Lietuviška kokybė pavergia užsieniečius

Eglė Leonovienė

Pasaulyje vis labiau vertinama tai, kas gaminama ne masiškai, o nedidelėmis partijomis. Akivaizdų pranašumą užsienio rinkose turi lietuviški gaminiai – juos perka žmonės, teikiantys pirmenybę gerai kokybei.

Drabužiai kūnui ir sielai

Nedaugeliui kils mintis, kad melodingas prancūziškas pavadinimas „LeMuse“ – lietuviškas prekės ženklas. Juo žymimi moterų drabužiai nuo jogos kostiumų iki paltų. Įmonės įkūrėja vilnietė Lina Pliuraitė sako, kad „LeMuse“ filosofija priimtina viso pasaulio moterims.

Kokia „LeMuse“ sėkmės priežastis? Mada yra mada, ji ateina ir praeina, o asmenybės žavesys lieka. Manau, drabužiai turi atskleisti žmogaus asmenybę, o ne dominuoti ar užgožti ją. Man svarbu, kad „LeMuse“ drabužį vilkinti moteris jaustųsi ne tik graži, stilinga, bet ir nevaržomai galėtų parodyti savo vidinį žavesį, charizmą. Tai esminiai mano kūrybos ir prekės ženk­lo „LeMuse“ filosofijos dalykai. Smagu, kad man pritaria be galo intelektualios, kūrybingos, žavios ir charizmatiškos asmenybės – vidinį komfortą vertinančios moterys iš viso pasaulio.

Kuo Jūsų kuriami drabužiai išsiskiria iš kitų? „LeMuse“ stiprybė – minimalizmas, modelių paprastumas, lakoniškos linijos, subtilios detalės. Kurdama visada ieškau originalesnio silueto, įdomesnės formos, atsižvelgiu į figūros ypatumus, todėl neatsitiktinai tą pačią suknelę vilkinčios moterys atrodo skirtingai. Kiekvienas mano sukurtas drabužis būtinai turi kokią nors „raziną“, kuri padaro jį ypatingesnį. Kaspinas nugaroje ar ant peties, smulkių sagučių eilė, atviri pečiai, asimetrija rankovėse – tokios detalės suteikia paslapties, sustiprina moters charizmą.

Girdėjau, kad pirmąjį užsakymą gavote iš užsienio... Taip, tikrai. Sudėjau pirmuosius savo modelius į vieną dizainerių internetinę platformą ir „LeMuse“ megztuką savo merginai nupirko vaikinas iš Kanados. Tada man dar buvo sunku suvokti, kad daiktą taip paprasta parduoti internetu. Kai pakavau siuntinuką, delnai kaito – niekaip negalėjau patikėti, kad jau po savaitės juo puošis Kanadoje gyvenanti mergina. Iki šiol dauguma „LeMuse“ gaminių parduodami internetinėse parduotuvėse, dizainerių platformose.

Kokiose šalyse Jūsų gaminiai populiariausi? Dabar galima pasiekti klientus visur, kad ir kur jie gyvena! Savo klientes mieliau skirstau ne pagal šalis, o pagal jų skonį, stilių, mados pajautimą, gyvenimo būdą. „LeMuse“ gaminiai populiarūs Europoje ir Rytuose, domisi jais ir Naujosios Zelandijos moterys, anksčiau mano modeliais labai žavėjosi japonės, o pastaruoju metu vis daugiau drabužių išsiunčiame į Australiją. Vis dėlto didžiausios mano darbų gerbėjos gyvena Jungtinėse Valstijose.

Kuo skiriasi „LeMuse“ klienčių poreikiai? Skirtingų šalių klientės renkasi skirtingus modelius: japonėms patinka vieni, italėms – kiti, skandinavėms – dar kiti. Po parodos Paryžiuje supratau, kad klimatas – vienas pagrindinių pasirinkimo veiksnių. Prancūzės ir italės renkasi plonų audinių modelius, dažniausiai iš šilko, plonos viskozės – ten šilta. O lietuvės mėgsta praktiškumą: audinius, kurie puikiai tinka ir šiltuoju, ir šaltuoju periodu, universalius modelius – juos gali vilkėti darbe ir vakarėlyje. Japonėms labai svarbu ir modelis, ir drabužio spalva, joms, beje, kaip ir skandinavėms, patinka šviesūs tonai.

Kodėl savo prekės ženklą pavadinote „LeMuse“? Prancūzų kalbos žodis le muse reiškia mūzą. O mūza – charizma, tai, kas įkvepia ir pažadina norą kurti. Pavadinimo idėja kilo, kai nusipirkau be galo gražų audinį ir, siekdama išsaugoti jo grožį, sukūriau drabužį audinio nekarpydama. Judant šio apdaro siluetas kito, vaizdas būdavo vis kitoks. Supratau, kaip svarbu, kai drabužis leidžia laisvai jaustis, nevaržo, kai atsiranda skirtingi siluetai. Kai svarbiausias dalykas esi tu pats, tavo vidus, tavo charizma. Pagalvojau, kad mano drabužiai turėtų vadintis „LeMuse“ – juk juos kuriu sielai.

