Lietuvos paukštynai: lietuvių įpročiai tampa vakarietiški

Spartėjantis gyvenimo tempas, laiko namų ruošai ir maisto gaminimui trūkumas pamažu formuoja ir kitokius lietuvių įpročius. Pusę dienos darbuotis virtuvėje tampa savaitgalio prabanga, na o kasdienai tautiečiai renkasi greičiau paruošiamus, taip vadinamus „paruoštus gaminti” (angl. „ready to cook”) produktus, tačiau jų kokybė ir įvairovė ne mažiau svarbi. Tai liudija ir Lietuvos gamintojai, rinkai siūlantys vartotojų laiką taupančius produktus.

Paruošti gaminti produktai jau seniai populiarūs Vakarų Europos šalyse, Skandinavijoje. Jų mažmeninės prekybos tinklų lentynose, palyginus su šviežia mėsa, dauguma. Nors Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad  parduotuvėje parduodamas paruoštas gaminti produktas neprilygtsa paruoštam namuose, tyrimai ir vartojimo tendencijos rodo augantį jų populiarumą.
Kad laiko maisto gaminimui turime vis mažiau, rodo vartotojų tyrimai. Antai šviežios mėsos ir mėsos gaminių vartotojų apklausos parodė, kad mažėja maisto gaminimui skirtas laikas ir auga paruoštų gaminti produktų poreikis. Remiantis „TNS LT“ tyrimų duomenimis, prieš ketverius metus, t.y. 2011 m., 5 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų maisto ruošai skirdavo iki pusvalandžio, 2015 m. ši vartotojų dalis išaugo iki 20 proc. Analogiškos apklausos atliktos 2011 m. ir 2014 m. pabaigoje,  jų metu tiesioginio interviu metodu apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų.
Praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa taip pat parodė, kad keičiantis požiūriui į mitybą ir maisto gaminimą, vartotojams tapo svarbu, ne tik kokią mėsą ir kokio gamintojo produktus jie renkasi, bet ir per kiek laiko maistą paruoš.
Apie mėsos pusgaminių ir gaminių populiarumą liudija ir didieji Lietuvos paukštynai. Antai AB Vilniaus paukštynas gaminamų vištienos pusgaminių pardavimai kasmet auga apie dešimtadalį. Pasak šio paukštyno generalinio direktoriaus Gintaro Martinkaus, itin auganti pusgaminių dalis – marinuotos vištienos produktai. Pirmojo pusmečio pardavimų apimtys rodo, kad marinuotos vištienos produktų augimas siekia 13,8  proc., palyginus su 2014 m. I pusmečiu. Nors marinuoti produktai perkami visus metus, pirmą pusmetį ženkliausias augimas – gegužės ir birželio mėn.
„Populiarėjant grilio kultūrai Lietuvoje, pirkėjai renkasi ne tik tradicinio skonio šašlykus, bet ir naujų gurmaniškų skonių marinatuose paruoštą vištieną. Nors šiais metais didžioji dalis vasaros nelepino itin šiltu oru, kai kurių skonių marinuoti vištienos produktai, tiesiog, graibstomi, – įžvalgomis dalinasi paukštyno vadovas, – Atsižvelgdami į vartotojų poreikį gaminti ne tik greitai, bet ir skaniai, kasmet pasiūlome keletą naujų marinatų skonių. Mūsų šalies vartotojų skoniai skiriasi nuo kitų šalių: lietuviai pamėgo įvairių uogų, žolelių marinatus, tuo tarpu kaimynai latviai – acto marinatus, estams labiau patinka jogurtiniai marinatai.“ – teigia G. Martinkus.
Paukštyno vadovas tiki, kad likusią vasarą ir rugsėjį marinuotos vištienos pardavimai dar labiau augs.
Kad laiko maisto ruošai skiriama vis mažiau, rodo vištienos faršo pardavimų augimas. Palyginus I pusm. pardavimų apimtis, faršo pardavimai išaugo taip pat 50 proc.
Kita vištienos produktų kategorija, itin išpopuliarėjusi Lietuvoje – virtos kepamosios vištienos dešrelės, kurių sudėtyje nėra natrio nitrito, todėl jos tinkamos kepti ant grilio. Palyginus su praėjusių metų I-uoju pusmečiu, šių dešrelių pardavimai augo daugiau kaip 50 proc.
Paukštyno atstovas pasakoja, kad jei pažvelgtume į Europos šalių prekybos tinklų lentynas, jose mėsos pusgaminiai sudaro gan didelę dalį. Be jau mums įprastų marinuotų produktų, vis didesnį populiarumą įgauna iš faršo suformuoti produktai: įvairūs suvožtiniai (angl. „burger“), kepsneliai, kotletai, kukuliai, kurių mada ateis ir į mūsų šalį.
AB „Kauno Grūdai“ kartu su AB Vilniaus paukštynas ir AB Kaišiadorių paukštynas ir joms priklausančios dukterinės įmonės sudaro vieną moderniausių ir ekonomiškai stipriausių gamybinių susivienijimų Lietuvoje – įmonių grupę „KG Group“. Įmonių grupės 2015 m. I pusm. apyvarta buvo 2,1 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir siekė  224,4 mln. eurų. Praėjusiais metais po Rusijos embargo prarasti pardavimai pamažu atsitiesia radus klientų naujose rinkose. „Kauno Grūdų“ apyvarta augo dėl 77 proc. išaugusio greitai paruošiamų makaronų eksporto bei padidėjusio grūdų, žaliavų bei naminiams gyvūnams skirtų produktų eksporto. Paukštynų apyvartą augino pusgaminių ir gaminių pardavimai Lietuvos ir eksporto rinkose.