Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiume

Š. m. birželio 13 d. (penktadienį) įvyko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (toliau- Asociacija) prezidiumo posėdis. Ir šį kartą posėdžiauta ne Vilniuje, o Saviečių kaime (Kėdainių r.), UAB Vaderstad būstinėje (praeitą mėn. posėdžiauta prezidiumo nario ūkininko Alfredo Bardausko ūkyje, Raseinių r.). Prezidiumo darbotvarkėje buvo net 15 klausimų. UAB Vaderstad vadovas Romas Naudžiūnas pristatė bendrovės veiklą, o prezidiumo nariai konkrečiai domėjosi bendradarbiavimo su šia firma privalumais ir plėtra. Po to pradėti nagrinėti bendrovių ir jų Asociacijos veiklos klausimai. Apie žemę. Ir vėl kalbėta apie žemės įsigijimo reikalus. Prezidiumo nariai išreiškė susirūpinimą dėl artėjančio referendumo, kad viešai skleidžiama informacija neatspindi referendumo turinio ir grubiai klaidina žmones. Referendumas dabar jau vadinamas „dėl žemės nepardavimo užsieniečiams“. Gi iš tikrųjų klausime dėl žemės apie jokius užsieniečius neklausiama. Prezidiumas pritarė kreipimuisi laišku į bendrovių Asociacijos narių vadovus ir darbuotojus. Įstatymo projektui, Vyriausybės skubos tvarka priimtam siekiant ištaisyti balandžio pabaigoje priimto LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo („saugiklių“ įstatymo) trūkumus, prezidiumas nepritarė.

Daugiau dirbantiems didesnės išmokos dar negreit
Dar iki šio prezidiumo posėdžio Asociacija buvo suformulavusi savo poziciją dėl tiesioginių išmokų bendros sumos 2015-2020 m. paskirstymo variantų. Kartu su Žemės ūkio rūmais ir kitomis žemdirbių savivaldos organizacijomis buvo susitarta, kad neprivalomos schemos už nepalankias vietoves ir smulkiesiems ūkininkams nebus taikomos, nes jiems parama yra numatyta iš Lietuvos kaimo plėtros programos.
Nebaigtas klausimas dėl papildomųjų perskirstomųjų išmokų už pirmuosius hektarus (iki 30 ha ūkiui). Asociacijos prezidiumas pakartoja ankstesnę poziciją, kad parama mažiems ūkiams turi (gali) būti, bet ne taip, kaip už 2014 metus prieš europarlamento rinkimus priimtas politinis sprendimas – po 107 litus kiekvienam už iki 30 ha. Nesvarbu, jis turi 3 ha (gaus 321 litą papildomai) ar 100 ha (gaus 3210 litų). Neįvertinta, kad ūkiams, kurių vidutinis dydis iki 3 ha, yra per 76 tūkstančius, tokia parama taps antrąja socialine pašalpa ir neprisidės prie jokio ES BŽŪP siekiamo tikslo, o 144 mln. litų bus išleisti. Asociacijos nuomone, ši parama turi būti paremta kiekvieno jos gavėjo individualiu įvertinimu. Kol to nėra, Asociacijos prezidiumas negali pritarti perskirstomosioms išmokoms už pirmuosius hektarus.
Abejonių prezidiumo nariams sukėlė ir Žemės ūkio rūmų priimtas siūlymas perskirstomąsias išmokas mokėti tik ūkiams nuo 10 iki 30 pirmųjų hektarų, o iki 10 ha jų nemokėti. Tai būtų neteisinga tų ūkių, kurie pirmiausia užsiima specifine smulkiąja augalininkyste ir gyvulininkyste (gėlių, daržovių, daigų, triušių ir kt.). Todėl būtina apsispręsti dėl tokių ūkių individualaus vertinimo galimybių.
Todėl Asociacijos prezidiumas pritarė bazinei išmokai (VIPS) skirti 53,5 proc. tiesioginių išmokų voko, „žalinimui“ (privaloma) – 30 proc., jaunojo ūkininko išmokoms (privaloma)  – 1,5 proc., susietosioms išmokoms – 15 proc. (13+2).
