Lenkija ir Lietuva susivienijo prieš kiaulių maro grėsmę

           Tarptautinė žemė ūkio ir maisto pramonės paroda prasidėjo ypač svarbiu dvišaliu susitikimu – Lietuvos žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna tvirtai paspaudė ranką Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministrui Marekui Savickiui. Susitikimo metu buvo nutarta derinti abiejų šalių žingsnius įveikiant afrikinio kiaulių maro keliamas kliūtis, o Lietuva pažadėjo palaikyti Lenkiją derantis su Europos Komisija dėl baudų už pieno kvotų viršijimą.
Žinia apie tai, kad artimiausiomis dienomis Rusija iš Lietuvos ir Lenkijos nebeįsileis gatavų mėsos gaminių, kuriuose yra kiaulienos, ministrų susitikimui suteikė kartoką prieskonį, tačiau buvo akivaizdu – nei viena šalis nuleisti rankų tikrai nesiruošia. Su tokia situacija abi šalys jau buvo susidūrę beveik prie dešimtmetį. Iki šiol Lenkijoje ir Lietuvoje yra nustatyta tik po du afrikinio kiaulių maro atvejus šernuose. Ministras M. Savickis užtikrintai konstatavo, kad Lenkija jau yra atlikusi 4,5 tūkst. mėginių ir visi jie buvo neigiami.
Šiuo metu nevyksta jokios lenkų derybos su rusais, nes prekyba kiauliena sudaro tik 200 mln. eurų, o štai kitos žemės ūkio produkcijos Rusijai parduodama už 1 mlrd. 350 mln. eurų, tad lenkams visai nesinori, kad šis balansas nukentėtų. M. Savickio žvilgsnis šiuo metu krypsta į Baltarusijos pusę, rodančią nemažą susidomėjimą lenkiška produkcija.
,,Žinoma, ES komisarai diskutuos su Rusija, bet aš nesitikiu jokios ypatingos pažangos”, – situaciją santūriai vertino M. Savickis. Jo nuomone, didžiosios ES šalys gali nesulaukti, kol komisarai priims nutarimus šiais klausimais, ir imsis individualiai tartis su Rusija.
Lenkijos kiaulių maro buferinė zona tęsiasi 350 km palei Baltarusijos pasienį ir yra 60–80 km pločio. Šioje zonoje 45 tūkst. ūkių laikoma 406 tūkst. kiaulių, biosaugos zonoje – apie 106 tūkst. kiaulių. Lenkija už afrikinio kiaulių maro padarytus nuostolius jau yra gavusi ES kompensaciją, taigi šios šalies ūkininkai, susiję su pirmine buferine zona, nepatiria didelių nuostolių. Žymiai sudėtingesnė situacija yra  Vidurio ir Vakarų  Lenkijoje, kur kiaulienos kainos nukrito net 30 proc.
Lenkų ministras domėjosi, ar Lietuvos kiaulių laikytojai jau gavo kompensacijas, taip pat kokių priemonių ėmėsi Lietuva, siekdama užkirsti kelią šiai pavojingai ligai. ,,Ekspertų lygyje viską suderinome su ES dėl kompensacijų, neabejojame, kad jas gausime. Dabar siekiame lokalizuoti maro židinius ir juosiame tvora miškus. Gera žinia, kad ištyrus 3 tūkst. mėginių, visi jie buvo neigiami”, – kalbėjo ministras V. Jukna, pasakodamas apie prevencines priemones, kurių ėmėsi Lietuva.
„Derinkime savo žingsnius tarpusavyje, nes veikdami kartu galime daugiau pasiekti“, – pasiūlė lenkų ministrui V. Jukna ir sulaukė jo pritarimo.
Kitais metais bus panaikintos pieno kvotos, tačiau kai kurios valstybės (viena iš jų yra Lenkija) sparčiai artėja prie nacionalinių pieno kvotų viršijimo ir norėtų mokėti mažesnes virškvočio mokesčio sumas į ES biudžetą. Lenkijos ministras paprašė Lietuvos ministro palaikyti jų šalį, kai Europos Komisijoje bus priimami sprendimai dėl baudų skyrimo. ,,Lietuva iki šiol niekada neviršijo savo kvotos, todėl laikosi lanksčios pozicijos šiuo klausimu. Mes palaikysime jūsų siekį įtikinti EK“, – pažadėjoV. Jukna.
Susitikimo metu kalbėta ir apie intensyvesnės paramos galimybes mažoms įmonėms kaime, euro įvedimo klausimus, parodos „AgroBalt“ ateities viziją. M. Savickis, pavaišintas Europos Komisijos išskirtiniu pripažintu produktu, kuriam jau suteiktas Saugomos geografinės nuorodos ženklas, žemaitišku kastiniu su karštomis bulvėmis, pagyrė puikų patiekalo skonį ir pajuokavo pastebėdamas, kad visi populiariausi lenkiški patiekalai vadinasi lietuviškai.