, būna sumažėjęs jų darbingumas. Tik maždaug po mėnesio mokiniai vėl įsijungia į ritmą.
Vaikų sveikatai, savijautai būtų geriau, jei laiko nekaitaliotų, bet reikėtų padaryti tyrimus, sužinoti, ką apie tai mano tėvai ir patys mokiniai.

Žmonės turėtų gyventi gamtos ritmu

Audrius Murauskas,
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas

Man atrodo, kad bet koks kišimasis į gamtą yra neteisingas. Žmonės, kaip ir visa gyvastis žemėje, turėtų gyventi gamtos ritmu. Kai sukinėjame laikrodį, tą ritmą išbalansuojame. Jau ir šiaip daug žmonių per vėlai keliasi ir per vėlai eina miegoti, o sukinėdami laikrodį tą disbalansą dar labiau didiname.
Dar visai netolimoje praeityje mūsų seneliai guldavosi ir keldavosi su vištomis ir buvo gerokai sveikesni, ilgiau gyveno, jiems vaistų mažiau reikėjo. Jei norime tausoti savo sveikatą, privalome įsiklausyti į gamtą ir kuo mažiau kištis į jos dėsnius.
Sezoninio laiko įvedimas neigiamai veikia vaikus, paauglius. Daugelis jų rytais labai sunkiai keliasi. Pirmose pamokose jie sėdi nedarbingi, negali susikaupti. Žinoma, jiems sunku rytais keltis, jei šeimoje įprasta vėlai gultis, tačiau kai imamas kaitalioti laikas, mokinių savijauta tampa dar prastesnė. Dabar jie galės valanda pamiegoti ilgiau, bet pavasarį, įvedus vasaros laiką, situacija bus blogesnė. Abiem atvejais vaikai išmušami iš gyvenimo ritmo. Jeigu jie lengviau kelsis ryte, tai bus irzlesni vakare. Jei įprotis buvo eiti miegoti vienuoliktą valandą, tai dabar jie eis ilsėtis dvyliktą. Kitą pusmetį vaikai bus irzlesni ryte.
Įsikišimas į ritmą persukant viena valanda laikrodį yra per stiprus. Juk žmonės, nutarę anksčiau keltis, tai daro pamažu: per savaitę keliasi keliomis minutėmis anksčiau, kol maždaug po mėnesio pradeda keltis valanda anksčiau. Tada organizmas nepatiria šoko, kitaip nei staiga per vieną dieną pakeitus ritmą. Suaugusieji jaučiame jį, o ką jau kalbėti apie vaikus.

Violeta GUSTAITYTĖ

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.