Prezidiumas atkreipė dėmesį, kad artimiausiais metais pagrindinės išmokos už plotus bus mažesnės nei buvo išmokėtos 2013 metais, ypač tiems, kurie nelaiko galvijų, nėra jauno amžiaus. Pvz., 2013 m. už deklaruotą tinkamos būklės hektarą priskaičiuota po 452 litus, o 2015 m. išmoka už plotus kartu su „žalinimo“ išmoka sieks 430 litų. Jei bus priimta taikyti ir perskirstomąją išmoką už pirmuosius 30 ha (10 proc. išmokų voko), tai vidutinio dydžio žemės ūkio bendrovei ar tokio pat dydžio ūkininko ūkiui (kurių jau yra daugiau nei bendrovių) išmoka už plotus kartu su „žalinimu“ 2013 m. išmokų dydį pasieks tik apie 2019 m.

Sunkiai, bet pritarė
Pristatytas paskutinis susietosios paramos schemos variantas. Jį pristatė Asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. Pranešėjas pažymėjo, kad ši paramos schema, jeigu jai pritars Europos Komisija, bus pradėta taikyti nuo 2015 metų. Šiai paramai skirta 216,5 mln. Lt. Tai 4,5 karto daugiau nei buvo skirta už 2013 metus. Parama susideda iš 2 dalių: 13 proc. (187,6 mln. Lt.) nuo viso išmokų voko susietoms išmokoms ir 2 proc. (28,9 mln. Lt.) baltyminiams augalams. Pagrindinės žemdirbių savivaldos organizacijos jau anksčiau buvo susitarusios, kokioms šakoms kokią dalį lėšų skirti (80 proc. (150,1 mln. Lt.) gyvulininkystei ir 20 proc. (37,5 mln. Lt.) augalininkystei). Pridėjus 2 proc. baltyminiams augalams, viso augalininkystei tektų 66,4 mln. Lt.
Iki šių metų ES lėšomis pieninių karvių buliai susietomis išmokomis nebuvo remiami. Daugiau buvo susikoncentruota į mėsinių veislių galvijus, nors Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos pozicija nuo pat 2011 m. buvo ta, kad parama turi būti skiriama visiems mėsai auginamiems galvijams, nes be to gyvų jaunų galvijų eksportas bus mažai valdomas. Ir šį kartą buvo nesutarimų. Jie kilo dėl to, kad mėsinių galvijų augintojų organizacijų atstovai panoro, kad visi 60 mln. Lt. būtų skirti tik išmokoms už mėsinių veislių bulius. Prezidiumas pritarė, kad mėsinių veislių buliukų auginimas gali būti skatinamas labiau, tačiau ir pieninių karvių prieauglio negalima palikti be nieko.
Bendrovių duomenimis, vienas galvijas, auginamas mėsai, per metus duoda apie 310 litų darbo pajamų ir apie 150 litų mokesčių bei įmokų į biudžetus. Kai per ankstesnius metus buvo išvežama daugiau kaip 100 tūkst. galvijų, per metus kaimas prarasdavo po 30 mln. Lt. darbo pajamų, o savivaldybių ir sodros biudžetai – po 15 mln. Lt. Pritarta dalį augalininkystės susietųjų išmokų lėšų sumos skirti už pasėlius, užsėtus sertifikuotomis sėklomis (sėklininkystei).
Nors melžiamoms karvėms numatyta skirti 82,6 mln. Lt. susietųjų išmokų, t. y. beveik tiek, kiek ankstesniais metais jų buvo skiriama papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už pieną, tačiau prezidiumo nariai labai sunkiai priėmė naują nuostatą, kad išmoka bus skiriama ne už toną pieno, o už melžiamą karvę. Sakoma, yra toks Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimas, kad išmokomis neturi būti skatinama gamyba. Pagal naują tvarką už melžiamą karvę būtų skiriama po 266 Lt. per metus. „Tokiu būdu už 1 kg pieno, esant 7 tonų išmilžiui iš karvės, išmoka sudarytų vos 3,8 cento arba vos 1 eurocentą. Pajamose už pieną tokia susietoji išmoka tesudarys vos 3 proc. Tai nėra ta priemonė, kuri įtakos pieno sektoriaus konkurencingumą“, – pažymėjo Asociacijos prezidentas J. Kraujelis. – „Tačiau ką leidžiama gauti, reikia paimti, tik objektyviai vertinti ir dalyboms skirti tiek energijos, kiek ta parama verta“.