Baigėte vadybą ir kurį laiką sėkmingai dirbote reklamos srityje. Kas paskatino keisti veiklą – pradėti kurti drabužius? Po projekto, kurį dvejus metus kūrėme su kolegomis, nutariau padaryti pertrauką – sustoti ir pasvarstyti, ko iš tiesų noriu, kas man teiktų didelį malonumą. Prisiminiau savo aistrą – siuvimą. Mano močiutė dirbo Vilniaus modelių namuose, o aš labai daug laiko leisdavau su ja, todėl jau aštuonerių puikiai žinojau, ką reikia daryti su iškarpomis, kaip konstruoti drabužį. Maža siuvau apdarus lėlėms, vėliau – sau, mokykloje jau kūriau kolekcijas. Vis dėlto į šį pomėgį niekada rimtai nežiūrėjau ir apie dizaino studijas nesvarsčiau – tada populiaru buvo teisė, ekonomika, vadyba. Prisiminusi savo aistrą pasisiuvau suknelę ir megztinį. Naujus mano drabužius netruko pastebėti draugės, pažįstamos, o į klausimą „Iš kur gavai?“ atsakydavau: „Galiu ir tau pasiūti.“ Vėliau sužinojau apie tarptautinius interneto portalus ir nusprendžiau juose pristatyti savo darbus. Pajutau, kad ši veikla mane įtraukė: kai darai tai, kas patinka, atrodo, jog iš tikrųjų ir nedirbi. Vadybininkės patirtis nuolat praverčia versle, prieš septynerius metus sukūriau prekės ženk­lą, įsteigiau įmonę.

Ar pradėjusi verslą tikėjotės tokio pripažinimo? Kai kilo idėja ir sukūriau prekės ženklą, Lietuvoje viskas buvo kitaip – šiandieninė ir anuometinė situacija kardinaliai skiriasi. Butikų buvo vos vienas kitas, apie internetinę prekybą lietuviai beveik nieko nežinojo, o jei kas žinojo, tai netikėjo ir nepasitikėjo. „LeMuse“ iškilti ir suklestėti padėjo užsienio klien­tai ir kryptingas darbas, kuriame derinamos žinios, požiūris į žmogų, stiliaus unikalumas ir nepriekaištinga kokybė. Labai džiaugiuosi, kad mano vizija, kūryba ir idėjos patinka daugeliui žmonių Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuviškus medinukus vertina skandinavai

Jaukūs, kvepiantys mišku, saugūs – mediniai žaislai vertinami labiau už barbes ir ryškiaspalvius plastikinius gaminius vaikams. „Lietuviškiems mediniams žaislams nėra konkurencijos nei šalies, nei užsienio rinkoje“, – mano Skuode įsikūrusios medinių žaislų įmonės „Zigra“ vadovas Zigmantas Kubilius.

Senais laikais visus žaislus gamino iš natūralių medžiagų, daugiausia iš medienos, tokie jie buvo iš vargo, nepritekliaus. Dabar, kai vis daugiau dėmesio skiriama sveikam gyvenimo būdui, medinukai išgyvena renesansą. Jų populiarumą padidino ir visuomenės susižavėjimas viskuo, kas sena, palytėta laiko. Jau dvidešimt metų medinius suvenyrus ir žaislus gaminančios įmonės vadovas, tautodailininkas Z. Kubilius džiaugiasi, kad jų asortimentą sudaro daugiau kaip 200 pavadinimų žaislų: nuo barškučių iki supamų arkliukų, sudėtingų konstruktorių ir berniukams, ir mergaitėms. „Vaikai visur vienodi, bet renkasi ne jie, o tėvai – jų kišenėse pinigai, – juokiasi įmonės vadovas. – Mūsų pagaminti ir Lietuvoje sertifikuoti mediniai žaislai labai populiarūs Skandinavijos šalyse, ypač juos vertina švedai. Prieš kelerius metus žaislais susidomėjo Jungtiniai Arabų Emyratai – ten lietuviški medinukai tikra egzotika. Ieškodami rinkos iš pradžių važinėjome po tarptautines muges, parodas, o dabar sėkmingai plėtojame internetinę prekybą. Produkciją vežame į Angliją, Ispaniją, Vokietiją, Prancūziją, Japoniją, Australiją ir kitas šalis. Lietuvoje lieka vos 5–15 proc. gaminių, o kartais, ypač prieš Kalėdas, išvežame viską.“ Pasak Z. Kubiliaus, sėkmingai prekybai plėtoti mūsų šalyje labai maža rinka, be to, didžiųjų centrų nustatomos sąlygos „užaugina“ žaislų kainas, o užsienyje sąlygos palankesnės, ten lietuviški medinukai kainuoja pigiau negu tėvynėje. Žaislai gaminami iš ekologiškos beržo medienos, ji sertifikuota Europos laboratorijose ir atitinka visus prekių vaikams keliamus reikalavimus. Šviesus beržas labai malonus akiai, gamintojai kartais jį dar paryškina spalvomis, bet svarbiausia – kietas, tvirtas, numestas žaislas nesuskyla, yra lengvas, neturi sakų, todėl tinka net ir kūdikiams. Skuodiečių gaminių išskirtinumas – aptakios formos, suapvalinti kampai, dėl to vaikams saugu žaisti. „Visų žaislų stilistika priklauso nuo staklių. Parodykite bet kokį Lietuvoje pagamintą medinį žaislą ir aš pasakysiu, kas jo autorius“, – tikina įmonės vadovas ir atkreipia dėmesį, kad jų gamyboje daug rankų darbo. Nors užsienyje mediniai žaislai labai paklausūs, vis dėlto gaminančių juos, ypač mažais kiekiais, beveik nėra, todėl lietuviai varžovų neturi. Pasak Z. Kubiliaus, kas kita, jei reikėtų pagaminti 10–50 tūkst. medinukų: kinams toks kiekis – vieni juokai. „Gamyba tokiu mastu lietuviams – neįveikiama užduotis, tokia kaip kinams padaryti 100–500 medinių žaislų“, – juokiasi įmonės „Zigra“ vadovas Z. Kubilius.