Nemažai painiavos kėlė ir tai, kad nėra aiškumo, kokios ir už ką, kokia tvarka bus mokamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos iš šalies biudžeto. Aišku tiek, kad jos 2015 m. negalės būti didesnės nei 80 proc. Europos Komisijos 2013 m. patvirtintų maksimalių dydžių pagal sektorius. Todėl neišvengiamai prie kompleksiškesnio atskirų šakų rėmimo 2015 m. dar teks grįžti rudenį, kai bus gauti visi atsakymai tiek iš Briuselio, tiek ir iš Vyriausybės bei Seimo. Jeigu būtų sugebėta rengiant susietųjų išmokų schemą kartu turėti bent orientacinį papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų projektą, atsirastų galimybė priimti ir kitokius variantus dėl paramos už mėsai auginamus galvijus. Būtų išvengta priešpriešos tarp mėsinių ir pieninių bulių augintojų. Todėl prezidiumas nors ir nenoriai, bet pritarė Žemės ūkio ministerijos jau pateiktam Europos Komisijai susietųjų išmokų 2015 m. schemos projektui.
 
Prioritetas – taikomasis mokslas
Prezidiumo posėdyje svarstyti Europos inovacinės partnerystės (EIP) modelio Lietuvoje projekto matmenys ir ūkiuose kylančių technologinių problemų sprendimui reikalingų taikomųjų mokslinių tyrimų ir rekomendacijų tematikos projektas. Abu klausimus pristatė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius dr. Edvardas Makelis ir prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas. Prezidiumo nariai pažymėjo, kad ir Asociacija, ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ne kartą kėlė joms aktualų klausimą dėl taikomųjų mokslo tyrimų rezultatų poreikio ir jų panaudojimo praktikoje. Nors daugelyje ūkių pastaraisiais metais atnaujinta technika ir nauji technologiniai sprendimai leido pasiekti neblogų rezultatų, tačiau gamybininkai vis dažniau susiduria su itin specifiniais klausimais, į kuriuos atsakymus, galimus geriausius sprendimus gali padėti rasti taikomieji mokslo darbai.
Prezidiumas patvirtino nuostatą artinti taikomuosius mokslo darbus prie gamybinės praktikos, tam panaudojant EIP tinklo modelį. Jo veiklos principai yra pateikti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos (ES) reglamente. Diskutuojant pažymėta, kad prezidiumo nariai Reglamento idėją dėl veiklos grupių supranta taip, kad veiklos grupių steigėjai yra ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės ir kiti suinteresuotieji subjektai – mokslininkai, konsultantai ir žemės ūkio bei maisto sektoriuje veiklą vykdančios įmonės. Tikėtina, kad toks veiklos grupių steigėjų sukeitimas vietomis, nors ir logiškas, tačiau sukels diskusijas kitose suinteresuotųjų pusėse.
Priemonėje „Bendradarbiavimas“ veiklos sričiai „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ iki 2020 metų numatyta skirti beveik 11,4 mln. eurų (39,4 mln. Lt.) ir paramai parodomiesiems projektams bei informavimo veiklai planuojama panaudoti dar 13,9 mln. eurų (48,1 mln. Lt.). Tai nėra mažos lėšos. Todėl jas tinkamai panaudojus, būtų galima žymiai suaktyvinti mokslo tyrimus pagal ūkių užsakymus ir jų diegimą. Prezidiumas pritarė LŽŪKT rašte žemės ūkio ministrui ir steigėjams pateiktiems siūlymams dėl praktinio EIP modelio įgyvendinimo Lietuvoje. Prezidiumas, siekdamas padėti spręsti ūkiuose kylančias su gamybos technologijų taikymu susijusias problemas, nutarė inicijuoti reikalingus taikomuosius tyrimus ir atlikti ūkių apklausą, siekiant išsiaiškinti pagrindines problemas bei nustatyti bendrąjį taikomųjų mokslinių tyrimų poreikį.
Ūkiams pasiūlytos 65 aktualiausios temos. Tai agrotechnikos, žemės dirbimo (8), augalų apsaugos (11), augalų mitybos ir tręšimo (5), tiksliojo ūkininkavimo, augalininkystės inžinerijos (7), sėklininkystės ir selekcijos (4), gyvūnų reprodukcijos (4), veisimo (5), pašarų gamybos, gyvūnų mitybos ir naujų technologijų (6), gyvulių sveikatingumo (6), tiksliosios gyvulininkystės technologijos (5), aplinkos apsaugos (4).
Dabar ūkiams bus pasiūlyta tas temas testuoti, kurios iš jų aktualiausios. Prezidiumas nutarė parengti bendrovių tikslinių įnašų taikomųjų mokslo tyrimų atlikimui surinkimo ir panaudojimo fondo nuostatų projektą. „Bendrovėms ir pažangiau ūkininkaujantiems ūkininkams naujuoju ES BŽŪP laikotarpiu būtina šiek tiek atsiplėšti nuo kasdienybės besidalijant skirtas lėšas ir daugiau susitelkti į tai, kas mums daugiau duos žemės ūkio našumo ir tvarumo srityse. Tik tai, o ne vien ES paramos dalybos bei skirtų lėšų panaudojimo tvarkų įsisavinimas turi tapti mūsų ateities prioritetu“, – baigdamas klausimo svarstymą pabrėžė Asociacijos prezidentas J. Kraujelis.

Su euru reikės nusileisti iki žmonių
Vis mažiau abejonių, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje litus pakeis eurai. Vykdoma gausi propaganda apie euro privalumus. Tačiau bendrovėms svarbūs konkretūs veiksmai, kuriuos reikia padaryti iki sausio 1 d. ir po sausio 1 d. Prezidiumas pritarė administracijos siūlymui, kad specialaus įstatymo dėl euro įvedimo, skirto žemės ūkio ir kooperatinėms bendrovėms, priimti nereikia. Reikia vadovautis bendrais principais ir specialiu įstatymu visiems subjektams vienodai. Bendrovėms yra svarbiausi keli praktiniai dalykai, liečiantys visus žmones – tiek bendrovių savininkus (narius), tiek darbuotojus. Todėl dabar pirmiausia su euru reikia nusileisti iki žmonių.
Žemės ūkio bendrovių įstatuose nustatytas minimalus bendrovės narių pajinis įnašas. Jį nustato bei keičia narių susirinkimas. Paprastai atskirose bendrovėse pajinių įnašų dydžiai būna įvairūs – 100, 500, 1000 litų. Pagal LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą visuose dokumentuose su nuorodomis į litus, litą pakeitus euru, litų vertė keisis pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą į perskaičiuotą vertę eurais. Pvz., jei minimalus pajinis įnašas yra 500 litų, tai įvedus eurą jo vertė bus 144 eurai ir 81 eurocentas (jei perskaičiavimo kursas bus 1 euras lygus 3,4528 litų). Suprantama, tai nepatogus dydis. Prezidiumas įpareigojo administraciją ieškoti būdų ir parengti rekomendacijas, kaip tuos dalykus padaryti praktiškesnius.
Dėl euro įvedimo privaloma tvarka keisti darbo sutartis nereikalaujama. Turi galioti jų tęstinumo principas – be atskiro susitarimo šalis negali vienašališkai pakeisti ar nutraukti sutarties. Tačiau nors privalomo reikalavimo pakeisti darbo sutartis nėra, abiems šalims susitarus tokie pakeitimai galės būti padaryti. Pvz., jei darbo sutartyje darbuotojui dabar nustatyta mėnesinė 2000 litų alga, tai perskaičiavus ji būtų 579, 24 eurai. Suprantama, kad dėl patogumo bus tariamasi ją apvalinti iki 580 ar 600 eurų.
Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, būtinas darbuotojų informavimas apie konkretaus darbuotojo darbo užmokestį eurais. Ypač tai yra aktualu tiems, kurie užmokestį gauna už darbo vienetą. Rekomenduojama vietiniais įmonės įsakymais ar nutarimais įteisinti atlyginimų priskaičiavimo ar atsiskaitymo už paslaugas tvarkas.
Prezidiumas nutarė sukauptą medžiagą su konkrečiais pavyzdžiais pateikti vadovų, specialistų konferencijose, įvyksiančiose š. m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos informacija